Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 12 d. nutarties, kuria atmestas S. V. skundas ir atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 07 21 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00526-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., padarymo, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2010 06 16 d. apie 20 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima", esančios Didlaukio g. 1, Vilniuje, D. Š. kelis kartus smūgiavo pareiškėjui į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė jam sveikatą. 2011 03 21 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas S. V. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kurios vyr. prokuroro pavaduotojas 2011 05 04 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė ir atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00526-10.

Pareiškėjas tokį prokuroro nutarimą apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris savo 2011 05 30 d. nutartimi skundą atmetė.

Šią teismo nutartį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2011 07 04 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriais buvo paliktas galioti skyriaus prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei patį šį sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras 2011 10 07 d. nutarimu vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas šį sprendimą tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d. Prokuroro teigimu, D. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių, tačiau tai yra privatus kaltinimas, dėl kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Prokuroras nutarime nurodė, kad D. Š., viešoje vietoje nežymiai sutrikdęs pareiškėjui sveikatą, tai padarė dėl pavydo ir keršto, nes pareiškėjas pradėjo draugauti su jo buvusia mergina N. Č., bet ne iš chuliganiškų paskatų.

Šį prokuroro nutarimą S. V. 2011 11 02 d. apskundė, skunde nurodydamas, kad prokuroras tyrimą nutraukė nepagrįstai, nes netinkamai kvalifikavo padarytą veiką. Skunde nurodoma, kad D. Š. smūgius sudavė jam viešoje vietoje ir tuo sutrikdė viešąją tvarką, parodė nepagarbą aplinkiniams. Tuo jis padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą. Pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį atnaujinti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011 11 22 d. nutarimu atmetė tokį S. V. skundą ir atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad skyriaus prokuroro 2011 10 07 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

2011 12 15 d. pareiškėjas S. V. 2011 11 22 d. nutarimą apskundė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 12 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 11 22 d. nutarimą.

Skunde nurodoma, kad pagal galiojančias nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisykles ir teismų praktiką veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai viešoji tvarka yra sutrikdoma veiksmais, tiesiogiai nukreiptais prieš asmenį, su sąlyga, kad kaltininkas turėjo ir objektyviai galėjo suvokti, jog jo veiksmais, tiesiogiai nukreiptais prieš asmenį, neišvengiamai bus sutrikdyta ir viešoji tvarka bei rimtis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis buvo užpultas D. Š. viešoje, įvykio metu gausiai žmonių lankomoje vietoje – prie didelio prekybos centro pagrindinio įėjimo. Prieš užpuldamas pareiškėją D. Š. sudarė avarinę situaciją – užstatė pareiškėjo automobilį. Tai iš karto atkreipė į prekybos einančių ir iš jo išeinančių žmonių dėmesį. Automobilių stovėjimo aikštelėje susidarė automobilių spūstis. Pareiškėjo teigimu, prokuroro išvada, kad įvykęs incidentas nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties, nėra grindžiama jokiais objektyviais duomenimis, o tik įtariamojo parodymais. Atvirkščiai, jis mano, kad D. Š. padarytais veiksmais dėl jų viešumo, agresyvumo, demonstratyvumo buvo akivaizdžiai sutrikdyta rimtis.

Pareiškėjas skunde vardija pavyzdžius, kad pareigūnai nesiėmė priemonių nustatyti žmones, kurie šį įvykį matė, nors tai galėjo padaryti, operatyviai kreipiantis į visuomenę per masinio informavimo priemones. Tyrimą atlikęs pareigūnas net neatliko įvykio vietos apžiūros, kas būtų padėję nustatyti, kiek žmonių tokiu laiku lankosi prekybos centre, ir galėtų turėti eksperimento įrodomąją vertę. Tyrimo metu nenustatyta ir nesiimta priemonių nustatyti duomenų, galinčių patvirtinti, jog nusikaltimo subjektas – D. Š., dėl kokių nors individualių savybių, galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis vidutiniškai protingo žmogaus, galinčio įvertinti savo veiksmų, nukreiptų prieš asmenį viešoje vietoje pasekmių, etalono, arba priežasčių, dėl kurių jis neturėjo ir negalėjo šito padaryti veiksmų atlikimo metu. Priešingai - ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad D. Š. akivaizdžiai turėjo ir galėjo suvokti, jog jo atliekamais veiksmais viešoji tvarka bus sutrikdyta ir sąmoningai šito siekė, t. y. užpuldamas pareiškėją viešoje vietoje, matant aplinkiniams, jis siekė jį pažeminti jų akivaizdoje, viešai pademonstruoti savo fizinį pranašumą ir neketinimą būti saistomu visuomenės nustatytų elgesio viešoje vietoje taisyklių. Įtariamojo atlikti veiksmai buvo akivaizdžiai įžūlūs, atlikti demonstratyviai rodant nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, nustatytoms elgesio viešose vietose taisyklėms ir, be jokios abejonės, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Fizinio smurto naudojimas prieš asmenį viešoje vietoje, jį sužalojant, atliekant šiuos veiksmus aplinkui esančių žmonių akivaizdoje, negali būti vertinami kaip nesutrikdantys visuomeninės rimties ir tvarkos. Skunde pažymima, jog tai savo 2011 07 04 d. nutartyje konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą dėl anksčiau priimto prokuroro nutarimo nutraukti aptariamą ikiteisminį tyrimą. Akivaizdus grubios fizinės jėgos demonstravimas viešoje vietoje atima iš žmogaus ir aplinkinių vieną svarbiausių - saugumo jausmą, kurį ginti yra baudžiamosios teisės paskirtis, o didelės sumaišties, visuomenės išgąsčio ar šiurkštaus (vertinamieji kriterijai) pažeminimo nebuvimas, savaime negali būti laikomos aplinkybėmis, paneigiančiomis tirtos nusikalstamos veikos padarytuose veiksmuose buvimą ir vertintinos kaip papildomos aplinkybės veikai kvalifikuoti ir bausmei individualizuoti. Pažymėtina ir tai, jog byloje esantys duomenys, tame tarpe ir jo ne kartą teisėsaugos institucijoms ir teismams teiktuose skunduose išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia išankstinio konflikto tarp pareiškėjo ir D. Š. buvimą, o prokuroras, šią bei kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes neigdamas arba vertindamas nesivadovaujant BPK nustatytomis taisyklėmis bei teisine logika, nevykdo jam BPK numatytos pareigos užtikrinti BPK 1 str. numatyto baudžiamojo proceso tikslo - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, pasiekimo.

Teismo priimamas procesinis dokumentas privalo atitikti jo turiniui keliamus reikalavimus. Baudžiamojo proceso įstatymas bei galiojanti teismų praktika reikalauja, kad priimtame procesiniame dokumente būtų pasisakyta dėl šalies nurodytų, teisiškai pagrįstų motyvų sprendimui priimti reikšmingais klausimais. Galiojanti teismų praktika numato galimybę procesiniame sprendime nepasisakyti tik dėl tų proceso šalių reiškiamų motyvų, kurie yra nesusiję su nagrinėjamu ginču arba akivaizdžiai nereikšmingi ir todėl neįtakoja teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimo. Esamu atveju teisėjas nutartyje iš esmės neaptarė (nepatvirtino ir nepaneigė) nė vieno pareiškėjo skunde išdėstyto motyvo dėl faktinių įvykio aplinkybių, surinktų įrodymų vertinimo bei padarytos veikos teisinės kvalifikacijos, teisiškai motyvuotų argumentų dėl prokuroro išvadų nepagrįstumo ir klaidingumo, o galutinį sprendimą priėmė iš esmės remdamasis tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos ir įtariamojo parodymais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytoja N. Č. ir įtariamasis buvo artimai pažįstami, savaime negali būti faktu, paneigiančiu chuliganiškų paskatų buvimą veikoje, nukreiptoje prieš pareiškėją, ypač padarytoje viešoje vietoje. Šių aplinkybių teismas netyrė, savo nutartyje dėl jų nepasisakė. Tai rodo, jog teismo sprendimas savo turiniu yra ydingas, todėl naikintinas.

Teismo posėdžio metu dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą, pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 12 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo S. V. skundas, nelaikytina pagrįsta, todėl naikintina. Tuo pačiu naikintini ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 11 22 d. aukštesniojo prokuroro ir 2011 10 07 d. skyriaus prokuroro nutarimai.

Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo 2012 01 12 d. nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad D. Š. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 str., nes D. Š. sumušė pareiškėją dėl pavydo ir pykčio už tai, kad N. Č. nutraukė santykius su D. Š. ir pradėjo draugauti su pareiškėju.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne vien tik chuliganiškų paskatų. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, veikos kvalifikavimui būtina išsami kaltininko veiksmų subjektyvinės pusės analizė. Nusikalstama veika, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo be kitų įstatymo saugomų visuomeninių gėrių sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kitą vertus šiuo konkrečiu atveju turėtų būti itin atidžiai išanalizuotas asmeninių paskatų pobūdis (iki įvykio nebuvo pažįstami, puolė nukentėjusįjį vien dėl to, jog jo mašinoje sėdėjo pažįstama mergina ir kt.)

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-526-10 medžiagos, 2010 06 16 d. apie 20 val. prie prekybos centro „Maxima“, esančio Didlaukio g. 1, Vilniuje, S. V. sėdėjo automobilyje su drauge N. Č. Prie jų privažiavo D. Š., užtverdamas jiems kelią. Jis priėjo prie S. V. automobilio ir pro atvirą langą trenkė S. V. į veido sritį keturis kartus (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 10). D. Š. policijos komisariate paaiškino, kad N. Č. yra buvusi jo mergina, su ja jis pragyveno kelerius metus, išsiskyrė 2010 m. sausio mėn., tačiau jis ją tebemyli. Įvykio dieną jis pamatė savo buvusią draugę, sėdinčią automobilyje su S. V. Jis priėjo prie minėto automobilio, norėjo vyriškai pasikalbėti su S., tačiau jis nebendravo ir atsakė, kad su tokiu „lochu“ nebendraus. D. Š., nesuvaldęs emocijų, jam trenkė (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 11). Iš specialisto išvados Nr. G 1982/10 (01) matyti, kad S. V. 2010 06 16 d. buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 17). Apklausta liudytoja N. Č. parodė, kad įvykio dieną ji įsėdo į automobilį su S. V., pradėjo važiuoti automobilių stovėjimo aikštele, tuomet kažkoks automobilis užkirto jiems kelią, jie negalėjo pavažiuoti. Tame automobilyje buvo D. Š., jos buvęs draugas. Jis išlipo iš automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie vairuotojo pusės, kur sėdėjo S. S. V. atidarė automobilio langą ir D. Š. pradėjo kumščiu mušti S. veidą, sudavė jam apie 4 kartus. Nustojęs mušti D. Š. liepė S. išlipti iš automobilio ir pasikalbėti vyriškai, tačiau pamatęs, kad N. Č. renka policijos numerį, nuėjo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 20-21).

Taigi iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog D. Š. viešoje vietoje – prekybos centro “Maxima”, esančio Didlaukio g. 1, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš S. V. Tokie D. Š. veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, galėtų būti įvertinami kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų galiami atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, gausiai lankomoje žmonių, be to, incidentą matė ir N. Č., kuri buvo išgąsdinta tokio D. Š. elgesio (kaip matyti iš jos parodymų, ji pradėjo klykti, užgulė S. savo kūnu, kad D. negalėtų jo mušti, kažkiek smūgio kliuvo ir jai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas įvykis įvyko praėjus maždaug pusmečiui nuo D. Š. ir N. Č. išsiskyrimo, o S. V. net nepažinojo D. Š. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 22-23). Asmuo, pasirinkdamas savo asmeniniams santykiams spręsti viešą vietą ir būdą, sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai kitų žmonių akivaizdoje reiškia įžūlius veiksmus, todėl tokie D. Š. neteisėti veiksmai galimai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Nors 2011 10 07 d. ir 2011 11 22 d. prokurorų nutarimuose nustatyta, kad D. Š. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, tačiau, apygardos teismo nuomone, tokia išvada nėra pagrįsta. Apygardos teismas mano, kad D. Š. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgius S. V. numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, blokuotas autotransporto priemonių parvažiavimas, kt. ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Jis suvokė, kad įžūliai elgiasi viešoje vietoje ir dėl tokio jo elgesio aplinkiniai gali patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų.

Taigi tiek prokurorų nutarimuose, tiek apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nustatyta, kad D. Š. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. Atvirkščiai, apygardos teismas mano, kad aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. Š. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių, dėl ko yra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, taip pat prokurorų nutarimus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

-panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 11 22 d. nutarimą, kuriuo atmestas S. Vasileco skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 10 07 d. nutarimo panaikinimo,

-panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 10 07 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-526-10 ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.