- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2-6645-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02878-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- UAB „Apsaugos komanda“
- Atsakovas
- D. J.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 67,62 Eur skolą, 7,62 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2014-04-14 UAB „Apsaugos komanda“ ir D. J. sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10514041401, pagal kurią Ieškovas iki 2018-11-13 elektronine apsauga saugojo Atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (teikė stebėjimo ir reagavimo paslaugas). Atsakovas už jam pagal Sutartį teiktas paslaugas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio, einančio po paslaugų teikimo mėnesio, 15 dienos mokėti Ieškovui po 30,00 Lt (8,69 Eur) plius PVM per mėnesį. Praleidęs Sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus Atsakovas įsipareigojo mokėti Ieškovui 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas Ieškovui 67,62 Eur sumą už per laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-11-13 suteiktas paslaugas. Už Sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų praleidimą Atsakovui priskaičiuota 7,62 Eur palūkanų. Atsakovas skolą Ieškovui ginčija, nes jo įsitikinimu Sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2018-05-18, pagal Atsakovo elektroniniu laišku atsiųstą prašymą. Ieškovas Atsakovo prašymo netenkino, nes pagal Sutarties 7.4. p. Atsakovas turėjo raštu pranešti apie Sutarties nutraukimą pranešimą išsiųsdamas registruotu laišku ar kitaip pristatydamas Ieškovui Ieškovo buveinės adresu. Atsakovui pateikus pasirašytą prašymą 2018-11-14, Ieškovas tą pačią dieną paslaugų teikimą sustabdė ir 2018-12-16 Sutartį nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovė papildomai nurodė, kad pagal su Atsakovu sudarytą sutartį Ieškovas teikė stebėjimo ir reagavimo paslaugas, kurių esmė - nuolat nepertraukiamai savo centralizuotame stebėjimo pulte stebėti Atsakovo patalpose įrengtos signalizacijos būvį, t. y. užtikrinti nuolatinį nepertraukiamą centralizuoto stebėjimo pulto veikimą ir Ieškovo darbuotojų budėjimą tam, kad būtų galima bet kuriuo metu priimti signalizacijos sistemos siunčiamus signalus ir į juos reaguoti. Ieškovas Sutartimi neįsipareigojo įrengti signalizacijos, sutartis sudaryta ne dėl signalizacijos įrengimo, o dėl įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus signalus paslaugų teikimo. Atsakovas signalizaciją įsirengė savo lėšomis, ji priklauso Atsakovui, taigi ir už signalizacijos išmontavimą atsakingas Atsakovas. Ieškovas iki pat Sutarties sustabdymo (2018-11-13) gavo signalus į centralizuotą stebėjimo pultą, todėl teikė stebėjimo ir reagavimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2018-05-18 susisiekė telefonu su UAB „Apsaugos komanda“ biuru ir paprašė nutraukti sutartį, bet buvo informuotas, kad nutraukti sutartį telefonu jie negali. Buvo paprašytas UAB „Apsaugos komandos“ darbuotojos atsiųsti el. laišką. Paklausus UAB „Apsaugos komanda" darbuotojos, ką turi parašyti laiške, ji nurodė, kad jis gali būti laisvos formos. Tą pačią dieną jiems buvo nusiustas el. laiškas dėl sutarties nutraukimo. 2018-09-17 (duomenys neskelbtini) lauke buvo pakeista lauko tvora ir įrengti nauji automatiškai užsidarantys vartai. Kad vartai galėtų užsidaryti automatiškai, vartams buvo reikalingas signalo siųstuvas. Todėl 2018-09-17 diena buvo išmontuotas signalo siųstuvas, kuris perduodavo signalą esant signalizacijos suveikimui į UAB „Apsaugos komandos“ centrą ir įrengtas naujas siųstuvas, kuris leido valdyti lauko vartų užsidarymą ir atidarymą. Pagal šį faktą realiai UAB „Apsaugos komanda" nebevykdė namo apsaugos (duomenys neskelbtini), o sąskaitas už paslaugas toliau siuntė.
Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, o neatvykus atsakovui prašė priimti sprendimą už akių.
Dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priimtinas sprendimas už akių.
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014-04-14 sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10514041401 dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-17). Pateiktas šalių elektroninis ir paprastas susirašinėjimas (b. l. 4-5, 9, 18, 21, 32), įsiskolinimo apskaičiavimas (b. l. 6, 11, 22-28), pretenzija (b. l. 7), prašymas (b. l. 20).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo 2014 metų teikė atsakovui stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Byloje kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo momento ir tokių paslaugų teikimo po 2018-05-18.
Šalių sudarytos sutarties 7.4 punktu šalys susitarė, kad išskyrus šioje sutartyje aiškiai įvardintus atvejus, kai kitą šalį galima informuoti telefonu ar kitaip, siunčiami pagal sutartį arba susiję su ja pranešimai (informacija) privalo būti įforminami raštu ir laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti registruotu laišku arba kitaip pristatyti šioje sutartyje nurodytu šalies gyvenamosios ar buveinės adresu. Iš šios sutarties nuostatos bei 7.2 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas apie sutarties nutraukimą turėjo pranešti paštu arba kitaip fiziškai pristatydamas ieškovei rašytinį prašymą. Sutartyje nenumatyta, kad atsakovas galėtų pateikti tokį prašymą elektroniniu paštu. Iš pateiktų susirašinėjimų, kitų įrodymų nenustatyta, jog ieškovė konkrečiu atveju sutiko, kad atsakovas prašymą nutraukti sutartį pateiktų elektroniniu paštu, o ne kaip numatyta sutartyje. Kaip matyti iš vidinio susirašinėjimo (b. l. 4), įmonės pozicija šiuo klausimu yra būtent tokia, kokia numatyta sutartyje, o to pagrindu laikoma įmonės atsakomybė prieš klientą, jei klientas būtų apvogtas, negavus tikro prašymo nutraukti sutartį. Tokia ieškovės pozicija suprantama, kadangi elektroninėje erdvėje veikia ir nusikaltėliai, kuriems nesudėtinga apsimesti kitu asmeniu. Taip pat, pavyzdžiui, galimi įsilaužimai į elektroninį kliento paštą, iš jo išsiunčiant netikrą prašymą apsaugos įmonei, taip paliekant klientą neapsaugotą ir sudarant galimybę apvogti kliento turtą, jam nesant namuose. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 6.3 punkto, ieškovė įsipareigojo atlyginti atsakovui iki 20000 Lt nuostolių dėl turto sunaikinimo, sugadinimo, praradimo, todėl ieškovė turi teisę nustatyti tokį sutarties nutraukimo formos reikalavimą.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 1 d.). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 str. 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
Taigi, šalys sudarė sutartį, kurios nuostatos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad sutarties nuostatų šalys privalo imperatyviai laikytis, nebent susitaria dėl kitokio sutarties nuostatų vykdymo. Nagrinėjamu atveju sutartimi nebuvo numatyta atsakovo teisė pateikti prašymą nutraukti sutartį elektroniniu paštu. Ieškovė tokiai prašymo formai nepritarė. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo (b. l. 5, 4), 2018-05-18 atsakovas el. paštu pateikė prašymą ieškovei nutraukti sutartį. Tą pačią dieną jam buvo pranešta, kad turi būti atsiųstas prašymas su parašu, į ką atsakovas atrašė, jog neturi skanerio. Taigi, atsakovas jau tą pačią 2018-05-18 žinojo, jog tokia jo prašymo forma ieškovei yra nepriimtina. Nepaisant to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, nors, kaip pats nurodo savo atsiliepime, ieškovė sąskaitas už paslaugas toliau siuntė. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesiėmė veiksmų tinkamai nutraukti sudarytą sutartį, kokios aplinkybės trukdė tą padaryti. Išsiųsti rašytinį laisvos formos prašymą paštu arba nuvežti tokį prašymą į ieškovės filialą tame pačiame mieste (b. l. 21) yra nesudėtingi veiksmai, sutarti sutartimi, kurie negali būti laikomi neproporcingais, neadekvačiais, itin apsunkinančiais sutarties šalį. Iš nustatytų aplinkybių susidaro įspūdis, kad atsakovas dėl nežinomų priežasčių tai darė tiesiog iš principo.
Dėl byloje esančio atsakovo prašymo, datuoto 2018-04-18, neaišku, kada jis buvo realiai surašytas ir/ar buvo teiktas ieškovei.
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovas 2018-11-14 vėl pateikė ieškovei prašymą nutraukti sutartį, kurį ieškovė jau priėmė ir sustabdė sutarties vykdymą. Tačiau iki šios datos ieškovė sutartį turėjo pagrindą vykdyti.
Pagal šalių sudarytos sutarties 7.2.3 punktą nutraukti sutartį buvo galima bet kokiais kitais pagrindais, raštiškai pranešus kitai šaliai apie numatomą nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų, tačiau įspėjimas turėjo būti pateiktas taip, kad sutarties pabaigos diena sutaptų su paskutine kalendorinio mėnesio diena. Tai reiškia, kad net pateikus prašymą 2018-05-18, sutartis turėjo būti vykdoma iki 2018-06-30.
Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo nekilnojamajame turte veikė signalizacijos sistema, į kurios siunčiamus signalus turėjo reaguoti ieškovė. Atsakovas teigia, kad 2018-09-17 buvo išmontuotas signalo siųstuvas, kuris perduodavo signalą esant signalizacijos suveikimui į UAB „Apsaugos komandos“ centrą. Tokia nurodyta aplinkybė reiškia, kad ieškovė ne tik turėjo pagrindą ir pareigą vykdyti šalių sudarytą sutartį, bet tam ne mažiau kaip iki 2018-09-17 buvo ir techninės galimybės. Kadangi atsakovas prašymo nutraukti sutartį ieškovei tinkamai nepateikė, sutartis turėjo būti vykdoma. Kita vertus, byloje nustatyta, kad signalizacija atsakovo nekilnojamame turte buvo įrengta, ji veikė ilgą laiką, ieškovė nurodė, kad jos signalus gavo visą laiką iki pat sutarties sustabdymo, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia signalizacija buvo sumontuota, kada signalizacija buvo išmontuota, taip pat išjungta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuo 2018-09-17 signalizacija nebeveikė, o ieškovei apie tai buvo žinoma.
Taip pat pastebėtina, kad tuo atveju, jei atsakovas 2018-09-17 signalizaciją tikrai išmontavo, o ieškovei tai tapo žinoma, toks faktas, įvertinus kitas aplinkybes, galbūt galėtų būti vertinamas kaip veiksmas šalių sutarčiai nutraukti. Tačiau kaip jau minėta, pagal šalių sudarytos sutarties 7.2.3 punktą nutraukti sutartį buvo galima pranešus kitai šaliai apie numatomą nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų, tačiau įspėjimas turėjo būti pateiktas taip, kad sutarties pabaigos diena sutaptų su paskutine kalendorinio mėnesio diena. Tai reiškia, kad signalizacijos atjungimo faktą vertinant kaip tokiu būdu išreikštą atsakovo sutarties nutraukimo pageidavimą, sutartis galiotų iki 2018-10-31, atsižvelgiant į šalių numatytą įspėjimo terminą. Tokiu atveju liktų tik ieškovės skolos skaičiavimo nuo 2018-11-01 iki 2018-11-14 pagrįstumo klausimas, kas už šį periodą sudaro 4,56 Eur.
Nesant pateiktų įrodymų apie tai, kad sutartis buvo tinkamai nutraukta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja neapmokėtas paslaugas iki 2018-11-14, kas sudaro 67,62 Eur, kurie priteistini iš atsakovo.
Pagal sutarties 6.8 punktą klientas, praleidęs šioje sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus, Komandai pareikalavus privalo mokėti 0,05 (penkių šimtųjų) proc. dydžio palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 7,62 Eur palūkanų suma.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Apsaugos komanda“, į. k. 122668722, iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 67,62 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 62 ct) skolą, 7,62 Eur (septynis Eur 62 ct) palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos Eur) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.