Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-06-08 · Byla Nr. A2.9.-1285-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
A2.9.-1285-369/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
M. L.
Advokatai
Vladislav Latušinskij
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1285-369/2012Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L.,advokatui Vladislav Latušinskij,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. 127 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012-02-21, apie 16.15 val., vairuodama automobilį Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) ir netikėtai išvažiuodama iš šalia kelio esančios teritorijos į Savanorių pr. 187, Vilnius, savo automobiliu užblokavo pirmą bei antrą eismo juostas ir užkirto kelią prospektu judėjusiam krovininiam automobiliui MAN 26.342 v/n (duomenys neskelbtini) Šiais netikėtais ir nenumanomais veiksmais M. L. privertė krovininio automobilio MAN 26.342 vairuotoją, stengiantis išvengti sunkesnių pasekmių, staigiai pakeisti judėjimo kryptį bei stabdyti. Krovininis automobilis išvažiavo į gretimą kairę eismo juostą ir atsitrenkė į prieš pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Dėl M. L. tiesiogiai prieštaraujančių KET veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tačiau automobilio Peugeot vairuotoja M. L., būdama tiesiogiai susijusi su įvykusiu eismo įvykiu bei atsiradusiomis pasekmėmis, iš įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodoma, kad M. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 107, 231.1, 231.3, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

Atvykusi į teismo posėdį M. L. paaiškino, kad jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį Peugeot norėjo įvažiuoti į Savanorių prospektą iš šalia esančios teritorijos įvažiavimo. Prospektu judėjo didelis automobilių srautas, todėl sulaukusi tinkamo momento, kad jos išvažiavimas netrukdytų kitoms transporto priemonėms, išvažiavo į prospektą. Netoli nuo išvažiavimo yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Ji pastebėjo, kad jai išvažiavus į prospekto važiuojamąją dalį, prieš pėsčiųjų perėją, trečioje eismo juostoje sustojo automobilis Ford Fokus, nes prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pėsčioji. Norėdama praleisti prie perėjos stovinčią pėsčiąją, ji taip pat sustabdė savo automobilį, kuris sustojo antroje eismo juostoje. Ji nespėjo pilnai išlyginti automobilio, tačiau jos nuomone pirma eismo juosta buvo laisva. Netrukus išgirdo smūgio kontakto garsą ir pamatė, kad į trečioje eismo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją, sustojusio automobilio Ford Focus galinę dalį atsitrenkė krovininis automobilis. Po autoįvykio, prie pėsčiųjų perėjos stovėjusi moteris perėjo kelio važiuojamąją dalį ir nuėjo. Ji pastebėjo, kad iš krovininio automobilio išlipęs vairuotojas nuėjo prie Ford Focus automobilio. Jos automobilis nepatyrė sugadinimų ir eismo įvykyje nedalyvavo. Prie jos niekas nebuvo priėjęs ir niekuo nekaltino, todėl atsižvelgus į tai, kad jos automobilio stovėjimas kliudė Laisvės pr. vykusiam intensyviam transporto priemonių eismui bei nematydama jokios priežasties kažko laukti, nuvažiavo. M. L. nuomone, dėl įvykusio eismo įvykio kaltas krovininio automobilio vairuotojas, nes esant blogoms oro sąlygoms, šlapiai kelio dangai, jis nepasirinko saugaus greičio ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį Ford Focus.

Apklaustas teisme liudytojas J. B. paaiškino, kad 2012-02-21 vairuodamas automobilį važiavo Laisvės pr. pirma eismo juosta. Tuo metu, antra eismo juosta, judėjo krovininis automobilis. Eismo sąlygos buvo sudėtingos, kelio danga šlapia. Liudytojas pastebėjo, kad iš šalia esančio išvažiavimo į Laisvės pr., išvažiavo lengvasis automobilis Peugeot ir sustojęs užblokavo pirmą bei antrą eismo juostas. Tuo metu krovininis automobilis pradėjo krypti į kairę pusę ir pasigirdo smūgio garsas. Sustojęs pamatė, kad krovininis automobilis atsitrenkė į trečioje esamo juostoje sustojusį automobilį Ford Focus. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie Ford Focus vairuotojo pasiteirauti ar jam reikalinga pagalba. Krovininio automobilio vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio. Peugeot automobilio vairuotoja pasižiūrėjo į juos ir nuvažiavo. Prie jos niekas nebuvo priėjęs. Jis nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančio ar prie jos stovinčio pėsčiojo ar pėsčiosios.

Apklaustas teisme liudytojas V. K. paaiškino, kad 2012-02-21, vairuodamas automobilį Ford Focus važiavo Savanorių pr. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo prie jos stovinčią pagyvenusią moterį. Supratęs, kad pėsčioji nori pereiti važiuojamąją dalį, pradėjo mažinti greitį. Jo automobilis judėjo trečia eismo juosta. Tuo pačiu metu liudytojas pastebėjo, kad iš šalia važiuojamosios kelio dalies esančio išvažiavimo, išvažiavo moters vairuojamas automobilis Peugeot. Liudytojo nuomone, moters vairuojamas automobilis pervažiavo dvi eismo juostas ir sustojo prieš jo automobilį, trečioje eismo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją. Tuo pačiu metu V. K. pajuto stiprų smūgį į galinę savo automobilio dalį ir pamatė, kad į jį atsitrenkė krovininis automobilis. Liudytojas teisme nurodė, kad automobilis Peugeot sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, per kurią, jam iš dešinės į kairę, ėjo pėsčioji. Kur, kada ir kaip po autoįvykio nuvažiavo automobilis Peugeot jis nepastebėjo.

Apklaustas teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad 2012-02-21 apie 16.00 val., vairuodamas bendrovei priklausantį krovininį automobilį MAN važiavo Savanorių pr. Vilniuje. Automobilis gabeno apie 3 tonų svorio krovinį ir judėjo antra eismo juosta apie 50 km/v greičiu. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir būdamas nuo jos apie 50 metrų atstumu, jis pastebėjo, kad į Savanorių pr. važiuojamąją kelio dalį įvažiavo lengvasis automobilis Peugeot, kuris pervažiavęs pirmą ir antrą eismo juostas, persirikiavo į trečią eismo juostą ir nesustojęs prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos nuvažiavo prie skiriamojoje juostoje įrengto apsisukimo. Kadangi Peugeot vairuotojas jam sukėlė avarinę situaciją, todėl jis staigiai stabdė, pasuko automobilį į trečią eismo juostą ir atsitrenkė į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį Ford Focus. R. B. teisme kategoriškai tvirtino, kad nematė, prie pėsčiųjų perėjos stovinčios, ar per ją einančios pėsčiosios, ar pėsčiojo, bei teigė, kad Peugeot automobilis nebuvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, o iš karto nuvažiavo link skiriamojoje juostoje įrengto apsisukimo. Tuo pačiu metu liudytojas negalėjo teisme paaiškinti, kodėl pagal jo nurodytą situaciją, esant laisvoms antrai bei pirmai eismo juostoms, jis nutarė persirikiuoti į trečią eismo juostą ir trenkėsi į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį lengvąjį automobilį Ford Focus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei išklausęs į teismo posėdį atvykusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių M. L. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 130 str. 1 d. bei 127 str. 2 d. M. L. buvo kaltinama, kad savo neatsargiais veiksmais, vairuodama automobilį Peugeot sukėlė avarinę situaciją, ko pasėkoje atsiradus pasekmėms įvykus autoįvykiui, buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.

Išklausęs į teismą atvykusios M. L. bei liudytojų: J. B., V. K. bei R. B. parodymus, teismas mano, kad M. L. neatliko veiksmų, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėms ir būtų priežastiniame ryšyje su atsiradusiu eismo įvykiu. Liudytojas V. K. nurodė, kad matė, jog prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovinčią pėsčiąją, kuri ruošėsi pereiti Savanorių pr. važiuojamąją dalį. J. B. ir V. K. teisme patvirtino, kad iš įvažiavimo į Savanorių pr. įvažiavęs M. L. vairuojamas automobilis Peugeot sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Analogiškus parodymus teisme pateikė ir M. L.. Liudytojų parodymai nesutapo tik dėl sustojusio automobilio Peugeot padėties. V. K. nuomone M. L. vairuojamas automobilis sustojo prieš jo automobilį trečioje eismo juostoje. J. B. teigė, kad sustojęs moters vairuojamas automobilis užblokavo pirmą ir antrą eismo juostą. M. L. teigė, kad automobilis sustojo antroj eismo juostoje. Vienintelis liudytojas, krovininio automobilio vairuotojas R. B., aiškino, kad į Savanorių pr. įvažiavęs lengvasis automobilis Peugeot iš karto pasuko į trečią eismo juostą ir nesustojęs prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją nuvažiavo link skiriamojoje vietoje įruoštos apsisukimo vietos. Tačiau minėtas liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl tokioje situacijoje, jis pakeitė važiavimo kryptį ir esant neužimtoms primai ir antrai eismo juostoms pasuko į trečią, užimtą eismo juostą, kurioje stovėjo lengvasis automobilis Ford Focus ir jį atsitrenkė. Teismo nuomone, šioje situacijoje neteisingi buvo liudytojo R. B. veiksmai. Vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę ir gabendamas apie 3 tonų krovinį, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms (sniegas), drėgnai kelio dangai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, R. B. nesiėmė savalaikių veiksmų ir nesumažino pasirinkto greičio ir atsitrenkė į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį Ford Focus. R. B. teigė, kad nematė, prie pėsčiųjų perėjos stovinčios pėsčiosios, tačiau šią aplinkybę teisme patvirtino M. L. bei liudytojas V. K.. R. B. teigė, kad automobilį į trečią eismo juostą pasuko sąmoningai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas J. B. nurodė, jog pastebėjo, jog prieš pėsčiųjų perėją, prieš jį judėjęs krovininis automobilis pradėjo kryptį į kairę pusę. Eismo įvykio vietos plane (b. l. 10) užfiksuota 6.90 m. palikta krovininio automobilio stabdymo žymė. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad matosi neryški stabdymo žymė, 6.90 m., nuo dešinės pusės galinio krovininio automobilio MAN rato (b. l. 8). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokole – grafoje standžių sistemos būklė nurodyta, kad automobilio MAN, v/n (duomenys neskelbtini) stabdžių sistema tvarkinga, tačiau akivaizdu, kad įvykio vietos apžiūros metu krovininio automobilio stabdžiai nebuvo tikrinami specialių įrengimų (stendo) pagalba, todėl lieka nepaneigta aplinkybę, jog esant drėgnai kelio dangai, netinkamai sureguliuoti krovininio automobilio MAN stabdžiai, stabdant automobilį galėjo jį nukreipti į trečią eismo juostą, R. B. pačiam to nenorint ir nesiekiant. Ši aplinkybė atsiranda todėl, nes R. B. negalėjo teisme paaiškinti, kodėl esant laisvoms pirmai ir antrai eismo juostai, savo vairuojamą automobilį jis pasuko į užimtą trečią eisimo juostą. Šiuo atveju teismas nesutinka su M. L. surašytame administracinio teisės protokole nurodyta aplinkybe, kad R. B., vengdamas sunkesnių pasekmių, staigiai pakeitė važiavimo kryptį. Šiuo atveju lieka neaišku kokios būtų kilusios pasekmes jeigu jis būtų toliau važiavęs pirma ar antra, kaip jis pats teigia laisvomis eismo juostomis.

Nors liudytojas J. B. teigė, kad į Savanorių pr. išvažiavęs ir sustojęs automobilis Peugeot užblokavo pirmą ir antrą eismo juostą, tačiau įvertinus eismo įvykio vietos plane nurodytus duomenis Savanorių pr. pirma ir antra eismo juostos yra bendro 7.10 metrų pločio, todėl akivaizdu, kad lengvasis automobilis Peugeot negalėjo jų pilnai užblokuoti.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad 2012-02-21, 16.15 val. Savanorių pr. 187, Vilniuje įvykusi autoavarija, kurios metu buvo apgadinti automobiliai MAN 26.342, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) įvyko ne dėl M. L. neatsargių veiksmų, todėl vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 2 d, nutrauktina

ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Remiantis teismų praktika, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Atsižvelgus į tai, kad teismas pripažino, jog M. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėties, todėl ji negali būti kaltinama padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2482/2011).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal KET (2008 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 3 punktą eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Teismui nustačius, kad automobilių MAN 26.342, v/n (duomenys neskelbtini) bei Ford Focus v/n, (duomenys neskelbtini) sugadinimus nulėmė ne M. L. padarytas KET pažeidimas, todėl darytina išvadą, kad M. L. nepažeidė KET 232 punkto reikalavimų. Apylinkės teismas pažymi, kad minėtas punktas numato vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, tačiau konstatavus, kad M. L. jame nedalyvavo, todėl jai nekilo pareiga pagal KET 232 punktą pildyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policiją. Atsižvelgiant į išdėstytą apylinkės teismas mano, kad M. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jos veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas