- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2-3124-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35865-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. J. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. J. 326,69 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas atsakovei buvo įteikti tinkamai atsakovės darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir A. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Sutartis), draudimo liudijimas GJELT Nr. 2610730. Pagal šią draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 13 d. buvo apdraustas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25-26). 2018 m. gruodžio 10 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trūko klozeto pajungimo žarnelė, dėl ko buvo aplietas žemiau esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 18-19). Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė išmokėjo savo draudėjai 3 326,69 Eur draudimo išmoką. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. vasario 1 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo Nr. S04-809302, 2019 m. kovo 26 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo Nr. S04-825673, atliktų darbų aktas, avarijos atliktų darbų aktas Nr. SU-AADA-18-12-0056, 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0001579, 2019 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas ir 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas (el. b. l. 5, 10, 15-17, 21, 29, 31-32, 35-36). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kas butas adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio įvyko apliejimas, nuosavybės teise priklauso atsakovei R. J. (e. b. l. 9, 33). Atsakovės draudėja AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 3 000,00 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 22). Dėl likusios negrąžintos draudimo išmokos dalies, t. y. 326,39 Eur, ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. siuntė atsakovei pretenziją (e. b. l. 20), tačiau atsakovė į ją nereagavo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.226 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Vadovaujantis CK 6.226 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butui adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 3 326,69 Eur žala, kurią ieškovė visiškai atlygino ir todėl įgijo reikalavimo teisę į asmenį dėl kurio kilo žala. Dalį draudimo išmokos ieškovei sumokėjo atsakovės draudėja, tačiau 326,69 Eur žalos suma liko nepadengta. Butas adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl ji atsako už šio buto trūkumų sukeltą žalą kitiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis). Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 326,69 Eur išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (326,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 3,72 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 326,69 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 69 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (326,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (tris eurus ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.