- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1789/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jonosfera“
- Trečiasis asmuo
- V. B., T. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties vykdymo sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jonosfera“ dėl papildomo susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo, tretieji asmenys – V. B. (V. B.) ir T. N. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi iš dalies tenkino BUAB „Ondubalt“ ieškinį atsakovui UAB „Jonosfera“ dėl skolos priteisimo, pripažino negaliojančiu 2009 m. sausio 3 d. UAB „Ondubalt“ ir UAB „Jonosfera“ papildomo susitarimo 1 straipsnio dalį, kuria UAB „Ondubalt“ sutinka ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB „Jonosfera“ 80 000 EUR įsipareigojimų nevykdymo mokestį, pripažino negaliojančiu ginčijamo susitarimo pagrindu atliktą 276 224 Lt baudos įskaitymą į UAB „Jonosfera“ skolą UAB „Ondubalt“, priteisė iš atsakovo UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai UAB „Ondubalt“, kitą ieškinio ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties įvykdymo išdėstymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašė sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties vykdymą ir/ar išieškojimą iš atsakovo turto iki bus išspręstas klausimas dėl atsakovo prašymo išdėstyti nutarties įvykdymą. Atsakovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties įvykdymo išdėstymas netektų savo esmės, nes pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus atsakovo veikla būtų nutraukta ir atsakovui būtų keliama bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties priverstinį vykdymą ir/ar išieškojimą iš atsakovo UAB „Jonosfera“ turto iki bus išnagrinėtas atsakovo UAB „Jonosfera“ prašymas išdėstyti iš jo priteistų piniginių sumų išieškojimą ir įsiteisės procesinis sprendimas.
Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie prasidėjusį priverstinį skolos išieškojimą, tačiau nurodė, jog tikėtina, kad ieškovas organizuos nutarties įvykdymą kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei perduos jį antstoliui vykdymo veiksmų inicijavimui, kadangi atsakovas pripažįsta, jog jis negali geranoriškai sumokėti ieškovui priteistų sumų dėl savo turtinės padėties. Teismas sprendė, jog įvykdžius Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį netektų prasmės procesinis sprendimas dėl priteistų piniginių sumų išdėstymo net jei jis būtų palankus atsakovui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas spręs ne tik tai, ar atsakovas sugeba įvykdyti teismo sprendimą, bet ir, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros principą, kokias pasekmes toks sprendimas sukeltų kiekvienai iš šalių. Teismas sutiko su atsakovo prašyme nurodytu teiginiu, kad antstoliui pradėjus priverstinį priteistų piniginių sumų išieškojimą, atsakovas negalėtų vykdyti tolesnės savo veiklos, mokėti bankui einamųjų mokėjimų, kas galėtų sukelti neigiamas pasekmes bendrovei bei jos darbuotojams dar neišsprendus prašymo pagrįstumo klausimo. Teismas pripažino, kad dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo iki bus išnagrinėtas prašymas atidėti ir išdėstyti priteistų piniginių sumų išieškojimą ieškovo interesai nebus pažeidžiami labiau negu yra būtina teismo sprendimo dėl atsakovo prašymo įvykdymo galimybei užtikrinti. Esant nurodytoms aplinkybės teismas atsakovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, taikoma kai paduodamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas sustabdė priverstinį nutarties vykdymą ir/ar išieškojimą, nors vykdymo procesas pagal minėtą teismo sprendimą nepradėtas. Tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip sprendimo vykdymo sustabdymas, CPK 145 straipsnyje nėra numatyta. Išimtinais įstatyme numatytais atvejais tokią teisę turi kasacinės instancijos teismas, priėmęs nagrinėti kasacinį skundą (CPK 363 str., 815 str.) ar Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs skundą dėl priimto arbitražo teismo sprendimo, gali vienos iš šalių prašymu išimtiniais atvejais sustabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą (Komercinio arbitražo įstatymo 50 str. 2 d.).
2. Vykdomojo rašto išdavimas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui bei vykdymo proceso iniciavimas savaime nepažeidžia skolininko teisių ar turtinių interesų. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas yra kreditoriaus teisių įgyvendinimo būdas, kuris gali būti apribotas tik įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Priešingu atveju būtų paneigta teismo sprendimo galia.
3. Atsakovas iki šiol nėra atlikęs nei vieno mokėjimo, nors teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jį privalu vykdyti. Atsakovas piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą geruoju, nebendradarbiauja su ieškovu - bankrutuojančia įmone, todėl sprendimo vykdymo sustabdymas pažeidžia ir viešą interesą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl nutarties vykdymo sustabdymo iki kol bus sprendžiamas nutarties vykdymo išdėstymo klausimas. Jeigu teismas nebūtų sustabdęs nutarties vykdymo, ieškovas būtų pradėjęs sprendimo prievartinio įvykdymo procedūras, o tai atsakovui reikštų visišką veiklos sustabdymą ir atsakovo prašymas išdėstyti nutarties vykdymą nebetektų jokios prasmės.
2. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismo išvada dėl sunkios atsakovo finansinės padėties prieštarauja atsakovo teiginiams, kad jis gali vykdyti dalinius mokėjimus. Atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sudėtinga, atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti visą teismo priteistą sumą. 2013 m. balansas patvirtina, kad atsakovo veikla yra pelninga, tačiau metinis atsakovo veiklos pelnas yra beveik 5 kartus mažesnis nei pareikštas ieškovo reikalavimas ir visas veiklos pelnas iki šiol yra panaudojamas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko suteikto kredito padengimui. Likusios laisvos pajamos galės būti nukreipiamas sprendimo vykdymui.
3. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad vykdymo proceso inicijavimas savaime nepažeidžia atsakovo interesų. Jeigu ieškovas kreiptųsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo ir antstolis areštuotų banko sąskaitą, atsakovas iš karto nebegalėtų vykdyti tolesnės veiklos – įsigyti prekių, jas perparduoti, mokėti einamąsias įmokas bankui pagal kredito sutartį. Tai lemtų neatsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi ir negalėjimą vykdyti tolesnės veiklos, dėl ko atsakovo vadovas būtų priverstas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
4. Atsakovas geranoriškai vykdo teismo nutartį ir jau yra sumokėjęs į valstybės biudžetą žyminį mokestį ir kitas procesines išlaidas (6 642,77 Lt). Atsakovas siekia vykdyti pelningą veiklą bei atsiskaityti su ieškovu pagal teismo nutartį. Atsakovas jau sumokėjo ieškovui pirmąją 10 000 Lt įmoką. Atsakovas turi realią galimybę atsiskaityti su Ieškovu dalimis, mokėdamas kas mėnesį po 6 650 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo ir/ar išieškojimo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipės į teismą prašydamas išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, kuria nustatyta atsakovo piniginė prievolė ieškovui, įvykdymą ir šio sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vykdymo procesas šioje byloje dar nėra prasidėjęs, t. y. ieškovas dar nėra kreipęsis dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir nėra jo pateikęs antstoliui, todėl vien jau dėl šios priežasties negalėjo taikyti atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Kita vertus, net ir nepritaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismui priėmus atsakovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo prašymą dėl nutarties vykdymo išdėstymo, toks teismo procesinio sprendimo vykdymas netaptų neįmanomu ir nepasunkėtų, o tai reiškia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas (CPK 284 str.) savaime suponuoja vykdymo veiksmų pasikeitimo, nes tokiu atveju ieškovas neturi teisės į visą sprendimu priteistą sumą, o turi teisę tik į priteistos sumos dalį ir tik suėjus teismo nutartyje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nustatytam terminui, todėl atsakovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali užtikrinti teismo nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje tas procesinis sprendimas priimtas, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas.
Atsižvelgdamas į tai, kad vykdymo procesas civilinėje byloje nebuvo prasidėjęs, kad nuo atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiškai nepriklauso nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vykdymas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai sustabdė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties vykdymą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonosfera“ prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-522-280/2012, priverstinio vykdymo ir/ar išieškojimo sustabdymo atmesti.