Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1217-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
2A-1217-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Danutė Burbulienė
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
J. P.
Trečiasis asmuo
D. L., A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1217-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00180-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.;3.3.1.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-340-476/2015 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui J. P., tretieji asmenys D. L., A. A. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. G. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama iš atsakovo J. P. priteisti materialinę paramą po 175,00 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė kaip 24 metų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) muzikos technologijos programos dieniniame skyriuje, studijų trukmė 2 metai. Darbas ir iš jo gaunamas darbo užmokestis trukdytų studijoms. Be to, dirbti negali dėl sveikatos būklės, darbingumo lygis tik 50 procentų, serga cukriniu diabetu. Turto neturi. Mama viena neišgali jos išlaikyti. Atsakovas, kaip tėvas, privalo taip pat teikti paramą. Be tų išlaidų, kurias ieškovė turi besimokydama, jai nustatytas diabetas su komplikacijomis polineuropatija, retinopatija bei kitos lydinčios ligos. Atsižvelgiant į sveikatos būklę pragyvenimas per mėnesį kainuoja apie 350 Eurų. Atsakovas dirba, yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius, verčiasi (duomenys neskelbtini) verslu, turi nekilnojamojo turto ir turi galimybę mokėti tokio dydžio paramą.

Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tėvo teigimu, ieškovė su juo nebendrauja, gyvena užsienyje, jai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, todėl išlaikymui jau galėjo užsidirbti. Ieškovė nepateikė duomenų, kad negalėtų gauti paramą iš valstybės, be to turi įrodyti faktus apie mokymąsi dieniniame skyriuje, kad mokosi pažangiai, kad jai būtina parama. Atsakovas yra pensininkas, gauna 357,93 Eur senatvės pensiją. Turi nepilnametį (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris serga ir turi spec. poreikių, nuolat vartoja vaistus. UAB veikla nuostolinga, nes įsiskolinęs darbuotojams. Priteisus ieškovės prašomą sumą, jų šeimos nariai bus daug blogesnėje padėtyje nei pati ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismo nustatyta, kad ieškovė yra 50 proc. darbinga, nes jai nustatytas diabetas su polineuropatija ir retinopatija, t. p. yra trumparegė. Ieškovė mokosi P. K., studijos tęsis dvejus metus ir jos yra mokamos. Ieškovė per mėnesį gauna 78,75 Eur neįgalumo pensiją Lietuvoje, gyvendama (duomenys neskelbtini) jokios socialinės paramos negauna. Atsakovas yra senatvės pensininkas, jam apskaičiuota senatvės pensija 1231,86 Lt (356,77 Eur), gauna 150 Eur dirbant puse etato UAB (duomenys neskelbtini), nuo 1981 m. serga juosmens srities nervų šaknelių uždegimu, rekomendacija vengti fizinio krūvio. Atsakovo nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), serga alergine bronchų astma, nuolat vartoja vaistus, vaiko motinos vidutinės pajamos 2014 m. buvo 225 Lt (65,16 Eur) per mėnesį. Iš pateiktų duomenų teismas matė, kad atsakovo šeimoje vienam šeimos nariui tenka 190,64 Eur per mėnesį. Atsakovės motina nekilnojamojo turto neturi, atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turo. Tačiau faktą, kad atsakovas nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą, teismas nelaikė savaime atskleidžiančiu jo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą. Atsakovas yra senatvės pensininkas, turi kitą šeimą ir nepilnametį sūnų, kurį taip pat privalo išlaikyti. Sūnus serga ir jo gydymas sudaro papildomų išlaidų. Be to, nėra byloje pateikiama duomenų apie ieškovės motinos pajamas, kad įvertinti jos galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Kadangi atsakovo šeimoje vienam šeimos nariui tenka 190,64 Eur, todėl teismas nustatė, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma (175,00 Eur) yra ženkliai per didelė, ir viršytų atsakovo galimybes teikti tokį išlaikymą, padarytų esminės žalos atsakovui ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga jo materialinė parama (nepilnametis sūnus). Teismas vertino ir tai, kad prie materialinio dukters išlaikymo turi prisidėti ir motina. Ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui, jos studijų grafikas nepateiktas, todėl teismui nebuvo aiškus užimtumas. Aplinkybė, kad ieškovė 50 proc. nedarbinga, teismo vertinimu, nėra pagrindas nedėti pastangų gauti pajamų. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nedėjo pastangų pajamoms gauti. Nurodo, kad yra darbinga tik 50 procentų, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, užsiėmimai vyksta dienos metu, be to reikia atlikti papildomas užduotis, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, yra užimta visas darbo dienas. Dirbti naktimis dėl sveikatos būklės negalinti, todėl apeliantė įsitikinus, kad yra išnaudojusi visas galimybes gauti pajamas studijoms.

2. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad paramos priteisimas padarytų esmine žalą atsakovui ir kitiems jo paramos reikalingiems asmenims. Atsakovas gauna 356,77 Eur pensiją, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonė verčiasi (duomenys neskelbtini) verslu, todėl netiki, kad direktorius gauna 150 Eur atlyginimo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad be gaunamų pajamų atsakovas turi nekilnojamojo turto. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sūnaus gydymui jis turi papildomų išlaidų, nors teismas sprendime tai konstatavo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas net nesvarstė galimybės prašomą ieškovės išlaikymo dydį mažinti, todėl apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nukrypo nuo LR Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu šioje byloje negali būti pagrindu perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pilnametis vaikas gali pretenduoti tik į paramą, o ne į išlaikymą. Ieškovė apskritai nepasisako kada įgijo vidutinį išsilavinimą ir kelintą kvalifikaciją siekia įgyti. Šiuo metu ieškovei yra (duomenys neskelbtini) metai, ji pilnametė, gali dirbti ir užsidirbti, byloje nepateikta duomenų apie tai, kokias pajamas yra gavusi, nėra įrodymų, kad negali gauti paramos iš valstybės. Parama priteisiama tik asmeniui, kuris studijuoja pažangiai ir sąžiningai išnaudoja visa galimybes paramai gauti. Ieškovė savarankiškai privalėjo sumokėti beveik 7000 Eur už pasirinktas studijas, tačiau nenurodo šaltinio, iš kurio buvo padengtos tiek mokymosi, tiek pragyvenimo išlaidos. Byloje nėra jokių duomenų apie gyvenamosios vietos išlaidas, maitinimosi išlaidas, įrodymų, ar gaunama parama iš savo motinos. Kadangi atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, papildomai teikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas nebedirba ir negauna darbo užmokesčio, augina nepilnametį sūnų, kuriam (duomenys neskelbtini) metai ir reikalingas išlaikymas, bei turi spec. poreikių, t.y., serga alergine bronchų astma ir jam nuolatos reikalingi vaistai. 2015 m. rugpjūčio mėn. atsakovui atlikta operacija ir yra taikomas gydymas. Atsakovo nuomone, ieškovė piktnaudžiauja teise, o teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, bei pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimu.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Apeliantė įsitikinusi, kad yra išnaudojusi visas galimybes studijoms reikalingoms lėšoms gauti, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nedėjo pastangų pajamoms gauti.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo mėn. mokosi (duomenys neskelbtini), studijos yra mokamos ir jos tęsis dvejus metus. Ieškovė per mėnesį gauna 78,75 Eur neįgalumo pensiją Lietuvoje, gyvendama (duomenys neskelbtini) jokios socialinės paramos negauna. Ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui ir pragyvenimo išlaidoms. Šiuo atveju, ieškovė būdama pilnametė yra savarankiška priimant sprendimus, todėl pasirenkant mokymosi formą, turi pati įvertinti ir savo galimybes pragyventi besimokant. Neabejotinai, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, toks asmuo turi teisę gauti paramą iš tėvų, tačiau pats mokymasis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas mokymosi ir pragyvenimo lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui. Nors apeliantė yra 50 proc. darbinga, jai nustatytas diabetas su polineuropatija ir retinopatija, yra trumparegė, turi vartoti vaistus, yra nedirbanti, ją išlaiko motina, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kitų išvardytų ir ne mažiau svarbių, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam vaikui, aplinkybių apeliantė neįrodė, t. y. nepateikė jokių duomenų apie sąžiningai vykdomą pareigą mokytis, tai yra duomenų apie apeliantės mokymosi rezultatus byloje nėra, taip pat ieškovė neįrodė, kad būtų išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Apeliantė teismui taip pat nepateikė duomenų, kad jos paskaitų tvarkaraštis visiškai riboja jos galimybes mėginti susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais, atostogų metu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos tiek studijoms, tiek pragyvenimo išlaidoms apmokėti. Todėl apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad paramos priteisimas padarytų esmine žalą atsakovui ir kitiems jo paramos reikalingiems asmenims. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, gauna 356,77 Eur pensiją, turi kitą šeimą ir nepilnametį (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris serga alergine bronchine astma. Byloje pateikti įrodymai neleidžia teisėjų kolegijai abejoti, kad atsakovas turi sveikatos problemų, reikalingi vaistai, 2015 m. rugpjūčio mėnesį atlikta operacija ir reikalingas gydymas (138-140 b. l.). Teisėjų kolegija vertina atsakovo apeliacinėje instancijoje pateiktus naujus įrodymus, kad šiuo metu atsakovas nebedirba ir jokio darbo užmokesčio negauna (137 b. l.). Todėl po teismo sprendimo priėmimo nuo 190 Eur iki 140 Eur sumažėjo atsakovo šeimoje vienam šeimos nariui tenkanti dalis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pajamos neturi tendencijos didėti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pastebėjimu, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės motinos gaunamas pajamas, kurias įvertintus būtų galima spręsti apie galimybę prisidėti prie dukters materialinės paramos. Šios bylos atveju ieškovė nepateikė duomenų apie pasirinktų studijų beveik 7000 Eur apmokėjimą ir nenurodė šaltinio iš kurio buvo apmokėtos šios išlaidos, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės patiriamas gyvenamosios vietos išlaidas. Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad be gaunamų pajamų atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau ieškovei nepagrindus paramos poreikio bei realių tėvų galimybių teikti jį pilnamečiam vaikui, šis argumentas negali būti esminiu paramai gauti. Todėl apeliantei neįrodžius abiejų šių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti paramos dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas galimybių teikti išlaikymą pilnametei dukrai neturi. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi pakankamų galimybių teikti finansinę paramą studijuojančiai dukteriai, be to, teismo vertinimu, priteisus ieškovės prašomą paramos sumą būtų padaryta esminė žala atsakovui bei jo turtinei padėčiai. Teismų praktika šalies kasacinio teismo formuojama taip, kad priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taip pat atmestinas apeliantės argumentas dėl neteisingai byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, nes bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino šalių pateiktus bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiais klausimais. Apeliantė nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Iš apeliantės atsakovas prašo priteisti 230 Eur už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 200 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (24, 135 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 430 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovo naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė Simonaitienė