- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-620-493/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 93-384 taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 11 d.Komisijos 2018 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 93-384 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Nuteistasis V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pakeitimas suteikiant galimybę tęsti bausmės atlikimą visuomenėje, greičiau integruojantis bei savo elgesio ir darbu įrodant doros gyvensenos norą. Teigia, kad jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, tačiau teismas ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, ir kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją. Šiuo atveju teismo argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų ir yra abstraktūs. Skunde taip pat nurodo, kad įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, kuri prieštarautų įstatymams. Teigia, kad turi aiškius tikslus, kurių sieks laisvėje – dirbti, puoselėti socialinius ryšius., taip pat laikysis visų jam teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs pareigūnų, vykdančių priežiūrą, darbą. Nori tapti visaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia atsakomybę prieš šeimą. Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (38 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo –tęsia darbinę veiklą „Mūsų amatai“, priteistą civilinį ieškinį dengia pagal vykdomuosius patvarkymus iš darbinių pajamų, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidęs, už stropų darbą devynis kartus paskatintas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis daro tam tikrą pažangą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.V. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriuje padarymą t. y. už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudė sugyventinę), todėl jam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik nustačius, kad jokio pavojaus visuomenei nuteistasis nebekelia. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra padaręs vieną režimo reikalavimo pažeidimą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika didinantys veiksniai yra informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys, taigi atlikdamas bausmę jis turėtų mažinti šių veiksnių įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2015 m., kadangi iki tol jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką didėjo ir netgi buvo pasiekusi vidutinę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo V. K. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.