Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes itariamojo R. K. gynejos advokates Loretos Guižauskienes skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-10-09 nutarties atsisakyti patvirtinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores Lilijos Žukovskos 2009-10-07 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 14-1-03318-08 kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurore Lilija Žukovska, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 14-1-03318-08, 2009 m. spalio 7 d. prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, t.y. kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi atsisake tvirtinti prokuraturos nutarima motyvuojant tuo, kad nera LR BK 38 str. 1 d. numatytu salygu visumos ikiteisminio tyrimo nutraukimui.

Skunde nurodoma, kad LR BK 38 str. 1 d. 3 p. nenumato, kokiu budu turi buti iformintas kaltininko ir nukentejusiojo susitaikymas. Nukentejusiuju pozicija, jog R. K. jokiu pretenziju (nei turtiniu, nei neturtiniu) neturi, ir reiškia susitaikyma, kas nekele jokiu abejoniu ir prokurorei, priemusiai nutarima nutraukti ikiteismini tyrima.

Gyneja nesutinka su teismo nutarties teiginiu, kad pirmines apklausos metu R. K. atsisake duoti parodymus, todel negalima daryti išvados, jog kaltininkas savo noru prisipažino padares nusikaltima, dave išsamius parodymus ir taip palengvino ikiteisminio tyrimo eiga. Visu pirma, istatymas numato procesine teise itariamajam atsisakyti duoti parodymus. Antra, LR BK 38 str. 1 d. 1 p. numatyta tik salyga, jog kaltininkas prisipažino padares nusikaltima, taciau nenurodyta, kuriuo momentu prisipažinimas laikomas tinkamu LR BK 38 str. taikymui. Be to, LAT Senato nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 16 p. numato, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltima gali buti teismo pripažistamas atsakomybe lengvinancia aplinkybe net tuomet, jei kaltininkas prisipažista tik bylos teisminio nagrinejimo metu.

Skundžiamos nutarties argumenta, jog apklausiamas R. K. nenurode su juo nusikaltime dalyvavusiu asmenu ar ju individualiu požymiu, pagal kuriuos šiuos asmenis butu galima nustatyti, gyneja vertina kaip istatymo uždrausta spaudima išgauti iš itariamojo tai, ko jis nežino, arba sakyti netiesa tik todel, kad butu pritaikytas LR BK 38 str. Itariamasis nurode, jog su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susipažino ivykio diena, ir ši jo versija nera paneigta objektyviais bylos duomenimis.

Gyneja taip pat nesutinka su apylinkes teismo išvada, kad del ankstesnio R. K. teistumo nera LR BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytos salygos. Nors LR BK 97 str. nustato termina, kuriam suejus teistumas išnyksta, be to, pats teismas konstatavo, kad itariamojo teistumas šiuo metu yra išnykes, taciau remiantis išnykusiu teistumu nutartyje padaryta išvada, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje R. K. darys nusikaltimus. Tokiu budu apylinkes teismas pažeide istatymo nuostatas, kad išnykus teistumui asmuo laikomas neteistu. Be to, minedamas duomenis apie patraukima administracinen atsakomyben, teismas taipogi juos vertino kaip tikimybe, kad ateityje R. K. darys nusikaltimus.

Esant šioms aplinkybems gyneja mano, kad apylinkes teismo nutartis turi buti panaikinta.

Teismo posedyje gyneja ir prokurore praše skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Apylinkes teismas nutartimi nepagristai atsisake tvirtinti prokuraturos nutarima nutraukti ikiteismini tyrima kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius, todel nutartis naikintina, o del skundo priimtinas naujas sprendimas.

LR BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: 1) jis prisipažino padares nusikalstama veika ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala arba susitare del šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaike su nukentejusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Byloje nustatyta, kad R. K. itariamas padares LR BK 139 str. 2 d. 8 p. numatyta nusikaltima – nesunkiai sužalojo žmogu del chuliganišku paskatu. Šis nusikaltimas yra apysunkis, todel gali buti svarstomas klausimas del R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius, jei yra LR BK 38 str. 1 d. numatytu salygu visuma.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad apklausiamas pirma karta, itariamasis R. K. pasinaudojo istatymo jam suteikta teise atsisakyti duoti parodymus (b.l. 114), o kitoje apklausoje savo kalte del pareikšto itarimo pripažino pilnai ir nurode visas ivykio aplinkybes (b.l. 117). Apylinkes teismas konstatavo, jog R. K. nenurode kitu ivykyje dalyvavusiu asmenu ar juos identifikuoti leidžianciu požymiu, todel negalima daryti išvados, kad jis savo noru prisipažino padares nusikaltima, taciau skunde gyneja pagristai pažymi, kad versija, jog su nenustatytais asmenimis R. K. susipažino tik prieš kelias valandas iki ivykio, yra nepaneigta kitais bylos duomenimis. Tuo tarpu visos abejones aiškinamos kaltininko naudai. Tokiu budu apylinkes teismas nepagristai nutare, kad nera LR BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytos salygos, butinos asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybes.

Apylinkes teismas pažymejo, kad yra tenkinta LR BK 38 str. 1 d. 2 p. nurodyta salyga del žalos atlyginimo: byloje esantys D. R. ir S. Ž. pareiškimai patvirtina, kad R. K. atlygino jiems padaryta žala, nukentejusysis L. R. taip pat patvirtino, jog R. K. jam dalinai atlygino padaryta žala, o del likusios dalies žalos atlyginimo yra susitarta. Be to, Vilniaus teritorine ligoniu kasa atsisake pareikšto civilinio ieškinio, nes R. K. visiškai atlygino patirtas išlaidas gydant nukentejusiuosius L. R., D. R. ir S. Ž..

LR BK 38 str. 1 d. 3 p. numatytas susitaikymas su nukentejusiu asmeniu reiškia, kad nukentejusysis ne tik paprasciausiai atleido kaltininkui, bet ir iš esmes pašalino visas savo pirmines pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymo iniciatyva gali buti tiek iš nukentejusiojo, tiek iš kaltininko puses. Motyvai, del kuriu susitaikyta, reikšmes neturi, taciau bet kuriuo atveju nukentejusysis turi savanoriškai apsispresti susitaikyti. Kaip teisingai pažymeta skunde, baudžiamasis istatymas nenumato, kokiu budu turi buti iformintas kaltininko ir nukentejusiojo susitaikymas. Tuo tarpu byloje yra susitaikymo protokolas tarp R. K. ir D. R., D. R. bei S. Ž. raštiški pranešimai, kad jokiu pretenziju R. K. jie neturi. Tokiu budu laikytina, kad, priešingai nei nurodo apylinkes teismas, istatymo reikalaujama susitaikymo salyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybes yra ivykdyta.

Nustatyta, kad R. K. baustas administracine tvarka, anksciau yra teistas (2003 m. rugsejo 10 d. Šilutes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.), taciau teistumas – išnykes. Apylinkes teismas atsižvelge tik i šiuos duomenis ir i nusikaltimo padarymo buda (R. K. sužalojimus padare peiliu), taciau neivertino to, jog itariamasis prisipažista padares nusikaltima, deda aiškias pastangas susitaikyti, atlyginti padaryta žala. Tokiu budu konstatuojama, kad šiu aplinkybiu visuma leidžia pagristai jog R. K. nedarys nauju nusikalstamu veiku, kas atitinka LR BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes salyga.

Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems darytina išvada, kad apylinkes teismo nutartis atsisakyti tvirtinti prokuraturos nutarima nutraukti ikiteismini tyrima naikintina kaip nepagrista.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – patvirtinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores Lilijos Žukovskos 2009 m. spalio 7 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 14-1-03318-08 kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius