Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-1011/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
2-1011/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1011/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2824-460/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Skirnuva“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vlantana“ ir prašė priteisti iš atsakovo 580 663,37 Lt lėšų, neteisėtai atsakovo sulaikytų pagal nutrauktos rangos sutarties ir negaliojantį 8.5 p., 170 797,20 Lt delspinigių pagal rangos sutarties 9.1 p., 907 730,72 Lt, nesumokamų už atsakovo priimtus darbus pagal susitarimo 2 p. bei rangos sutarties 8.4 p., 20 000 Lt, sumokėtų už technines–teisines konsultacijas, 20 792 Lt žyminio mokesčio, palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo lėšas, esančias atsiskaitomose sąskaitose CPK 145 straipsnio 1 dalis 3 punkto pagrindu ir uždrausti vykdyti objekto priėmimą eksploatacijon, kol nėra visiškai atsiskaityta su ieškovu už objekte atliktus darbus (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Nurodė, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, o atsakovas objekto statybos darbus vykdo iš pasiskolintų lėšų ir tai būsimo teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė ir areštuoti atsakovui UAB „Vlantana“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 699 983,29 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto savininką teismas paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti turtu, neuždrausdamas turto valdyti ir juo naudotis. Areštavus pinigines lėšas, teismas leido atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei, taip pat leido disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Teismas taip pat nutarė uždrausti atsakovui UAB „Vlantana“ vykdyti transporto logistikos centro su degaline, administracinėmis patalpomis, moteliu, automobilių priežiūros ir remonto patalpomis, automobilių plovykla, viešojo maitinimo patalpomis, sandėliu – Goberiškės k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., priėmimą eksploatacijon.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti pinigų suma - 1 699 983,29 Lt - yra didelė, atsakovas vengia vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, teismui atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma. Pasak teismo, atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo finansinę padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas sprendė, nepranešęs atsakovui, padaręs išvadą, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Vlantana“ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Vlantana“ atskirąjį skundą priimti, jį tenkinti iš dalies – panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta vykdyti transporto logistikos centro su degaline, administracinėmis patalpomis, moteliu, automobilių priežiūros ir remonto patalpomis, automobilių plovykla, viešojo maitinimo patalpomis, sandėliu – Goberiškės k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., priėmimą eksploatacijon. Dėl kitos Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies atskirąjį skundą teismas nutarė persiųsti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Vlantana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas teismui iš esmės nenurodė jokių motyvų ir įrodymų, kuriuos preliminariai vertindamas, galėtų padaryti objektyvią išvadą dėl teismo sprendimo nevykdymo grėsmės, jei būtų patenkinti ieškinio reikalavimai (CPK 178 str.).

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog yra susiklosčiusi teismų praktika paprastai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai esant turtiniam ginčui laikinųjų apsaugos priemonių prašoma pradinėje bylos stadijoje. Teismas nenurodė nei vienos bylos ar teismų praktikos apibendrinimo. Tokios teismų praktikos nėra ir kiekvienoje byloje klausimai dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sprendžiami individualiai.

3. Teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne. Net patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovas neturi finansinių sunkumų tokio sprendimo įvykdymui. Atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad jo turto vertė už ataskaitinį laikotarpį sudarė 94 912 748 Lt, o pelnas yra 10 067 435 Lt. Teigia, kad jis dirba pelningai, pelningumas didėja. Pasak apelianto, pateikiami duomenys apie atsakovo ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus sąlygoja išvadą, kad ieškinio dydis, su kuriuo atsakovas nesutinka, nėra pagrindas manyti apie atsakovo suinteresuotumą ir realias galimybes atlikti veiksmus, kurie galėtų apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę nėra didelė, būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prisiimtus sutartinus įsipareigojimus. Ar tikrai atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bus galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginiai apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turi būti pagrįsti bent minimaliais įrodymais. Apeliantas pateikė duomenis apie atsakovo įvykdytą ieškovo prievolę UAB „RUUKKI Lietuva“ - sumokėta 855 954 Lt, kuri sudaro pusę ieškinio sumos. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai.

5. Pagal 2010 m. balandžio 6 d. banko raštą apie atsakovui suteiktą 15 226 450 Lt kreditą, 2008 ir 2009 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis teismas turėjo galimybę vertinti atsakovo finansinę padėtį. Šie duomenys teismui yra prieinami ir Juridinių asmenų registre. Teigia, kad teismas turi galimybę gauti oficialius duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“. Teismas, nepagrįstai spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešant atsakovui, nepareikalavo iš atsakovo duomenų apie jo finansinę padėtį.

Šalies argumentai

6. Ieškovas nepagrindė savo prašymo uždrausti atsakovui vykdyti objekto priėmimą eksploatacijon, kol nėra visiškai atsiskaityta su ieškovu už objekte atliktus darbus. Neaišku, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nutarties nemotyvavo.

7. Nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki šiol ieškovas nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto aprašo sudarymo, kas patvirtina atsakovo finansinės padėties stabilumą ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikalingumą.

8. Atsakovo pagrindinė veiklos sritis - krovinių pervežimas kelių transportu. Šioje veikloje labai svarbūs finansiniai atsiskaitymai už suvartotą kurą, sunkvežimių atsargines dalis ir kitas suteiktas paslaugas. Areštavus atsakovo pingines lėšas, esančias kreditų įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, atsakovo visa veikla iš esmės būtų sustabdyta ir sukeltų didžiulius nuostolius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad atskirasis skundas paduotas, praleidus skundo padavimo terminą. Teismas skundą nepagrįstai priėmė ir iš dalies jį patenkino 2011 m. sausio 19 d. nutartimi, nepagrįstai nurodęs, kad ji neskundžiama. Atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kaip teigia atsakovas. Atsakovas nepagrįstai įvykdė prievolę nedalyvaujančiam prievolėje asmeniui, be to, atsakovo transporto priemonės nukentėjo gaisre kelte „Lisco Gloria“, nebuvo įvertintas grąžinto kredito dydis, o atsakovas pats nurodo, jog, areštavus lėšas, jo veikla būtų sustabdyta. Teigia, kad tikslinga išreikalauti iš atsakovo gaisre nukentėjusių priemonių sąrašą. Atsakovas gali vykdyti objekto priėmimo eksploatacijon procedūrą, tačiau kol nebus įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje dėl teismo nustatytos darbų kainos, faktinė darbų kaina liks nežinoma ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas negalės būti užpildytas. Atsakovo balansai neatitinka CPK 180 straipsnio reikalavimų, nes nėra pasirašyti ir užregistruoti VMI.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nustatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti ir remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Atsakovas UAB „Vlantana“ atskirajame skunde teigia, kad jis neturi finansinių sunkumų įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, kad jo turimo turto vertė yra 94 912 748 Lt, o pelnas - 10 067 435 Lt.

Kaip matyti iš atsakovo UAB „Vlantana“ 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso (b.l. 97-98), įmonė iš viso turėjo 94 912 748 Lt vertės turto: 58 556 271 Lt vertės ilgalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudarė transporto priemonės (48 064 348 Lt), nebaigta statyba (9 523 849 Lt), ir 36 356 477 Lt vertės trumpalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudarė pirkėjų įsiskolinimai (18 185 260 Lt), kitas trumpalaikis turtas (8 731 634 Lt). Nors įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro daugiau nei 18 mln. Lt, tačiau nėra pateikta patikimų duomenų, pagrindžiančių atsakovo realias galimybes atgauti visą ar dalį šios sumos, tuo labiau, kad, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, kai pirkėjų įsiskolinimas buvo 17 574 694 Lt, ši suma tik padidėjo. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto veiklos aprašymo, iš esmės pusė (335 iš 672) į atsakovo balansą įtrauktų transporto priemonių yra lizinguojamos. Tačiau įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 33 870 716 Lt, o po vienerių metų, t.y. 2011 m., mokėtinos sumos – 37 262 193 Lt. Taigi, įvertinus atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykį, negalima daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra tokia gera, kad nėra pagrindo ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Nors atsakovas teigia, kad jis pateikė duomenis apie jo įvykdytą ieškovo 855 954 Lt dydžio prievolę UAB „RUUKKI Lietuva“, tačiau ši aplinkybė negali turėti įtakos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šioje byloje. Tarp šalių susiklostę turtiniai santykiai, nesusiję su atsiskaitymu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą.

Pasak apelianto, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes, areštavus jo pinigines lėšas, iš esmės visa bendrovės veikla būtų sustabdyta ir tai sukeltų didžiulius nuostolius.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei, taip pat leido disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Toks teismo nustatytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo turto ir piniginių lėšų arešto - eiliškumas bei piniginių lėšų arešto išlyga iš esmės atitinka įstatymo nustatytus ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis keliamus tikslus. Be to, kaip matyti iš atsakovo balanso, atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tad jis nutarties pagrindu pirmiausia ir turėtų būti areštuotas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Atsižvelgdama į tai, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl ši aplinkybė pati savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą ir iš dalies jį patenkino 2011 m. sausio 19 d. nutartimi, nepagrįstai nurodęs, kad ji neskundžiama.

Nors, pasak ieškovo, atsakovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi priėmė atskirąjį skundą ir jį tenkino iš dalies, o dėl kitos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies nutarė skundą persiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, 2011 m. sausio 19 d. nutartimi priimdamas atskirąjį skundą ir nurodydamas jį siųsti aukštesnės instancijos teismui, tokiais savo veiksmais įstatymo numatytą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti atnaujino ir tokiu būdu atsakovo paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė, tad Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo šį klausimą spręsti.

Pagal CPK 151 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Tad nors Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties dalis dėl atskirojo skundo priėmimo ir nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau nutarties dalis, kuria buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, galėjo būti apeliacijos dalyku (CPK 151 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vlantana“ nesutinka ir su ta nutarties dalimi, kuria atsakovui buvo uždrausta vykdyti transporto logistikos centro su degaline, administracinėmis patalpomis, moteliu, automobilių priežiūros ir remonto patalpomis, automobilių plovykla, viešojo maitinimo patalpomis, sandėliu – Goberiškės k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., priėmimą eksploatacijon. Tačiau 2011 m. sausio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nutarė panaikinti šią Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, todėl nėra pagrindo šia nutartimi pasisakyti dėl minėto atsakovo argumento.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti atsakovui UAB „Vlantana“ priklausančio turto areštą, palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė MilašienėDonatas Šernas