- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-809-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. K. nuteistas 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat 2010 m. gegužės 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. nuteistasis nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 17 d.
Anksčiau neteistas.
2016 m. balandžio 18 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuojant tuo, kad S. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir teismo nuomone nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
S. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas pateikė nuomonę, jog Komisija neišmano savo darbo, dirba aplaidžiai, neįvertina visų nuteistojo aspektų dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismas neadekvačiai vertina Komisijos darbą. Tai nurodyta ir LR teisėjų etikos kodekso 8 str. 4.1 punkte, kuris numato, kad teisėjas savo veikloje turėtų vengti netinkamą ar neigiamą nuomonę sudarančio elgesio ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo nuomonė apie Komisijos nutarimą prieštarauja šioms teisėjų etikos kodekso nuostatoms. Prieš padarant nusikaltimą, nuteistasis nebuvo teistas, o tai įrodo, jog padarė vienintelę klaidą ir gali įrodyti, jog yra jau pasitaisęs net ir neatlikus visos bausmės, nes susirado žmoną, kuri laukiasi, nebenusižengia jau trejus metus ir gauna tik paskatinimus. Visa tai reiškia, kad dabar jis galvoja apie pasekmes. Teismas taip pat neįvertino, kad S. K. yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti ir gyventi už pataisos įstaigos teritorijos ribų. O tai įrodo, jog nuteistasis gali gyventi ir neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas taip pat neįvertino nuteistojo paskatinimų, tačiau atsižvelgė į paskirtas nuobaudas. Nuteistasis teigia, kad jis atlikęs 2/3 visos laisvės atėmimo bausmės laiko ir per pastarąjį buvo tik skatintas, o ne baustas. Teismas pripažino, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebima, per paskutinius tris metus nebuvo baustas, turi 7 paskatinimus ir tai rodo, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir nebenusikals. Palaiko ryšius su artimaisiais. Tvirtina, jog teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, jų paskirtimi bei lygtinio paleidimo paskirtimi, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo statusas prarastų prasmę. Akcentuoja, kad nėra nei kodeksuose nei Konstitucijoje apibrėžta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas skirstant asmenis, kurie padarę sunkius nusikaltimus, kurie - labai sunkius. OASys metodika nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas žymiai sumažėję. Lygtinis paleidimas, tai vienintelis įrodymas, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir pabrėžia, jog šiuo metu kaltę pripažįsta visiškai, tačiau svarbiau yra tai, kad būtų suprasti bausmės tikslai.
Atsiliepimas byloje negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų reglamentuotas BVK. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis S. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, yra gana ryškus padarytų pažeidimų už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuobaudų buvimas, taip pat ne itin gerai toleruotinas ir smurto panaudojimas prieš kitus asmenis, kas nuteistąjį apibūdina neigiamai. Vertintina ir tai, kad nuteistasis siekia taisytis ir yra 7 kartus paskatintas. Tai, kad ankstesnės paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis skatintas 7 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti itin neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, pora kartų itin grubiai jas pažeidė, panaudojant smurtą. Ir nors pastebimas motyvas taisytis, stengtis, o tai patvirtina aplinkybės, jog nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. (nors ir nebuvo paskirta nuobauda, tačiau visgi nustatytos tvarkos buvo nesilaikyta) negauta jokių nuobaudų, bet gautas 2016 metais paskatinimas, apibendrinant visa tai, rodo jo polinkį visgi pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nenuoseklų ir išimtinai teigiamą.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog S. K. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 48 balai. Minėtas vertinimo rezultatas sumažėjęs 6 balais nuo ankstesnio jo vertinimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai. Skunde nuteistasis nurodo, kad šie veiksniai yra žymiai sumenkę ir negali būti pagrindiniai aspektai dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Pabrėžtina, jog vertinant sprendžiamo klausimo pagrįstumą, vertinami visi reikšmingi lygtinio paleidimo instituto taikymui duomenys ir įvertinus nuteistojo elgesį, lygtinio paleidimo formalųjį ir materialųjį pagrindą, darytina teisiškai pagrįsta išvada šiuo klausimu. Kriminogeninių veiksnių buvimas nėra pagrindiniais veiksniai dėl kurių teismai nepatvirtina nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekius būti doru ir pozityviu piliečiu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Skundo argumentai, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neįvertino, kad buvo paskatintas, vertinama kaip subjektyvaus pobūdžio teiginys, kadangi teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, teisingai ir pagrįstai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias išimtinai tik su nuteistuoju.
Materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą sudaro ir pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos S. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistasis, kritikuodamas teismo padarytas išvadas, teigė, jog teismas pažeidė LR teisėjų etikos kodekso 8 str. 4.1 punktą, kadangi, anot S. K., Komisija neišmano savo darbo, dirba aplaidžiai. Nuteistasis nurodo, jog minimas LR teisėjų etikos kodekso 8 str. 4.1 p. numato, kad savo veikloje teisėjas turėtų vengti netinkamo ar neigiamą nuomonę sudarančio elgesio. Pažymėtina, jog tokios normos LR teisėjų etikos kodekse nėra, be to atsižvelgus į šiuo skundo argumentus, pažymima, kad nurodytas teismo teisėjo elgesys neįžvelgtinas, kadangi teisėjai vadovaujasi objektyvumo ir nešališkumo principais, įstatymais ir vykdant teisingumą priėmė teisingą, pagrįstą ir nešališką sprendimą. Tokio turinio teiginiai, skundą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijos nuomone, vertinami tik kaip proceso dalyvio (S. K.) subjektyvi nuomonė, kuri vertinant teismo veiksmus, nėra pagrįsta.
Kauno apygardos teismo nuomone, teismas tinkamai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, o nuteistojo nurodyti argumentai, kurių pagrindu, jo nuomone, turi būti panaikinta skundžiama nutartis, nėra absoliutūs ir nesudarantys pagrindą manyti, jog nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų, gyvendamas visuomenėje pagal nustatytas taisykles.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo S. K. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.