Kauno apygardos teismo nutartis

2009-08-21 · Byla Nr. 1Sk-291

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
1Sk-291
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. K.
1Sk-291/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjucio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Danguoles Šiugždinytes, teiseju Romualdo Linceviciaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posedyje nagrinejo nuteistojo A. K. skunda del Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas Kybartu pataisos namu teikimas del A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Kolegija, išnagrinejusi skunda ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. nuteistas Varenos rajono apylinkes teismo 2006-10-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dali. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta su 1994-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine 3 (triju) metu 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme. Laives atemimo bausme nuteistasis atlieka Kybartu pataisos namuose.

2009-06-04 Vilkaviškio rajono apylinkes teisme gautas Kybartu pataisos namu teikimas del A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Vilkaviškio rajono apylinkes teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi atmete Kybartu pataisos namu teikima del A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos. Teismas nutartyje nurode, kad nuteistasis nelinkes taisytis ir nuteistaji A. K. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenes nera imanoma. Teismas nustate, kad A. K. teistas 5(penkis) kartus, praeityje du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos istaigos, viena karta teismo nutartimi panaikinus lygtini paleidima buvo gražintas atlikti likusios bausmes i pataisos namus, atlieka bausme už nusikaltima, kuris buvo padarytas lygtinio paleidimo metu. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nera linkes taisytis ir nera pagristo pagrindo spresti, kad ši karta padetis pasikeistu.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. K. prašo tenkinti Kybartu pataisos namu teikima del lygtinio paleidimo iš pataisos namu..

Teismo posedžio metu prokuroras praše nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. istatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu.

Iš istatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos istaigu gali buti taikomas asmenims, atliekantiems bausme laisves atemimo vietose, jeigu imanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, taciau prižiurimus.

Ši atleidimo nuo bausmes rušis gali buti taikoma esant šioms pagrindinems salygoms:1) nuteistasis yra atlikes istatymo nustatyta minimalia bausmes dali; 2) nuteistaji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes, bet prižiurima.

Teiseju kolegija pažymi, kad sprendžiant klausima del lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmiu Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje itvirtintu bausmes vykdymo individualizavimo principu, kurio esme yra ta, kad pataisos priemones nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant i ju asmenybe bei elgesi bausmes atlikimo metu, taip pat i pavojinguma ir pobudi nusikalstamos veikos, už kuria atlieka bausme. Todel vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybes, turincios reikšmes sprendžiant lygtinio paleidimo tikslinguma, ju tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtini paleidima iš laisves atemimo istaigos tik tuo atveju, jei ivertinus visas aplinkybes, galima pagristai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeite savo elgesi, kad toliau ji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmes tikslu realizavima bei teisingumo principo igyvendinima. Be to, taikyti lygtini paleidima yra teismo teise, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko butinaja istatyme numatyta bausmes dali – 2/3 paskirtos bausmes. Pataisos istaigos charakterizuojamas neigiamai, nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus per visa bausmes atlikimo laikotarpi pažeide 4 kartus, nuobaudos galiojancios, skatintas 2 kartus. Kybartu pataisos namu psichologines tarnybos išvadoje nurodoma, kad tiketina teigiama integracija i visuomene. Kybartu pataisos namu pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad nuteistojo dirgli nervu sistema, nuostatos netvirtos. Pirmosios instancijos teismas ivertino nuteistojo elgesi per visa bausmes atlikimo laikotarpi, nuteistojo asmenybe, i tai, kad jis anksciau teistas. Taip pat, ivertino tai, kad nusikalstama veika padare lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina ta aplinkybe, kad A. K. teistas ir bausme atlieka už tyciniu nusikaltimu padaryma. Nuteistasis praeityje teistas ir teismo skirta bausme atlikinejo laisves atemimo vietoje. A. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos istaigos, taciau teismo nutartimi buvo pasiustas atlikti skirtos bausmes. Ir veliau jam buvo taikytas Bausmiu vykdymo kodekso normos, jis buvo lygtinai paleistas iš laisves atemimo vietos. Taciau lygtinio paleidimo metu, teistumui neišnykus, nuteistasis padare nauja nusikalstama veika, už kuria dabar ir atlieka bausme. Tai rodo, kad nuteistasis nepadare išvadu del ankstesniu teistumu, skirtu bausmiu ir jis yra pavojingas visuomenei. Teismas, priimdamas nutarti, ivertino ir atsižvelge ne tik i nuteistojo elgesi bausmes atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybe charakterizuojancias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus, nes ši aplinkybe yra nuteistojo asmenybe charakterizuojanti aplinkybe. Sprendžiant klausima del galimybes asmeni lygtinai paleisti iš pataisos istaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisveje prognoze. Ar galima manyti, kad nuteistasis, budamas laisveje, toliau gali buti taisomas neizoliuotas nuo visuomenes, ir nebedarys nauju nusikaltimu, laikysis istatymu, teismas sprendžia ivertines ne tik nuteistojo elgesi bausmes atlikimo metu, bet ir jo asmenybe charakterizuojancias aplinkybes, t.y. jo elgesi ankstesnese panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Taip pat, ivertinama ta aplinkybe, kad bausmes atlikimo metu nuteistasis del daromu drausmes pažeidimu buvo baustas, iš lengvosios grupes perkeltas i paprastaja, atlikdamas bausme, nuteistasis buvo uždarytas i baudos izoliatoriu. Be to, pataisos namu administracijos yra charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybes neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybe sprendžiant del galimybes taikyti lygtini paleidima ir i jas teismas privalo atsižvelgti spresdamas klausima ar asmeni galima toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes. Be to, sprendžiant ar asmeni toliau galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, butina ivertinti atliktos bei neatliktos bausmes dydi. A. K. atlieka laisves atemimo bausme, šiuo metu atlikes 2/3 bausmes, taciau likusi bausmes dalis dar gana didele. Atsižvelgiant i šiu aplinkybiu visuma, nera pagrindo daryti išvada, kad A. K. lygtinai paleidus iš pataisos istaigos, bus pasiekti bausmes tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybes pagristos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d.nutartis teiseta ir pagrista, pataisos namu teikimas del A. K. lygtinio paleidimo išnagrinetas tinkamai ir atmestas pagristai. Esant šioms aplinkybems, teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali buti lygtinai paleistas iš pataisos istaigos. Remdamasi išdestytomis aplinkybemis, kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas tinkamai ivertino visas aplinkybes ir padare pagrista išvada, kad nuteistojo atžvilgiu nera pagrindo taikyti Bausmiu Vykdymo Kodekso 157 straipsni ir ji lygtinai paleisti iš pataisos istaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagristos byloje esancia rašytine medžiaga ir abejoniu teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybems, teikimas atmestas pagristai. Todel nera istatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skunda ir naikinti nutarti. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 nutarti.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininke teiseja D.ŠiugždinyteKolegijos teisejai R.LinceviciusV.Vitunskas