Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-941/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
1-161-941/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00367-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Kaltinamasis
Š. Ž.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Rasa Valiukienė, Audrius Karpinskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-941/2015Proceso Nr. 1-86-1-00367-2012-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.1.5.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4.4.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,kaltinamajam Š. Ž., jo gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,nukentėjusiosios A. V. atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-11-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėn.,

2. 2006-12-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 30 parų areštu, vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d., 65 str. subendrinus su 2005-11-25 nuosprendžiu, subendrinta bausmė - 40 parų areštas, bausmė atlikta,

teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Teismas viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Ž. buvo kaltinamas jam patikėto turto pasisavinimu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir svetimo turto sugadinimu pagal LR BK 187 str. 1 d. Būtent tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas A. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasisavino jam gyvenamųjų patalpų nuomos pagrindu patikėtą svetimą A. V. priklausantį turtą: šaldytuvą „Snaigė“, 289,62 eurų (1000 litų) vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“, 70,96 eurų (245 litų) vertės, kavos virdulį, 40,55 eurų (140 litų) vertės, elektrinę šašlykinę, 34,75 eurų (120 litų) vertės, du sieninius laikrodžius, 28,96 eurų (100 litų) vertės, radijo imtuvą, 11,58 eurų (40 litų) vertės, 5 vnt. paveiksliukų, 23,17 eurų (80 litų) vertės, sidabrinių stalo įrankių rinkinį, 72,41 eurų (250 litų) vertės, 4 puodų rinkinį, 69,51 eurų (240 litų) vertės, bulvių tarkavimo mašiną, 57,92 eurų (200 litų) vertės, 30 vnt. lėkščių ir stalo įrankių rinkinį (šaukštai, šakutės, peiliai ir arbatiniai šaukšteliai), 86,89 eurų (300 litų) vertės, dviejų naujų keptuvių „Tefal“ rinkinį, 57,92 eurų (200 litų) vertės, du termosus (3 l ir 2,5 l talpos), 34,75 eurų (120 litų) vertės, 2 vnt. dieninių užuolaidų, 46,34 eurų (160 litų) vertės, 2 vnt. naktinių užuolaidų, 28,96 eurų (100 litų) vertės, dieninių ir naktinių užuolaidų komplektą, 28,96 eurų (100 litų) vertės, patalynę (4 vnt. antklodės užvalkalų, 5 vnt. paklodžių, 7 vnt. pagalvės užvalkalų), 81,09 eurų (280 litų) vertės, natūralios odos paltą, 191,15 eurų (660 litų) vertės, chalatą, 18,83 eurų (65 litų) vertės, lovatiesės ir dekoratyvinių pagalvių komplektą, 39,97 eurų (138 litų) vertės, antklodės, pagalvės su užvalkalu ir paklodės komplektą, 34,75 eurų (120 litų) vertės, 6 vnt. krištolinių taurių komplektą, kavos puodelių su lėkštutėmis komplektą, 10 vnt. stiklinių lėkščių ir 10 vnt. skirtingo dizaino stiklinių, bendros 86,89 eurų (300 litų) vertės, 5 vnt. nuotraukų albumų, 34,75 eurų (120 litų) vertės, skalbinių dėžę, 23,17 eurų (80 litų) vertės, kilimą, 69,51 eurų (240 litų) vertės, 2 pagalves, 17,38 eurų (60 litų) vertės, viso pasisavinto turto vertė – 1580,75 eurų (5458 litų). Taip pat tuo pačiu laikotarpiu ir būdamas toje pačioje vietoje sugadino svetimą A. V. priklausantį turtą: skalbimo mašiną „Ardo“, 202,73 eurų (700 litų) vertės, sulčiaspaudę, 52,13 eurų (180 litų) vertės, virtuvės kampą, 40,55 eurų (140 Lt) vertės, dvi antklodes, 69,51 eurų (240 litų) vertės, 2 pagalves, 17,38 eurų (60 litų) vertės, lovą „Zunda“, 376,51 eurų (1300 litų) vertės, kiliminę dangą, 57,92 eurų (200 litų) vertės, kilimą, 86,89 eurų (300 litų) vertės, karnizą, 7,24 eurų (25 litų) vertės, tapetus, 8,69 eurų (30 litų) vertės, TV kabelius, 28,96 eurų (100 litų) vertės, svetainės minkštąją dalį, 376,51 eurų (1300 litų) vertės, sofą-lovą, 101,37 eurų (350 litų) vertės, šarvuotas duris (seifo tipo), 376,51 eurų (1300 litų) vertės, viso sugadinto turto vertė – 1802,88 eurų (6225 litų). Tokiais tyčiniais veiksmais, pasisavindamas ir sugadindamas svetimą turtą, iš viso padarė nukentėjusiajai A. V. bendrą 3383,63 eurų (11683 litų) turtinę žalą.

Kaltinamasis Š. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad inkdriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Anksčiau jo pavardė buvo S., po santuokos pasikeitė į žmonos pavardę. 2011 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje su žmona išsinuomojo 4 kambarių butą. Pagal uošvio surastą skelbimą laikraštyje atvyko apžiūrėti buto su savo žmona V. Ž., uošviu V. Ž. ir jo drauge, dabartine žmona, A. Į butą įleido moteris iš kito namo, jos vardo ir pavardės nežino. Žodžiu dėl buto nuomos susitarė uošvis ir žmona, uošvis sumokėjo 1000 Lt užstatą, rašytinės nuomos sutarties nesudarė. Buto būklė buvo patenkinama, baldai ne nauji, kai kurie apdilę ir išklibę, remontas senoviškas, tačiau žmonai tiko. Buvo sutarta, kad jie gyvens ir mokės mokesčius, kadangi didelės sąskaitos už šildymą, nuomos mokesčio nebus ir savininkė padengs pusę sumos už šildymą. Į butą įleidusi moteris padavė žmonai vieną raktų komplektą ir perspėjo, kad naudotų viršutinę spyną, nes apatinė sunkiai atsirakina. Daugiau raktų komplektų negavo ir nepasigamino, jų ir nereikėjo, nes žmona nuolat būdavo namuose. Jis dėl buto nuomos su nukentėjusiąja nesitarė, su ja telefonu kalbėjo, kai jau išsinuomojo butą. Buto savininkės prašymu, paskambino jai tą pačią dieną, kai įsikėlė. Pasakė, kad bute gyvens jis, žmona, sūnus, sesuo ir žmonos sesuo. Daugiau dėl nieko nesitarė. Kartu su jais bute gyveno jo sesuo A. S., tada jai buvo 13 metų, ir dažnai būdavo žmonos sesuo I. Ž., nes jo ir žmonos mamos yra mirusios. Šeima bute gyveno apie 4 mėnesius iki 2012 m. vasario mėnesio. Naudojo visus 4 kambarius. Vieno pagal plotą mažiausio kambario, kuriame gyveno sesuo Auksė, ir virtuvės langai buvo į gatvės pusę, kitų kamabrių – į darželio pusę. Jis pats nuolat bute nebūdavo. Kelis kartus buvo išvykęs į Angliją. Kai nebūdavo išvykęs, kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro dirbdavo pas uošvį - padėjo statyti namą. Žmona prižiūrėjo vaiką ir tvarkėsi namuose. Gyveno tvarkingai, nieko tyčia nelaužė ir nedraskė. Priešingai pagerino buto būklę – atliko kosmetinį buto remontą, pakeitė susidėvėjusią ir suplyšusią kiliminę dangą koridoriuje ir plėmuotą viduriniame kambaryje, suremontavo kranus, sutvarkė išklibusius baldus, tarp jų ir virtuvinį kampą. Šaldytuvas neveikė, skleidė blogą kvapą. Dėl šaldytuvo maždaug po dviejų savaičių paskambino savininkei. Savininkė pati pasiūlė išsikviesti firmą, kuri išveža buitinę techniką, ir jį išvežti. Taip ir padarė, į vietą nusipirko ir pasistatė naują. Savininkei taip pat pranešė, kad pakeitė kiliminę dangą ir kraną vonioje. Buto savininkė sakė, kad jie gali daryti kaip jiems geriau, nieko nedraudė, konfliktų nebuvo. Žmona kai ką išmetė, kai ką, taip pat ir senus kilimus, padėjo į balkoną, senus paltus ir kitus nereikalingus daiktus – į balkone esantį sandėliuką, taip pat žmona sudėjusi į maišus išmetė balkone buvusias šiukšles. Pagal žmonos sumanymą, pernešė baldus ir iš didžiojo kambario – svetainės padarė miegamąjį, jį pertapetavo šviesesniais tapetais. Naujus tapetus klijavo ant senųjų. Žmona buvo kalbėjusi su buto savininke dėl tapetavimo, ji neprieštaravo. Miegamojo lova „Zunda“ girgždėjo, bet miegoti buvo galima, ją pernešant matė, kad po apačia buvo pridėta lentų ir plokščių, kad neįlūžtų. Lovą sulaužyti galėjo šokinėdamas vaikas. Skalbimo mašina buvo sugedusi - trenkdavo. Dėl saugumo nusipirko naują, o senąją padėjo į balkoną. Senoji skalbimo mašina iš pločio nepratilpo pro įstiklinto bakono duris, todėl ją išnešė į neįstiklintą balkoną, prieš tai pats jį aptraukęs stora plėvele. Dėl skalbimo mašinos perspėjo buto savininkę. Negali tiksliai pasakyti kada, tikriausiai jam būnant užsienyje, žmona įsigijo šunį, jį laikė ir jis daugiausiai laiko praleisdavo virtuvėje. Tačiau paskambino buto savininkė, sakė nelaikyti šuns, nes skundžiasi kaimynai, todėl po kelių savaičių jo teko atsisakyti. Daugiau nuomos laikotarpiu su buto savininke nebendravo. Tik paskambino pranešti, kad išsikraustys po savaitės. Bute buvo virdulys, elektrinė šašlykinė, senovinė mikrobangų krosnelė. Šiais daiktais nesinaudojo. Kambaryje ant sienos buvo dviejų žmonių portretai, juos nuėmė ir padėjo į balkone esantį sandėliuką. Išsikeldami jų į vietą nepakabino. Bute buvo lėkščių, puodukų, bet jie ten ir liko. Indaujoje buvo kažkokių indų – taurių, stiklinių, bet niekas jų nelietė ir jie išsikeliant liko. Nematė, kad nuomos laikotarpiu kas nors ką nors būtų sudaužęs. Po spintas nelandžiojo, kitų kaltinime nurodytų daiktų nematė ir apie juos nieko pasakyti negali. Buities reikalais ir valgio gaminimu rūpinosi bei mokesčius mokėjo žmona. Kiek matė, ji buityje naudojo jų pačių atsivežtus daiktus. Naudojo savo iš Anglijos parsivežtą patalynę, svetimos patalynės nenaudojo ir bute nepastebėjo. Atsikrausčius viduriniame kambaryje užuolaidų nebuvo, žmona pakabino savo. Didžiajame kambaryje kabėjusias sunkias užuolaidas žmona pakeitė savo naujomis. Išsikraustant savo užuolaidas nusiėmė, senųjų neužkabino - padėjo ant lovos. Trečiajame kambaryje buvo baltos užuolaidos, jų nejudino, jeigu judino - tai žmona, nieko apie tai nežino. Ketvirtajame kambaryje ir virtuvėje, kurių langai į gatvę, užuolaidų nebuvo, buvo ir jiems išsikraustant liko roletai. Jis išsikraustant daiktų nepakavo, tik jau sudėtas tašes sunešė į mašiną. Žmona ir uošvio žmona butą iššlavė ir išvalė. Žmona išsikraustymo dieną susiskambino su buto savininke ir jos nurodymu buto raktus nunešė kaimynei, gyvenančiai priešais, nes moteris, kuri pirmą kartą įleido, buvo kažkur išvykusi. Žmona neprašė grąžinti užstato, nes reikėjo susimokėti už buto šildymą ir jį paėmusios moters nebuvo. Nei įsikraustant, nei išsikraustant niekas bute buvusių daiktų nesužiūrėjo ir netikrino. Jiems išsikraustant niekas buto neapžiūrėjo. Išsikėlę iš buto, išvažiavo į Angliją, išsivežė ne daug daiktų. Kai kuriuos stambesnius daiktus (šaldytuvą, skalbimo mašiną) paliko pas uošvį, smulkesnius daiktus (puodus, rūbus) pas močiutę. Kad išsikraustydami būtų pasiėmę ne savo daiktų, nepastebėjo. Maždaug po pusmečio uošvis pranešė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai dėl iš nuomoto buto dingusių ir sugadintų daiktų. Buto savininkė dėl daiktų jam, jo žmonai ar uošviui neskambino, nors turėjo visų trijų telefonų numerius. Pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu matė, kad bute tebėra jo išklota kiliminė danga, nuomos laikotarpiu buvę kilimai, tas pats virtuvinis kampas, tie patys ir tose pačiose TV kabeliai, tie patys tapetai, niekas daug nepasikeitę, buto būklė panaši kaip jie išsikeldami paliko. Buto savininkė meluoja, kad nėra bendravusi su jo žmona, ir jį šmeižia.

Kaltinamasis Š. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b.l. 177-178, 179, 182-183).

Nukentėjusioji A. V. teisiamajame posedyje nedalyvavo, jos atstovė advokatė paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių nepateikė. Tesiamajame posėdyje pagarsinti visi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus per akistatą, duoti parodymai.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A. V. 2012-04-24 23.50 val. Telšių apkrities VPK pateiktame skunde nurodė, kad jai priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šiame bute negyvena apie 10 metų. 2011 m. spalio mėnesį butą išsinuomojo asmenys, kurių asmens duomenų nežino. Susitarė, kad jie gyvens bute ir mokės mokesčius. Butas buvo pilnai apstatytas baldais, su buitine technika, indais ir kitais buityje reikalingais daiktais. Įsiskolinimų už butą nebuvo. 2012-04-24 grįžusi iš Anglijos pamatė, kad iš jos buto dingo virtuvėje buvęs šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, elektroninis laikrodis, radijas, elektrinė šašlykinė, elektrinis virdulys, spintelėse buvę įvairūs indai, virtuvės įrankiai. Kambariuose spintose nebebuvo įvairios patalynės, rūbų, apgadinti kai kurie baldai, ant sienų nebebuvo paveikslų, ant lovų – lovatiesių, sekcijoje – buto inventorizacijos dokumentų. Viename iš kambarių rado įvairių dokumentų B. S. vardu (1 t., b.l. 13).

2012-04-25 nuo 00.20 val. iki 00.45 val. apklausiama liudytoja be skunde išdėstytų aplinkybių, parodė, kad butą išnuomojo per draugę B. M.. Jai 2011 m. spalio mėnesį dėl buto nuomos skambinęs vyriškis prisitatė Š., sakė, kad bute gyvens su žmona ir vaiku, iš pradžių laikinai, po to ilgiau. 2012 m. vasario mėnesį jai paskambino Š. ir pasakė, kad nuo kovo mėnesio jai priklausančiame bute nebegyvens. Po Š. išsikraustymo, draugė B. apžiūrėjusi butą, paskambino ir pasakė, kad butas atrodo baisiai. 2012-04-24 grįžusi iš Anglijos, pamatė, kad dingo jai priklausantys daiktai, nurodė tuos pačius daiktus, kaip skunde (1 t., b.l. 26).

2012-04-30 papildomos apklausos metu A. V. nurodė dingusius bei sugadintus jai priklausančius daiktus. Virtuvėje pagrobtas šaldytuvas, sugadinta skalbimo mašina “Ardo”, dingo mikrobangų krosnelė “Samsung”, kavos virdulys, elektrinė šašlykinė, sieninis laikrodis, radijo imtuvas, paveikslai su gintarais, užuolaidos, stalo įrankių rinkinys, puodai, bulvių tarkavimo mašina, sulčiaspaudė, 2 naujos keptuvės “Tefal”, termosai, šaukštai, peiliai, šakutės, lėkštės, sulaužytas virtuvės kampas. Miegamajame visiškai sulaužyta lova “Zunda”, dingo dieninės užuolaidos, 2 kaldros, užvalkalai, paklodės, odinis paltas, chalatas, 4 pagalvės, 3 paveikslai, laikrodis, nuotraukų albumai, sugadinta kiliminė danga. Vaikų kambaryje sulaužyta sofa, dingo dieninės ir naktinės užuolaidos, sugadintas kilimas, karnizai, nuplėšyti tapetai. Kitame vaikų kambaryje pagrobtos dieninės ir naktinės užuolaidos, dingo paveikslai, kaldra, užvalkalai, paklodės, pagalvės, nutraukti TV kabeliai. Didžiajame kambaryje sugadinta minkšta dalis, iš sekcijos dingo visi indai, krištolinės taurės, puodukai, lėkštės, stiklinės, sugadintas kilimas, dingo patalynės dėžė ir buto dokumentai (1 t., b.l. 27).

2015-01-14 papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad apie 2 metus iki 2010 m. pabaigos butą nuomojosi I. Ž.. Išsikraustydama, butą pridavė kaimynei B., sumokėjo visus mokesčius, butas po jos gyvenimo buvo idealiai tvarkingas. 2011 m., galimai rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, ji buvo grįžusi atostogų į Lietuvą ir 2 dienas gyveno savo bute, butas buvo tvarkingas, daiktai po Imantės išsikraustymo buvo sudėti į savo vietas, naudojosi skalbimo mašina, veikė gerai, elektra netrenkė. Nenuomojamas butas išbuvo apie metus laiko. Į vietinį Telšių laikraštį buvo įdėtas skelbimas apie išnuomojamą butą. 2011 m. lapkričio mėn. pagal skelbimą atsirado nuomininkai, B. jiems aprodė butą, paėmė 1000 litų užstatą. Tą pačią dieną, kai B. įleido nuomininkus, jai į telefoną paskambino vyriškis, prisistatė Š., pasakė, kad yra buto nuomininkas, sakė, kad yra grįžęs į Lietuvą iš užsienio, gyvens bute ilgai, telefonu jie aptarė buto nuomos bei mokesčių klausimus. Ji Š. telefonu pasakė, kad nuomos mokesčio už butą neims, kad jie gyvendami bute turi susimokėti visus buto mokesčius, t. y. už šildymą, elektra, dujas, vandenį. Apie tai, kad ji kas mėnesį mokės pusę šildymo sumos kalbos nebuvo. Jos butas yra 4 kambarių, nuomininkai naudojosi visais kambariais. Praėjus maždaug savaitei, paskambino buto nuomininkas Š., pasakė, kad neveikia šaldytuvas ir paklausė, kur jį padėti. Ji pasakė „išmeskit“ jį iš virtuvės, taip sakydama turėjo galvoje, kad šaldytuvą padėtų kuriame nors iš kambarių. Kalbos apie tai, kad šaldytuvą jie gali visiškai išmesti, nebuvo, nesiūlė susirasti firmos, užsiimančios buitinės technikos išvežimu ir neleido išvežti šaldytuvo. Taip pat Š. pasakė, kad perklijavo vieno kambario sienas bei pakeitė kiliminę dangą. Nebuvo kalbos apie tai, kad išmes ar kur nors išneš kokius nors jai priklausančius daiktus. Butas buvo labai sausas, jokio pelėsio bute nebuvo ir nėra. Paskambinęs trečią kartą Š. pasakė, kad išsikraustė iš buto, raktus paliko priešais gyvenančiai kaimynei, ta kaimynė yra E. K.. Ji Š. nenurodė, kam palikti buto raktus. Buto durys buvo rakinamos 2 spynom. E. K. buvo palikta 3 poros, viso 6 raktai. B. M. buvo tarpininkė tarp jos ir nuomininkų, kad aprodytų nuomininkams butą, ji raktus paėmė iš E. K. ir tą porą atidavė nuomininkams. Apie tai, kiek komplektų raktų buvo įduota nuomininkams, reikėtų klausti E. K.. Ji atgavo tik vieną porą raktų, nes nuomininkai tiek tegrąžino. Dėl buto nuomos, jame esančių daiktų, šaldytuvo su moterimi niekada nekalbėjo, kalbėjo tik su vyriškiu, kuris prisistatė Š. Kai Š. išsikraustė, jos prašymu, galimai tą patį vakarą ar praėjus kuriam laikui, B. nuėjo apžiūrėti buto, paskambino jai ir pasakė, kad butas yra labai apleistas, paliktas priterštas, apvogtas, trūksta jai priklausančių daiktų. B. sakė, kad ji nebuvo informuota apie išsikraustymą. Į Lietuvą ji grįžo 2012 m. balandžio mėn., įėjusi į butą patyrė šoką, butas dvokė šunų išmatomis, nebebuvo jai priklausančių namų apyvokos daiktų, rūbų, buvo sugadintas turtas. B. jai pasakė, kad butą jau yra apvaliusi. Sunku net įsivaizduoti, kaip butas atrodė iškart po Š. išsikraustymo. Apie tai, kad gyvendamas jos bute Š. laikė šunis, nežinojo, kaimynai nesiskundė ir ji šunų išvežti neliepė, apie šunis sužinojo iš kaimynės grįžusi į Lietuvą. Pamačiusi taip nuniokotą butą, iškart paskambino į policiją ir parašė pareiškimą. Po Š. išsikraustymo pasigedo jai priklausančių daiktų: šaldytuvo „Snaigė“, apynaujės, mažai naudotos mikrobangų krosnelės „Samsung“, kavos virdulio, elektrinės šašlykinės, dviejų sieninių laikrodžių, radijo imtuvo, 5 paveiksliukų (buvusių ant sienos) su gintarais, nė karto nenaudoto sidabrinių stalo įrankių rinkinio lagamine, lagaminas su stalo įrankiais buvo paslėptas miegamojo kambaryje, po spinta, ten buvo kaip ir jos slėptuvė, kadangi Š. jos bute buvusius baldus visiškai perstatė, spintą išnešė į kitą kambarį, išnešdami spintą po ja rado lagaminą su stalo įrankiais ir jį pasisavino. Taip pat pasigedo mažai naudoto, apynaujo puodų rinkinio, rinkinys iš 4 puodų, bulvių tarkavimo mašinos, sulčiaspaudė nėra pavogta, o tik sugadinta, taip pat pasigedo kasdieniniam naudojimui skirtų nerūdijančio metalo stalo įrankių, kurie susidėjo iš 4 dalių, t. y. šaukštai, peiliai, šakutės, arbatiniai šaukšteliai, bei 30 vnt. lėkščių, dingo rinkinys naujų „Tefal“ keptuvių, rinkinyje 2 keptuvės, keptuvės buvo visiškai naujos, parvežtos iš Anglijos, dviejų termosų - 3 l ir 2,5 l talpos, sugadintas (sulaužant) virtuvės medinis kampas, kampas visas klibėjo, nebuvo įmanoma ant jo sėdėti. Kambariuose nuo langų nukabintos naktinės ir dieninės užuolaidos, nukerpant vielą sugadintas vielinis užuolaidų karnizas, dingo antklodės užvalkalai ir paklodės, pagalvės užvalkalai, dingo natūralios odos paltas su išsegamu kailiu, chalatas, lovatiesė su dekoratyvinėmis pagalvėlėmis, iš vaikų kambario dingo antklodė, pagalvė su užvalkalais ir paklodė, taip pat iš sekcijos dingo indai: komplektas krištolinių taurių, komplektas kavos puodelių su lėkštutėm, stiklinės lėkštės, skirtingų dizainų stiklinės, dingo 5 nuotraukų albumai, skalbinių dėžė. Balkone rado dvi jai priklausančias antklodes ir dvi pagalves, kurios visiškai sugadintos šunų išmatomis, kambaryje rado dvi pagalves, kurios taip pat buvo supurvintos šunų arba vaikų šlapimu. Taip pat kitame neįstiklintame balkone rado kilimą, kuris prieš tai buvo svetainėje, kilimu buvo išklotos neįstiklinto balkono grindys, ant kurių matyt gulėjo šunys. Kilimas visiškai sugadintas šunų išmatomis, teko jį išmesti, kitas kilimas iš vaikų kambario dingęs, kiliminė danga miegamojo kambaryje sugadinta. Buvo sugadinti šie baldai: miegamojo lova „Zunda“, lovos plokštė visiškai sulaužyta, neįmanoma buvo ant jos gulėti, teko išmesti, lova galimai buvo sulaužyta ant jos šokinėjant, vaikų kambaryje sulaužyta sofa-lova, kurią teko išmesti, sulaužyti svetainės kambario baldai, t. y. kampas ir fotelis. Kampas per jungimo vietą buvo perlaužtas, matyt jį sulaužė tempdami į kitą kambarį, foteliui išlindusios spyruoklės. Ji nuplėšė tapetus, kuriuos buvo išklijavęs Šarūnas, matėsi, kad tapetai patys pigiausi, išklijuoti bet kaip, ant viršaus jos tapetų. Juos plėšiant pasižeidė lubų tapetai ir teko juos taisyti, dėl ko patyrė žalą. Nutraukti TV kabeliai. Skalbimo mašina balkone peršalo, todėl nebeveikė. Iki tol tikrai buvo veikianti, elektra netrenkė. Dingo buto dokumentai. Išsikraustydami iš buto nuomininkai paliko skolą už šildymą 1031 litų sumai, didžiąją skolos dalį padengė iš jų palikto 1000 Lt užstato. Taip pat jai teko pakeisti šarvuotas buvo duris, nes grąžino tik vieną komplektą raktų, be to, vieną spyną sugadino (kitą spyną įstatyti nebuvo įmanoma). Po Šarūno išsikraustymo butas buvo išnuomotas tik 2012 m. vasarą, iki jos sugrįžimo 2012 m. balandžio mėnesį butas nuomojamas nebuvo. Pasisavinta jai priklausančio turto už 1563,22 Eur (5397 Lt), sugadinta už 1828,85 Eur (6314,65 Lt). Taip pat dėl streso, sugaišto laiko ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur (1 t., b.l. 28-33).

2015-01-16 akistatos su liudytoja V. Ž. metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad nuomininkams buvo duoti trys buto raktų komplektai, šaldytuvas buvo pirktas 2000 m., mikrobangų krosnelė 2000-2001 m., visi jos daiktai pirkti iki 2003 m. (1 t., b.l. 129-131).

2015-03-27 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. V. be ankstesnėje 2015-01-14 apklausoje nurodytų aplinkybių arba skirtingai nei ankstesnėje 2015-01-14 apklausoje parodė, kad nuomininkams buvo duoti du buto durų raktų komplektai (4 raktai), o iš viso raktų komplektų buvo penki (10 raktų). Š. Ž. turėjo dvejus raktus, išsikeldamas vienus paliko kaimynei E. K., kitus turėjo atiduoti B. M., bet to nepadarė. Po Š. Ž. išsikėlimo tą patį vakarą butą apžiūrėjo E. K., jos vyras V. K. ir B. M.. Kitą dieną jai paskambino B. M. ir pasakė, kad viskas išnešta, užuolaidos nukarpytos, spintos tuščios, viskas sulaužyta. Jai grįžus balandžio mėnesį bute buvo neįmanoma miegoti, lovos sulaužytos, perneštos. Nebuvo nei vieno indo, patalynės, viskas išnešta, butas visiškai tuščias. Patalynė ištepta išmatomis, visas butas smirdėjo, laikė atidarytus langus. Šunų išmatas draugė nešė su šiupele. Kiliminę dangą metė lauk, grindys po kilimine danga buvo su išmatomis. Kai grįžo iš Anglijos, tą patį vakarą kreipėsi į VPK ir atvykęs tyrėjas nufotografavo, kaip viskas atrodė. Nauja miegamojo lova buvo perlūžusi per pusę, svetainės kampo jungiamoji dalis sulūžusi, iš fotelio išlindusios spyruoklės, nauja sekcija apgriaužta, virtuvės kampas visas klibėjo ir buvo nebesutaisomas, vaikų kambaryje nepataisomai sugadinta sofa. Visus nurodytus sulūžusius baldus išmetė lauk. Po ankstesnės nuomininkės Imantės išsikraustymo, 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo grįžusi į mamos metines (tęsdama parodymus nurodė, kad mama mirusi balandžio, o ne rugpjūčio mėnesį), bute gyveno dvi savaites (2015-01-14 apklausos metu nurodė 2 dienas). Buvo leidusi išnešti šalytuvą į kitą kambarį, o ne išmesti. Su kaimynėmis dėl šaldytuvo nebendravo. B. sakė, kad šalytuvą išnešti į kitą kambarį, gal jie ne taip suprato. Su Š. Ž. žmona niekada nebendravo, net jos vardo nežino (toliau parodymuose žmona įvardinama vardu, nurodoma apie jos ligą nuomos laikotarpiu). Bute buvusių daiktų sąrašo nebuvo susidariusi. Pamena, kas buvo bute. Nurodė visus kaltinime inkriminuojmus pasisavintus ir sugadintus daiktus su vertėmis. Jokių nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų ar naudojimo instrukcijų neturi (1 t., b.l. 42-47).

Liudytoja B. M. parodė, kad A. V. butą prižiūri apie 12 metų, buvo ir yra atsakinga už nuomos santykių administravimą. Ji turėjo du buto raktų komplektus, kai gyvendavo nuomininkai, raktų nebeturėdavo. E. K. paprastai buto raktų neturėdavo. Butą rakindavo viena spyna, nes antra sunkiai rakinosi, strikdavo. Prieš 2-3 metus rudenį pagal skelbimą laikraštyje išnuomojo butą Šarūnui. Kas skambino dėl buto nuomos, nežino. Buto apžūrėti atvažiavo Š. su žmona ir vyriškiu, kaip suprato, žmonos tėvu ir nėščia moterimi. Butas jiems patiko. Davė Š.savininkės telefono numerį ir jie tarėsi, kalbėjosi apie 20 min. Savininkei leidus, padavė jiems du buto durų raktų komplektus. Vėliau, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsakydama į gynėjo klausimus, parodė, kad antrus buto durų raktus buvo palikusi ir visą laiką juos turėjo E. K.. Šarūnui sakė antrą komplektą raktų pasiimti iš E. K., nežino, ar pasiėmė. Laukinės buto durys buvo tvarkingos, abi spynos veikė. Kartu buvęs vyriškis davė 1000 Lt depozitą ir pasakė, kad gyvens Š. ir V. Ž. (tuomet jų pavardės nežinojo). Sutarties nesudarė, nuomininkų duomenų nepaklausė. Su V. Ž. sutikrino elektros ir vandens skaitiklių duomenis, po kelių dienų atnešė ir padavė jai mokesčių knygeles, jokių skolų nebuvo. Jie išsikėlė vasario mėnesį. Išsikeldami vienus buto raktus paliko kaimynei E. K.. Nežino, kodėl ne jai, nes ji tą dieną buvo namuose. Jiems išsikėlus, tą patį vakarą su kaimyne E. K. ir jos vyru V. K. nuėjo į butą. Nebuvo gyvenime mačiusi taip baisiai suniokoto buto. Tai buvo vandalizmas, viskas buvo išplėšyta, išdraskyta, perstumdyti baldai. Didžiajame kambaryje ant gražių tapetų viršaus buvo užklijuoti prasti šviesūs tapetai (vėliau parodė, kad juos atsargiai nuplėšė ir liko ankstesni tapetai), perstumta miegamojojo lova, ant jos paliktos nukabintos užuolaidos, lovatiesės nebebuvo, lova buvo netvarkinga - priteršta įlinkusi, sulaužytomis grotelėmis. Kampas iš didžiojo kambario buvo miegamajame, pradraskytas, nešvarus, netvarkingas. Prieš įsikeliant nuomininkams ant kampo buvo daug žaislų, gal jie galėjo paslėpti kokį prairimą. Kiliminė danga nešvari ir labai smirdėjo. Viename kambaryje buvusi sofa labai smirdėjo. Vieno kambario durys buvo be rankenos. Virtuvėje nebebuvo mikrobangų krosnelės, virdulio, rato su prieskoniais, šaldytuvo, elektroninio laikrodžio su radija, užuolaidų. Užuolaidų nebebuvo ir kitame kambaryje. Vonioje nebebuvo pintos skalbinių dėžės. Atidarė spinteles ir jos buvo visiškai tuščios. Sekcijoje nebuvo krikštolinių taurių, inventorizacijos knygos, albumų su nuotraukomis. Neįstiklintame balkone buvo padėta skalbimo mašina, supuvęs svetainėje buvęs žalias kilimas, kuris (parodė vėliau atsakydama į klausimus, pateikus papildomos įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas) vėl yra tinkamas naudoti ir padėtas svtainėje, primesta knygų. Neįstiklintame balkone buvusios tašės (1 t., b.l. 22, 19 nuotrauka) ir sandėliuko neapžiūrėjo, nežino, kas ten buvo sudėta. Įstiklintame balkone rado šiukšlyną, šunų išmatomis išteptą antklodę. Kažkuriame balkone buvo išmėtytos nuotraukos. Visur buvo prikaišiota pamperių ir panaudotų higieninių paketų, paliktos šunų krūvos. Kitą dieną su kaimyne aptvarkė butą. Viską metė lauk į konteinerį – šiukšles, popierius, skudurus, pamestą juodą striukę, dvi paklodes, raudoną antklodę. Negali pasakyti, ką dar išmetė. Ant spintos rado tašytę, kurioje buvo Š. mamos mirties liudijimas, taip sužinojo nuomininko Š. pavardę. Paskambino ir pranešė šeimininkei, ji po kurio laiko sugrįžo ir iškvietė policiją. Vėliau susitvarkė, ištapetavo vieną kambarį, nes jis buvo šunų apdraskytas, pakeitė visus baldus, nupirko šaldytuvą, mikrobangę, virdulį, lovą. Ji pati dalyvavo perkant naujus daiktus. Kodėl pamačiusi nupasakotą vaizdą nefotografavo ir nekvietė policijos, paaiškinti negali.

Dėl elektrinės šašlykinės, lėkščių, stalo įrankių, sieninių laikrodžių, termosų, paveiksliukų, sulčiaspaudės nieko nežino, negali pasakyti, ar jie buvo bute prieš įsikeliant Ž.. Nežino, kiek buvo patalynės, pagalvių, taip pat nieko nežino dėl asmeninių daiktų, palto, drabužių. Kai butas nebūdavo išnuomotas, ji į butą ateidavo palaistyti gėlių. Kas iki įsikeliant Ž. buvo bute spintose, nežino, nes į spintas nelįsdavo. Kas ir kur kabėjo, nerūpėjo. Žino ir matė, kad A. turėjo keturių puodų rinkinį, bulvių tarkavimo mašiną, bet ar jie po išsikraustymo buvo, nežiūrėjo. Kai nuomininkai išsikraustė, bute absoliučiai nieko nebebuvo - tušti namai, vien šiukšlės. Virtuvinis kampas kaip stovėjo taip ir dabar stovi. Dėl karnizų ir kabelių būklės nieko pasakyti negali. Įsikėlęs Š. skambino jai dėl šaldytuvo, sakė, kad neveikia ir klausė, ką daryti. Paskambino savininkei ir ji pasakė, kad mestų šalytuvą lauk. Ji taip ir perdavė nuomininkams. Daugiau kilimų, nei užfiksuota jai pateiktose fotonuotraukose, nukentėjusiosios bute prieš įsikeliant kaltinamajam nebuvo. Anksčiau gyvenusi nuomininkė išsikeldama buto raktus atnešė jai, kartu apžiūrėjo butą ir ji jai gražino depozitą. Išsikėlus šiems nuomininkams iš depozito, sumokėjo dalį skolų už šildymą ir vandenį, jo visoms skoloms apmokėti nepakako. Nuomininkai negrąžino vieno raktų komplekto, todėl nukentėjusioji keitė duris. Tai buvo ketvirtieji nuomininkai, ankstesni nuomininkai buvo tvarkingi žmonės (2 t., b.l. 183-189).

Liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai esmingai skiriasi nuo duotų teisiamajame posėdyje. Pirmosios apklausos 2011-04-24 metu nurodė, kad apžiūrėjusi butą po nuomininkų išsikėlimo pastebėjo, kad virtuvėje nebėra šaldytuvo, mikrobangų krosnelės, elektroninio laikrodžio, elektrinio virdulio, kambariuose - dieninių užuolaidų, lovatiesės, sekcijoje – indų, vonioje – skalbinių dėžės. Apie buto raktų perdavimą ir grąžinimą, siaubingą netvarką, tai, kad iki įvykio vietos apžiūros pati eilę daiktų (skudurų, patalų ir kt.) išmetė ir kitas teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes nieko neminėjo (1 t., b.l. 96). Papildomos apklausos 2012-05-28 metu papildomai parodė, kad ji nuomininkams buvo davusi vieną raktą. Vėliau sužinojo, kad A. V. buto raktą turėjo ir taip pat nuomininkams buvo davusi E. K. (1 t., b.l. 97-98). 2011-04-24 ir 2012-05-28 nieko apie bute sugadintus ar sulaužytus daiktus nenurodė. Papildomos apklausos 2012-06-14 metu papildomai parodė, kad jos prižiūrimas A. V. butas (duomenys neskelbtini), yra sutvarkytas, nupirkti nauji daiktai ir baldai, visi nuomininkų sugadinti daiktai išvežti į šiukšlyną, todėl sugadintų daiktų užfiksuoti nėra galimybės ir jokio tikslo atlikti buto apžiūrą nėra. Butą ir sugadintus daiktus sutvarkė 2012-04-24 iš užsienio grįžusi buto savininkė A. V. (1 t., b.l. 99-100). Papildomos apklausos 2015-02-02, t.y. po trijų metų nuo tiriamų įvykių, metu davė išsamesnius ir panašesnius į teisiamajme posėdyje duotus parodymus. Kaip ir 2012-05-28 apklausos metu parodė, kad nuomininkams davė vieną buto raktų komplektą, antras raktų komplektas buvo pas E. K. ir ji jį perdavė nuomininkams, tik nežino, ar jie patys paprašė, ar E. juos nunešė pati. Nuomininkams išsikėlus E. K. jai pranešė, kad nuomininkai negrąžino vieno raktų komplekto. Taip pat parodė, kad buto duris rakindavo vienu raktu, nes viena iš spynų sunkiai rakinosi. Apklausiama ketvirtą kartą pirmą kartą paminėjo, kad bute buvo sulaužyti baldai – miegamojo lova, svetainės kampas ir sofa lova, kurie prieš įsikeliant nuomininkams buvo tvarkingi (1 t., b.l. 101-103). Visų apklausų metu parodė, kad nežino, kokie tiksliai daiktai buvo išnuomotame bute. Pagarsinus parodymus, paaiškinti dėl kokių priežasčių keitėsi parodymai negalėjo. Paklausus, kuriais parodymais teismas turėtų vadovautis, nurodė dėl vienų aplinkybių vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dėl kitų teisiamajame posėdyje duotais parodymais.

Liudytoja E. K. parodė, kad yra A. V. kaimynė, jos buto durys yra priešais. A. V. jau daug metų gyvena užsienyje, savo butą nuomoja. Butas tuščias būdavo trumpai. Buto duryse buvo dvi spynos, tačiau viena spyna buvo sugedusi, nesirakino. Nežino, kiek raktų komplektų buvo nuo durų. Kažkada yra turėjusi raktus, bet atidavė kažkuriems nuomininkams. Bute gyveno kaltinamasis, moteris, vaikas, dvi mergaitės, turėjo didelį šunį. Kada ir kiek laiko jie gyveno kaimynės bute, negali pasakyti. Kaltinamąjį retai tematydavo. Juos įleido B. Prieš juos gyveno tvarkingi žmonės. Jiems buvo išnuomotas tvarkingas, gražus butas, su baldais, rūbais, indais, prieskonių komplektu, patalyne. Iš pradžių parodė, kad prieš jiems įsikeliant su B. apžiūrėjo butą, daiktų neaprašė. Vėliau tęsdama parodė, kad kai nuomininkų nebūdavo į butą neidavo. Nuomininkams apsigyvenus ateidavo susipažinti, atnešdavo mokesčių knygeles, bet į butą kojos nekeldavo. Tą dieną, kai įsikėlė nauji kaimynai, bute nebuvo. Iš pradžių parodė, kad išsikėlus nuomininkams, nuėjo pažiūrėti buto, atsirakino duris, įėjusi į vidų persigando. Vėliau tęsdama parodė, kad apie tai, jog nuomininkai išsikraustė suprato iš to, kad tapo tylu, ramu. Tada nuėjo pas B., nes tik pas ją būdavo buto raktas, abi kartu atrakino butą. Nuomininkai išsikeldami buto raktą paliko B. Po nuomininkų gyvenimo butas tapo sunaikintas, buvo nusiaubtas, atrodė tuščias, viskas išlaužyta, išnešta, buvo tiesiog skaudu – nebebuvo užuolaidų, indų, šaldytuvo, baldai ir kiliminė danga išdraskyti, ištepti, svetainės kampe buvo dvi didžiausios (telefono dydžio) skylės, spinta tuščia, skalbimo mašina buvo neįstiklintame, tik plėvele apkaltame balkone, peršalusi. Iš pradžių parodė, kad paprastai su B. įleisdamos iš išleisdamos nuomininkus, spintų netikrindavo, bet tą kartą pamačiusios, kas dedasi, atidarė spintas. Balkone esančio sandėliuko duris tik pradarė, matė ten kažkokių daiktų, bet jų neapžiūrėjo. Paskambino ir apie butą pranešė A. Iki A. grįžtant su B. truputį jį aptvarkė. Grįžusi A. pati tvarkė butą, keitė dangą, baldus, sakė, kad trūksta raktų komplekto ir dar kažko, keitė buto duris į geresnes. Tęsdama parodė, kad po nuomininkų išsikėlimo ji spintų nežiūrėjo ir kad grįžusi A. jai pasakojo, kad nieko - patalynės, indų nebėra, viskas išgadinta, spinta tuščia (2 t., b.l. 139-141).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog butas yra priešais kaimynės A. V. butą. A. išvykdama į užsienį paliko jai atsarginį buto raktą. Žinojo, kad į jos butą atsikraustė nuomininkai - vyras su moterimi ir mažu vaiku, kartais būdavo dvi paauglės. Matė, kad jie bute laikė du – mažą ir didelį - šunis. Keletą kartų atnešė nuomininkams sąskaitas, buvo įėjusi tik į buto koridorių. 2012 m. vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, išsikraustydami nuomininkai buto raktą paliko jos dukrai. Ji kartu su B. M. nuėjo apžiūrėti buto, rado didelę netvarką, sugadintus baldus, pastebėjo, kad nebėra kai kurių buities daiktų, buitinės technikos, dieninių užuolaidų, spintose nebebuvo patalynės, indų (1 t., b.l. 95).

Liudytoja A. J. parodė, kad 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje gyveno pas mamą E. K. bute (duomenys neskelbtini), priešais A. V. butą. A. apie 7 metus gyvena užsienyje. Mama ir A.buvo draugės. Ji su A. tik pasisveikindavo, pas ją bute nesilankydavo. Butą prižiūrėdavo A. draugė B. Mama neidavo į tą butą. Mama arba ji, A. prašymu, tik iš pašto dėžutės paimdavo ir atiduodavo nuomininkams sąskaitas, kad susimokėtų. Nepamena, kiek laiko kaltinamasis su šeima gyveno kaimynystėje. Šeimoje buvo vaikinas, mergina, mažas vaikas, dvi paauglės mergaitės, turėjo auksaspalvį labradorą. Nebeprisimena, kam jie atidavė buto raktą išsikraustydami. Po nuomininkų išsikraustymo ji į butą nėjo. Mama ir B. apžiūrėjusios butą pasakojo, kad daug daiktų nėra, kad baldai apgadinti. Kada jos apžiūrėjo butą nepamena. Gali būti, kad tada, kai buvo iškviesta policija (2 t., b.l. 142-143).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-30 parodė, kad 2012 m., datos pasakyti negali, stambaus kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų mergina jai atidavė A. buto raktą ir, pasakiusi, kad su buto reikalais viskas gerai, išėjo. Kiek žino, vėliau jos mama E. K. su B. ėjo apžiūrėti A. buto. Mama grįžusi sakė, kad bute gyvenę asmenys išsivežė iš A. buto įvairius daiktus (1 t., b.l. 109-110).

Teimamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja A. J. tęsdama parodė, kad jai perduotus raktus tą pačią dieną atidavė mamai, o ji B. Nepamena, kiek laiko parėjo nuo to, kai buvo palikti raktai, iki mama su B. apžiūrėjo butą.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji su vyru iš A. V. nuomojosi butą apie pusę metų, kokiu laikotarpiu gyveno tame bute, nepamena. Butą aprodė ir buto raktus perdavė savininkės draugė B., išsikeldami butą perdavė tai pačiai B. Buto durys buvo šarvuotos, rakinamos dviem spynom, naudojo vieną spyną, nes gavo tik vienos spynos raktą. Nepamena ar gavo du raktus, ar antrą pasidarė. Buvo davę avansą, nuomos mokesčio nemokėjo, mokėjo tik už komunalinius patarnavimus. Butas buvo tvarkingas, apstatytas, baldai buvo naudoti, bet labai geros kokybės. Bute buvo veikiantis šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, nežino ar ji veikė ir kur buvo padėta. Naudojosi savo daiktais. Nežino, nematė ir negali pasakyti, ar bute buvo kavos virdulys, sieniniai laikrodžiai, radijo imtuvas, termosai, rūbų, paltas, chalatas, krištolinių taurių, stiklinių, puodelių, skalbinių dėžė, sulčiaspaudė, nuotraukų albumų. Miegamojo kambaryje buvo spinta, veidrodis, lova. Miegamojo kambariu ir jame buvusiais daiktais nesinaudojo, jis buvo kaip sandėlis, jame laikė nenaudojamus savininkės daiktus. Netikrino spintų, patalynės dėžių. Buto savininkės patalyne, patalais nesinaudojo, negali pasakyti, ar jų buvo ir kiek jų buvo. Kituose kambariuose, kuriais naudojosi, nematė patalynės komplektų, pagalvių. Šašlykinė stovėjo įstiklintame balkone. Virtuvėje spintelėje buvo puodų, kiek ir kokių pasakyti negali, bulvių tarkavimo mašina. Buvo lėkščių, stalo įrankių, kiek ir kokių pasakyti negali, sidabrinių stalo įrankių nematė. Virtuvėje buvo dieninės užuolaidos ir roletai, didžiajame kambaryje buvo dieninės ir naktinės užuolaidos, kompiuterio kambaryje buvo roletai, kambaryje, kurio balkonas įstiklintas, buvo tik naktinės užuolaidos. Bute buvusia skalbimo mašina nesinaudojo, nes turėjo savo, ji buvo padėta nenaudojamame kambaryje. Butą pridavė tvarkingą. Palyginus su pateiktomis fotonuotraukomis, daiktai yra kitose vietose. Negali pasakyti, kad pasigestų kokių tai daiktų (2 t., b.l. 144-146).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės anlogiškus parodymus (1 t., b.l. 104-106).

Liudytoja A. N. parodė, kad kaimynė A. V. jau daug metų išvykusi. Matė, kad kaltinamasis maždaug prieš 3 metus kažkiek laiko, ilgiau nei 3 mėnesius, gyveno A. V. bute. Nuomininkai buvo vyras, moteris, mergaitė, turėjo šunį. Matė, kaip nuomininkai išsikraustė su didelėmis tašėmis, kurias nešė ir vyras, ir moteris. Kas buvo tašėse, nematė. Taip pat nematė, kokius kiek daiktų jie atsivežė, kai atsikraustė. Kai jie išsikraustė, pastebėjo, kad iš gatvės pusės abu langai liko be užuolaidų. A. V. pasakė, kad butas nuniokotas. Ji buvo gerai susitvarkiusi butą, nes pati statybininkė. Jos bute buvo gal prieš 19 metų, vėliau nėra buvusi.

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu davė panašius parodymus. Papildomai nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Kitaip nei teismo posėdyje parodė, kad po nuomininkų išsikraustymo ji pastebėjo, kad A. kambario langas liko be užuolaidos, iki tol buvo užuolaida (1 t., b.l. 111-112). Virtuvės lango neminėjo.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad yra kaltinamojo Š. Ž. uošvio žmona. 2011 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, kai Š. Ž. su žmona V. Ž. grįžo iš Anglijos, ji su jais ir vyru, tuomet būsimu, vyko apžiūrėti buto jiems nuomai. Butą pagal skelbimą surado jos vyras, pasiskambino ir susitarė susitikti. Butą aprodė kaimynė. Butas buvo tvarkingas, tačiau jautėsi pelėsis. Baldai buvo senoviški, tačiau tvarkingi, nebuvo sulaužyti. Dėl nuomos tarėsi jos vyras. Butą aprodžiusi moteris sakė, kad nereikia jokios sutarties, nes matosi, kad normalūs žmonės, o prieš tai turėjo narkomanus, kuriuos iškraustė su policija. Taip pat sakė, kad savininkė sutinka padengti pusę šildymo kainos. Jie pagalvojo ir nutarė, kad butas nuomai tiks. Jos vyras davė 1000 Lt avansą. Š. Ž. su šeima tą pačią dieną įsikėlė. Jie atsivežė daug savo daiktų, nes Anglijoje gyveno dideliame name. Ji dažnai vakarais nuvažiuodavo pas Ž. Kambariuose buvo šalta ir drėgna. Šaldytuvas buvo sugedęs, skalbimo mašina trenkė, mikrobangų krosnelės nebuvo. Jiems gyvenant buvo pakeista kiliminė danga, tapetai. Nuomos laikotarpiu Š. važinėjo į Angliją ir dirbo pas juos name. Ji ir vyras buvo atvykę jiems išsikraustasnt. Kai atvyko, daiktai jau buvo sudėti tašėse ir dėžese. Pati jų nematė ir nenešė. Matė, kad butas buvo paliktas tvarkingas, išsiurbliuotas, baldai nebuvo sulaužyti. V. tai kaimynei, kuri davė raktus, neprisiskambino, atidavė raktus kitai kaimynei. Išsikraustę V. su Š. kai kuriuos daiktus paliko pas ją, kitus išvežė pas vyro mamą.

Liudytoja A. Ž. iš esmės analogiškus parodymus, išskyrus apie ankstesnius nuomininkus, davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 119-120).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje atsikraustė į tėčio surastą butą. Dėl nuomos tarėsi ji ir tėtis. Nuomos sutartis raštu nebuvo sudaryta. Tėtis sumokėjo 1000 Lt užstatą. Tą pačią dieną, kai įsikraustė, vyras kalbėjo su savininke. Po dienos pastebėjo, kad šaldytuvas neveikia – nešaldo, apie tai vyras pranešė savininkei. Savininkė leido jį išmesti. Priešais gyvenančios kaimynės klausė buitinę techniką išvežančios firmos telefono. Savininkė buvo pasakiusi, kad gali tvarkytis, kaip jiems geriau. Ji nenaudojamus ir nereikalingus gerus daiktus - didžiajame kambaryje kabėjusią fotonuotrauką, rūbus iš miegamojo spintos, patalynę - porą antklodžių ir dvi pagalves iš po miegamojo lovos, kilimą ir kitus - išnešė į balkone esantį sandėliuką. Kai kuriuos daiktus – kaldras, pagalves, lovos antklodę - sudėjo į spintos antresoles. Dvi pagalves išmetė, nes jos buvo supelijusios. Ji iš balkonų šiukšles sudėjo į maišus, o vyras juos išnešė. Neišmetė nė vieno tinkamo naudoti daikto. Vieną dieną skalbimo mašina pradėjo trenkti elektra. Ją padėjo į balkoną ir nusipirko naują. Bute sieninių laikrodžių, radijo imtuvo, bulvių tarkavimo mašinos, sidabrinių stalo įrankių, naujų keptuvių, termoso, sulčiaspaudės, nuotraukų albumų nebuvo. Mikrobangų krosnelės nebuvo, buvo kažkas panašaus į elektrinę orkaitę, ji neveikė, padėjo ją į sandėliuką balkone. Išsikeliant iš sandėliuko daiktų į vietas, kuriose jie buvo įsikėlus, nepadėjo, nes to nesureikšmino. Buvo keli puodai, pavienių lėkščių, stalo įrankių, virdulys, sena keptuvė orkaitėje, krikštolinių taurių sekcijoje, tačiau šių daiktų nenaudojo, išsikledami juos paliko ten, kur buvo. Buto dokumentai buvo ir liko sekcijos apačioje. Dekoratyvinės pagalvėlės buvo paliktos ant kampinio. Elektrinės šašlykinės bute nematė, bet vyras matė. Didžiajame kambaryje buvo baltos užuolaidos ir sunkios rudos, jas nukabino ir užsikabino savo. Kambaryje su įstiklintu balkonu nebuvo užuolaidų, dar viename kambaryje buvo baltos užuolaidėlės, vaikų kambario ir virtuvės langai, esantys į gatvę, buvo su roletais, be užuolaidų. Virtuvinis kampas buvo išklibęs, vyras jį suvaržė. Miegamojo lova nebuvo nauja, vyras ją suvaržė, nebuvo taip, kad nebūtų galima ant jos miegoti. Lovą galėjo sulaužyti vaikas, nors ji to nematė. Kiliminė danga buvo paplyšusi, todėl vyras pakeitė ją nauja. Svetainėje sienos buvo papelijusios, todėl paprašė vyro, kad padėtų ištapetuoti. Apie tai vėliau pranešė savininkei – dėl dangos vyras, dėl tapetavimo - ji. Svetainės minkštoje dalyje buvo kelios skylės ir išlindusios spyruoklės, kurios buvo pridengtos pagalvėlėmis. Sofos-lovos priekis buvo atlūžęs. Buto durys buvo metalinės (ne šarvuotos) ir sunkiai rakinėjosi. Įsikeliant gavo vieną raktų komplektą ir dalinosi vienu raktu, nes ji visada buvo namie. Bute gyveno ji, vyras, abiejų sesės ir vaikas. Turėjo šunį labradorą, sesuo taip pat turėjo mažą šuniuką. Šunų laikymas nebuvo suderintas su savininke. Savininkė paskambino ir pasakė, kad didelio šuns negalima laikyti, tai jį išvežė. Mažiuką savininkės leidimu pasiliko. Bute gyveno apie 4 mėnesius iki vasario mėnesio pabaigos. Apie išsikraustymą vyras pranešė savininkei prieš savaitę. Išsikleliant, daiktus pakavo ji. Vyras nematė, kas buvo maišuose. Juos į butą įleidusi moteris išsikraustant neatėjo. Ji iš vyro telefono pati skambino savininkei ir paklausė, kur padėti raktus. Raktus padavė priešais gyvenančiai jaunai mergaitei. Užstato sugrąžinti neprašė, nes nebuvo apmokėtos sąskaitos už šildymą ir vandenį. Apie buto savininkės pretenzijas sužinojo po pusmečio, kai pas tėtį atvažiavo policija. Savininkė su jais nesusisiekė, nors turėjo tėčio ir vyro telefono numerius (2 t., b.l. 148-150).

Liudytojos V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies sutampa su duotais teisiamajame posėdyje, skiriasi dėl to kas – ji ar vyras, ir kokiais klausimais bendravo su buvo savininke. Papildomai parodė, kad buto svaininkė jai buvo leidusi išmesti supelijusius daiktus – pagalves, antklodes, rūbus ar audinių atraižas. Vyras bute negyveno, dirbo Jungtinėje Karalystėje ir juos aplankydavo laisvu nuo darbo metu (1 t., b.l. 113-115).

Liudytojas V. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-09 parodė, kad Š. Ž. yra jo žentas – dukros V. vyras. 2011 m. spalio mėnesį Š. su jo dukra V. ir mažamečiu vaiku, grįžę iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, apsigyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Išsikraustant išvežė jų pačių įsigytus daiktus – šalytuvą, skalbimo, mašiną ir kitus. Butas buvo paliktas tvarkingai, nematė, kad bute būtų buvę sugadinti kokie nors daiktai (1 t., b.l. 107-108). Liudytojo parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje.

Įvykio vieta apžiūrėta 2012-04-24 nuo 23.10 val. iki 23.55 val. ir aprašyta apžiūros protokole su fotonuotraukomis (1 t., b.l. 14-22). Įvykio vieta - A. V. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Butas 4 kambarių su koridoriumi, vonios kambariu ir virtuve. Vonioje, jokių tyrimui svarbių aplinkybių neužfiksuota (1 t., b.l. 17, nuotraukos Nr. 1, 2).

Virtuvėje, esančioje kairėje už vonios durų, užfiksuota - tuščias kampas, kuriame, proceso dalyvių parodymais, anksčiau stovėjo šaldytuvas, langas su roletu, baldai, virdulys. Virtuvėje esančių baldų, tarp jų ir kaltinime nurodyto virtuvinio kampo, sugadinimų neužfiksuota (1 t., b.l. 17 reversas, 18, nuotarukos Nr. 3, 4, 5).

Vaikų kambaryje, esančiame šalia virtuvės, užfiksuoti baldai, apatinė dalis lango, iš kurios matyti, kad langas be užuolaidų (viršutinė lango dalis neužfiksuota), kambario grindys medinės. Lentynose ir ant sofos padėti pliušiniai žaislai. Kambaryje esančių baldų, tarp jų ir sofos-lovos sugadinimų, neužfiksuota. Protokole nurodyta, tačiau nuotraukoje prie protokolo, galimai dėl prastos kokybės, nesimato, aplink langą nuplėšti tapetai (1 t., b.l. 18, nuotraukos Nr. 6, 7, 8).

Kambaryje, esančiame dešinėje nuo vaikų kambario (proceso dalyvių paaiškinimais, anksčiau buvusiame miegamajame) užfiksuoti baldai - indauja su stiklinėmis durimis, pro kurias matosi ne mažiau kaip 14 vienetų taurių ir stiklinių, minkštas kampas prie kairės ir du minkšti foteliai prie dešinės kambario sienų, viduryje - medinis stalas. Langas su naktinėmis užuolaidomis, ant grindų – kiliminė danga. Užfiksuota, kad arčiau įėjimo į kambarį esančio fotelio sėdimojoje dalyje yra ne mažiau 6 nedidelės skylutės ir apgadinta stalo koja (neinkriminuojama). Kitų baldų, tarp jų ir minkšto kampo, sugadinimų neužfiksuota (1 t. ,b.l. 19-10, nuotraukos Nr. 9, 10, 11, 12, 13).

Kambaryje su įstiklintu balkonu, esančiame koridoriaus gale dešinėje, užfisuota mėlyna sofa, ant kurios sudėtos mėlynos medžiaginės pagalvėlės ir pliušiniai žaislai, spinta, kiti baldai, langas be užuolaidų. Kambaryje esančių baldų, tarp jų ir sofos-lovos sugadinimų, neužfiksuota (1 t., b.l. 10-21, nuotraukos Nr. 14, 15, 16).

Kambaryje su plėvele aptrauktu balkonu, esančiame koridoriaus pradžioje dešinėje, miegamajame (proceso dalyvių paaiškinimais, anksčiau buvusiame didžiajame kambaryje – svetainėje) užfiksuota keturių durų spinta su antresolėmis, pravertos po vienerias spintos ir anteroslių, kurios tuščios, dureles. Kas kitose spintos ir antresolės dalyse nuotraukose neužfiksuota ir iš protokolo turinio matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu tikrinta nebuvo. Ant vienos antresolių durelių rankenėlės pakabintas šviesus chalatas. Taip pat užfiksuota miegamojo lova su paklota patalyne, langas be užuolaidų, ant raštuotų tapetų užklijuoti šviesūs tapetai. Kambaryje esančių baldų, tarp jų ir kaltinime nurodytos miegamojo lovos “Zunda” sugadinimų, neužfiksuota. Balkone – skalbimo mašina, ant jos televizorius, greta sudėti įvairūs buities reikmenys, didelė tašė, kokie daiktai ir kas tašėje neapžiūrėta ir neprašyta, fotonuotraukose išsamiai neužfiksuota. Balkone esantis sandėliukas neapžiūrėtas (1 t., b.l. 21 reversas, 22, nuotraukos Nr. 17, 18, 19, 20).

Įvykio vietoje rasta juoda moteriška rankinė, kurioje buvo įvairūs dokumentai, tarp jų B. S., kaip vėliau paaiškėjo kaltinamojo Š. Ž. mamos, vardu išduoti dokumentai, kurie pagal 2015-01-21 pakvitavimą grąžinti Š. Ž. (1 t., b.l. 15 reversas, 24).

Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodyti ir kaltinime inkriminuojami anklodžių, pagalvių, kilimo ir kiliminės dangos, karnizų, TV kabelių, šarvuotų durų (spynos) sugadinimai neužfiksuoti. Taip pat neužfiksuota, kad apžiūros metu patalpos būtų vėdinamos ir jose tvyrotų nukentėjusiosios nurodytas blogas kvapas.

Kaltinamojo gynėjo prašymu, prokurorui 2015-08-13 protokoline nutartimi buvo pavesta organizuoti pakartotinę įvykio vietos – nukentėjusiosios A. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą (2 t., b.l. 150-151, 154).

Įvykio vieta pakartotinai apžiūrėta 2015-08-19 (2 t., b.l. 157-180). Iš su protokolu pateiktų fotonuotraukų, matyti:

Vonioje stovi skalbimo mašina “Bocsh” (2 t., b.l. 164, fotonuotraukos Nr. 6, 7 ).

Miegamajame (iki įsikeliant kaltinamajam su šeima buvusioje svetainėje) yra žalios spalvos ovalinis kilimas, kuris nukentėjusiosios ir liudytojos B. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, buvo suteptas išmatomis, supuvęs ir išmestas (2 t., b.l. 165-166, fotonuotraukos Nr. 8, 9, 10 CD diskas voke b.l. 180 failai IMGP0004, IMGP0005, ).

Vitruvėje stovi ir 2012-04-24 apžiūros metu stovėjęs virtuvinis kampas (1 t., b.l. 18 fotonuotrauka Nr. 5; 2 t., b.l. 177-178 fotonuotraukos Nr. 32, 33, 34), kuris nukentėjusiosios parodymais visas klibėjo ir buvo nebesutaisomas, todėl išmestas.

Kambaryje su įstiklintu balkonu stovi ir 2012-04-24 apžiūros metu stovėjusi mėlyna sofa-lova su pagalvėlėmis, tebėra kaltinamojo patiesta kiliminė danga (1 t., b.l. 20-21 fotonuotraukos Nr. 14, 21; 2 t., b.l. 169-170 fotonuotraukos Nr. 17, 18; CD diskas voke b.l. 180 failai IMGP0017, IMGP0018, IMGP0019).

Neįstiklintame balkone yra mėlynas kilimas, įstiklintame balkone yra rudas kilimas (2 t., b.l. 167, 171, fotonuotraukos Nr. 12 , 21, CD diskas voke b.l. 180 failai IMGP0009, IMGP0009, IMGP0051). Liudytojos B. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais daugiau kilimų nukentėjusiosios bute prieš įsikeliant kaltinamajam nebuvo (2 t., b.l. 188).

Neįstiklinto balkono sandėliuke yra anksčiau svetainėje stovėjęs stalas (neinkriminuojama), kurio apgadinimai užfiksuoti pirminės vietos apžiūros metu, ir kuris nukentėjusiosios parodymais buvo išmestas (1 t., b.l. 19 reversas, 20, fotonuotraukos Nr. 12, 20; 2 t., b.l. 167-168, fotonuotraukos 13, 14). Taip pat matyti sandėliuke esančios dėžės ir maišai. Kaip ir pirminės apžiūros metu sandėliukas ir visi jame esantys daiktai neapžiūtėti.

Įstiklintame balkone yra miegamojo komplekto “Zunda” stalelis, 2012-04-24 apžiūros metu stovėjęs kambaryje ir foteliai panašūs į stovėjusius kitame kambaryje (1 t., b.l. 29, 21 fotonuotraukos Nr. 9, 15; 2 t., b.l. 171 fotonuotrauka Nr. 21).

Vaikų kambario, esančio šalia virtuvės, tapetuota siena papelijusi (2 t., b.l. 115 fotonuotrauka Nr. 29; CD diskas voke b.l. 180 failas IMGP0037), kas paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad jos bute niekada nebuvo ir nėra pelėsio.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas yra siejamas su dviejų pagrindų šiai teisinei atsakomybei kilti nustatymu: pirma - atitinkamo baudžiamajame kodekse įtvirtinto nusikaltimo požymių nustatymu, t.y. keliant klausimą, ar apskritai yra padaryta nusikalstama veika; antra - to nusikaltimo požymių nustatymu konkretaus asmens veikoje, t.y. keliant klausimą, ar šį nusikaltimą padarė būtent jo padarymu kaltinamas asmuo.

Š. Ž. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų – svetimo nukentėjusiajai priklausančio jam nuomos sutarties pagrindu patikėto turto (eilės daiktų) pasisavinimu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir svetimo nukentėjusiajai priklausančio turto tyčiniu sugadinimu pagal LR BK 187 str. 1 d. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviai: svetimo turto sunaikinimu arba sužalojamu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Praktikoje šios nusikaltamos veikos požymiai pasireiškia daiktų sudaužymų, supjaustymu, subadymu, suplėšymu, sudeginimu ar panašiu akivaizdžiai neatitinkančiu tikslinės daikto paskirties poveikiu šiam daiktui.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos požymių visumą ir asmens kaltę privalo įrodyti valstybinį kaltinimą palaikanti institucija, be to, kaltė turi būti įrodoma neginčijamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2004, 2K-7-544/2005).

Kaltinamasis neigia įvykdęs inkriminuojamus nusikaltimus. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Nukentėjusiosios nurodomas dingusių bei sugadintų daiktų skaičius, kiekvienos apklausos metu skirtingas. Nukentėjusioji vienu metu nurodo, kad daiktai buvo nauji – įsigyti prieš kelis metus, kitu – kad visi daiktai įsigyti iki 2003 m., kas atsižvelgiant į tai, jog ji daugiau nei 10 metų gyvena užsienyje, yra labiau tikėtina. Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, momentais nelogiški iš dalies juos akivaizdžiai paneigia 2012-04-24 ir 2015-08-19 vietos apžiūrų protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir iš dalies jos pačios naudai liudijusių kaimynių parodymai. Dėl to nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi ir teismas priimdamas nuosprendį jais vadovautis negali.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, į nukentėjusiąją dėl buto nuomos kreipėsi ne vienas kaltinamasis, kaip paprastai, siekiant užvaldyti kitam asmeniui priklausantį turtą, būna praktikoje, o kartu su sutuoktine, jos tėvu bei jo gyvenimo drauge. Tariantis dėl nuomos sutarties sąlygų tiek nuo pačios nukentėjusiosios, tiek nuo jai atstovavusios B. M. jokios informacijos nenuslėpė - prisistatė savo vardu, paaiškino kreipimosi tikslą, nurodė visą iš jo reikalaujamą informaciją sandorio sudarymui. Bute kaltinamasis taip pat apsigyveno ir gyveno ne vienas, bet su visa šeima - sutuoktine, mažamečiu vaiku, dvejomis nepilnametėmis kaltinamojo ir jo sutuoktinės seserimis.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokie daiktai buvo nukentėjusiosios bute ir kokia jų būklė buvo prieš įsikeliant į jį kaltinamajam su šeima. Pati nukentėjusioji nuo 2003 m. gyvena užsienyje, grįždavo retai. Byloje esančiais įrodymais butas eilę metų buvo nuomojamas kitiems asmenims. Nukentėjusiosios parodymais, butas po jos nurodytų paskutiniųjų nuomininkų iki buvo išnuomotas kaltinamojo šeimai, apie metus buvo nenuomojamas. Kaltinamojo parodymais butas prieš jį galimai buvo išnuomotas asocialiems ir priklausomybių turintiems asmenims. Nukentėjusiosios butą prižiūrinčios kaimynės liudytojos E. K. ir B. M., taip pat buvusi nuomininkė I. D. parodė, kad netikrino spintų ir spintelių, nežino, kokie daiktai buvo nukentėjusiosios namuose. Realu ir pakankamai tikėtina, kad dalį nukentėjusiosios daiktų galėjo pasisavinti, sunaikinti, sugadinti ar išmesti anksčiau gyvenę nuomininkai. Kaltinamojo ir jo sutuoktinės bei nukentėjusiosios parodymai dėl leidimo vienaip ar kitaip elgtis su bute esančiais daiktais priešingi. Nukentėjusiosios parodymai dėl anksčiau išdėstytų priežasčių nėra patikimi ir teismas jais vadovautis negali. Taigi, koks konkrečiai turtas buvo patikėtas nuomininkams ir kokie įgaliojimai jiems suteikti turto atžvilgiu, byloje esančiais duomenimis nustatyti neįmanoma.

Byloje taip pat nėra išsamių duomenų apie tai, kokie daiktai buvo nukentėjusiosios bute išsikėlus kaltinamajam su šeima. Pažymėtina, kad pirminės įvykio apžiūros metu 2012-04-24 nepilnai apžiūrėta spinta su antresolėmis (neapžiūrėtos po tris iš keturių dalis) ir neįstiklintame balkone tašėje bei sandėliuke, kur liudytoja V. Ž. nurodė sudėjusi nenaudojamus nukentėjusiosios daiktus, esantys daiktai. Taip pat neapžiūrėtos spintelės virtuvėje ir neapžiūrėtas įstiklintas balkonas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad po nuomininkų išsikėlimo nukentėjusiosios bute nebuvo kaltinime nurodytų daiktų. Pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu neįstiklintame balkone esantis sandėliukas ir jame esantys daiktai taip pat neapžiūrėti. Tuo tarpu pakartotinės apžiūros metu nukentėjusiosios bute rasta dalis kaltinimuose nurodytų naudojamų daiktų, kurių nukentėjusioji teigė pasigedusi ir kuriuos teigė išmetusi kaip nebetinkamus naudoti. Pirminės įvykio vietos apžiūros metu 2012-04-24, kuri, sprendžiant pagal jos atlikimo laiką (vidurnaktį) ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015-03-27 duotus parodymus, atlikta iš karto sugrįžus nukentėjusiajai, užfiksuotas viruvėje esantis virdulys, indaujoje esančios taurės ir stiklinės, miegamajame pakabintas chalatas. Jokių įrodymų, kad tai ne tie patys daiktai, kurių pasisavinimas inkriminuojamas, nėra. Pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu 2015-08-19 nukentėjusiosios bute rasti trys kilimai, liudytojos B. M. parodymais, tai yra tie patys kilimai kurie buvo įsikeliant nuomininkas ir nukentėjusiosios bute daugiau kilimų nebuvo. Kaltinamojo sutuoktinė neigia bute buvus naują nenaudotą sidabrinių stalo įrankių rinkinį. Nukentėjusioji iš pradžių parodė, kad jis buvo virtuvėje, vėliau, kad miegamajame po spinta. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, sudaro pagrindą labai tikėtinai išvadai, kad tokio rinkinio bute visai nebuvo. Liudytoja B. M. parodė, kad po nuomininkų išsikėlimo ji išmetė daug daiktų – popierių, skudurų, pagalvių, antklodžių. Kaltinamojo Š. Ž., liudytojų V. Ž., nukentėjusiosios naudai liudijusios liudytojos B. M. ir iš dalies pačios nukentėjusiosios A. V. parodymais, šaldytuvas „Snaigė” iš buto buvo išvežtas utilizavimui su nukentėjusiąja suderinus ir nukentėjusiajai tai leidus. Negalima protingai tikėtis ir reikalauti, kad kitas žmogus supratų, ką nukentėjusioji turėjo galvoje ir norėjo pasakyti, sakydama išmeskit šaldytuvą.

Neaišku, kas, kokiu laiku ir kiek buto raktų valdė. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai dėl to, kada (kiek laiko praėjus) po nuomininkų išsikėlimo buvo apžiūrėtas butas, kas jį apžiūrėjo, tvarkė ar aptvarkė, nekonkretūs ir nenuoseklūs.

Pirminės įvykio vietos apžiūros 2012-04-24 metu protokole užfiksuotas iš esmės tvarkingas butas. Ankstesnė nuomininkė liudytoja I. D. pateikus jai įvykio vietos apžiūros metu darytas nuotraukas, esminių pokyčių, išskyrus tai, kad daiktai yra kitose vietose, nepastebėjo ir daiktų nepasigedo. Užfiksuoti tik vieno baldo – fotelio sėdimosios dalies sugadinimai, kurie atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad visi daiktai pirkti iki 2003 m., galėjo atsirasti ir dėl natūralaus susidėvėjimo. Be to nėra pagrindo išvadai, kad dėl vienos savarankiškos minkšto kampo dalies sugadinimo ar nusidėvėjimo, visas kampas tapo nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Kaltinime nurodyti kitų daiktų sugadinimai neužfiksuoti. Pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu 2015-08-19 nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia, kad buvo sugadinti kaltinime nurodyti virtuvės kampas, kilimas, kiliminė danga.

Skalbimo mašina galėjo būti sugedusi iki išnešant ją į balkoną, kaip nurodo kaltinamasis ir jo sutuoktinė. Tai, kad ji, anot nukentėjusiosios, veikė 2011 m. vasarą, nepaneigia, to, kad 2011 m. spalio ar lapkričio mėnesį ji galėjo sugesti dėl natūralaus naudojimo ir nusidėvėjimo. Skalbimo mašina galėjo sugesti ir dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų, tačiau nukentėjusiosios nurodytos skalbimo mašinos gedimo – peršalimo priežasties patvirtinačių objektyvių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad mašina buvo sugedusi nepataisomai ir būtų reikėję ją dėl to išmesti. Be to skalbimo mašina išnešta į balkoną prieš tai jį aptraukus tvirta plėvele, kas rodo nesant tyčios sugadinti svetimą daiktą (jei jis iki tol nebuvo sugedęs).

Nukentėjusioji iš pradžių parodė, kad sulčiaspaudė dingo, vėliau, kad buvo sugadinta, tačiau šios aplinkybės nepatviritina jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai.

Nukentėjusiosios prodymais, jai nuplėšiant kaltinamojo tapetus, užklijuotus, ant jos tapetų, buvo pažeisti lubų tapetai, dėl ko juos teko pakeisti ir patirti 8,69 Eur (30 Lt) žalos. Taigi inkriminuojamas tapetų sugadinimas yra neatsargaus pačios nukentėjusiosios veiksmų, o ne tyčinės kaltinamojo veikos, rezultatas.

Šarvuotų durų sugadinimas inkriminuojamas remiantis nukenėjusiosios parodymais, kad ji neatgavo visų nuomininkams perduotų raktų ir buvo sugadinta viena spyna, todėl turėjo pakeisti duris. Jokių objektyvių duomenų, kad dėl nurodytų priežasčių buvo būtina keisti visas duris, byloje nėra. Visų teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai apie buto raktų komplektų skaičių ir jų perdavimą nuomininkams skiriasi. Kaltinamasis ir jo sutuoktinė tvirtina gavę tik vieną raktų komplektą ir jį grąžinę. Nukentėjusiosios pagarsinti ir jos naudai liudijusių E. K. ir B. M. parodymai dėl buto raktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi, vieni kitus paneigiantys, todėl jais vadovautis teismas negali. Vienareikšmiškai nėra aišku, kiek buto raktų komplektų buvo perduota nuomininkams. Visas abejones traktuojant kaltinamojo naudai, nėra pagrindo išvadai, kad nuomininkams būtų buvę perduota daugiau nei jie nurodo ratų. Be to raktų (jei jie ir buvo duoti) negrąžinimas neatitinka turto sunaikinimo ar sužalojimo sampratos ir turinio. Liudytojų B. M., E. K. ir I. D. parodymais, dar iki įsikeliant kaltinamjam su šeima, buvo naudojama tik viena spyna, kita buto durų spyna buvo sugedusi (strikdavo ir sunkiai rakinėdavosi). Pagrindo išvadai, kad šarvuotos durys buvo sugadintos tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nėra.

Bute kaltinamojo šeima pragyveno kelis mėnesius, pagal savo finansines galimybes, fizinius įgūdžius įsigijo savo poreikiams patenkinti reikiamą buitinę techniką, perstatė bute buvusius baldus, atliko dalies buto patalpų einamąjį remontą, kas liudija, jog nuomos sutartis su nukentėjusiąją buvo sudaryta ne tikslu pasisavinti jai priklausantį turtą, o turint tikslą pasinaudoti šio pobūdžio sutarties suteikiamomis teisėmės. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra iškilęs išimtinai civilinio pobūdžio teisinis ginčas, susijęs su sudarytos buto nuomos sutarties vykdymu ir atsakomybe už šios sutarties galimą pažeidimą.

Tokio pobūdžio bylose, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Netoleruotinas tokios praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms, siejamoms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tokiais veiksmais paprastai yra pripažįstamas sąmoningas svarbios informacijos nuo kitos sutarties šalies nuslėpimas, sudarant sutartį prisistatymas kito asmens vardu, kito asmens vardu išduotų ar suklastotų dokumentų pateikimas kitai sutarties šaliai, galiausiai pačios sutarties sudarymas turint tikslą tik prieiti prie turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, Nr. 2K-378/2014 ir kt.).

Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako, tik kai jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai yra nustatyta nusikaltimo sudėties požymių visuma. Visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įvertinus byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad nepadarytos veikos, turinčios inkriminuojamų nusikaltimų požymių ir kaltinamasis Š. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. išteisintinas.

Pažymėtina, kad bute be kaltinamojo gyveno kiti asmenys - kaltinamojo sutuoktinė, dvi paauglės. Visi šie asmenys turėjo priėmimą ir teisėtą pagrindą naudotis bute buvusiais nukentėjusiajai priklausančiais daiktais, kas leidžia kelti pagrįstas abejones, jog dalis kaltinime nurodomų, kaip pasisavintų daiktų galėjo būti šių asmenų dėl neatsargumo sugadinti, sudaužyti ir net kaltinamajam nežinant išmesti. Net jei būtų nustatyti inkriminuojamų ar kitų panašių nusikaltimų požymiai, nebūtų jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad jie realizuoti būtent asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, tyčiniais veiksmais. Baudžiamojon atsakomybėn priešingai nei civilinėje teisėje, gali būti traukiamas asmuo tik už savo kaltus veiksmus.

Galimai nuomininkai netausojo, dėl neatsargumo ar nerūpestingumo sugadino nuomotojai priklausantį turtą labiau nei natūralus nusidėvėjimas, netinkamai jį laikydami ar eksploatuodami, galimai per klaidą dėl neatsargumo išsikeldami išsivežė nuomininkei priklausančių daiktų, dėl ko savininkė galėjo patirti nuostolių ir nepatogumų. Tačiau byloje nėra įrodymų ir duomenų leidžiančių konstatuoti civilinių teisinių santykių ribų peržengimą. Civiliniai santykiai, byloje esančiais įrodymais neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, todėl turi būti sprendžiami civilinės teisės priemonėmis.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dėl 4248,58 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 51-54), priėmus išteisinamąjį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Su civiliniu ieškiniu susiję įrodymai išsamiai netiriami.

Kaltinamajam 2015-01-21 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b.l. 17, 18, 19). Kaltinamasis išteisinamas, nes nepadarytos inkriminuojamos veikos. Suėmime šioje byloje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-09 ir 2015-01-06 nutartis bei 2013-12-16 išduotą Europos arešto orderį išbuvo 29 dienas nuo 2014-12-22 (LR nuo 2015-01-05) iki 2015-01-19 (1 t., b.l.186-187, 188, 194-195, 2 t., b.l. 8-11, 40-44, 49-54, 56 ). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį, būtent tai, kad ji suvaržo ir apsunkina asmens dalyvavimą civilinuose teisiniuose santykiuose, taip pat atsižvelgiant į išteisinimo pagrindą, bei tai, kad kita kardomoji priemonė yra pakankama pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų, naikintina nuo nuosprendžio priėmimo. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2015-04-28 nutarimu laikinai apribotos Š. Ž. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke “Danske Bank” (1 t., b.l. 167, 169-170). Nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė 2015-10-28. Pranešimas apie nuosavybės teisės apribojimų taikymo nutraukimą ir/ar išregistravimą negauta, todėl 2015-04-28 nutarimu taikytas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str, 307 str. 4 d., 308 str.,

nusprendžia:

Š. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti prokuroro 2015-04-28 nutarimu Š. Ž. taikytą nuosavybės teisių apribojimą.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Rimkienė