Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Z. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 21 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. rugpjūčio 18 d., dieną).Komisija 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono prokuratūros prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. Z..Nuteistasis A. Z. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą apeliantui. Pažymi, kad pagal įstatymą lygtinis paleidimas nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.Skunde teigiama, kad BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja šio kodekso 157 straipsniui. Anot apelianto tai kolizijos atvejis, o tokiu atveju taikomas vėliausiai priimtas įstatymas arba teisės norma, esanti palankesnė nuteistajam.Skundo autorius pažymi, kad teistumas yra įstatymo numatytas statusas, kuris pats savaime yra neigiama pasekmė nuteistajam. Taikant lygtinį paleidimą nuteistajam, įstatymas nereikalauja, kad jis jau būtų pasitaisęs.Nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais apie bausmės tikslus, apeliantas tvirtina, kad tokie teiginiai viena pagrindinių šabloniškų apraiškų. Anot apelianto, apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turėjo vadovautis ne vien pakirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu atlikta tam tikra būtina bausmės dalis. Tvirtinama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmės laikas nustatomas teismo nuosprendžiu, o kokią bausmės dalį asmuo turi atlikti, numato BVK 175 straipsnisNuteistojo A. Z. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. Z. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Z. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 43 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. Z. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.