Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. G. 2018 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. G. 2018 m. gegužės 29 d. V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad V. V. 2018 m. balandžio 17 d. 10.55 val. Šilutės rajono savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 195,75 kilometre vairuodamas krovininį automobilį, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 75 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 25 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. G. 2018 m. gegužės 29 d. V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodė, kad V. V. 2018 m. balandžio 17 d. 15.29 val. Tauragės rajono savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 9,60 kilometre vairuodamas krovininį automobilį, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 81 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 31 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. G. 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 4 dalyje, nubaustas galutine subendrinta nuobauda - 120 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 3 d. gautas V. V. skundas, kuriuo jis prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arbą visai neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes dirba vairuotoju ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis.

Teismo posėdyje V. V. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įmonėje 10 metų dirba vairuotoju, vairuoja sunkiasvorį krovininį automobilį. Netekus teisės vairuoti, praras darbą. Nusižengimų visada būna, nes toks darbas. Darbdavys visada spaudžia „greičiau, greičiau“. Greičio matuoklį matė, tačiau negalvojo, kad užfiksuos jo greitį jį pravažiavus – transporto priemonę matuoklis nufotografavo iš galo. Už greičio viršijimą viso buvo baustas keturis kartus. Prašo, kad teisė vairuoti būtų atimta tik vienam mėnesiui. Jei tris mėnesius negalės dirbti, nebus naudos nei valstybei, nei jam. Paskirtą baudą sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri asmeniui skiriama kartu su administracine nuobauda.

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 Eur iki 90 Eur.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 Eur iki 170 Eur. Aptariamo straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 str. 1 d. 1 p.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir V. V. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2018 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o nesant galimybės visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, prašoma paskirti švelnesnę negu numatyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teismas, įvertinęs V. V. prašymą, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais dokumentais, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui ar panaikinimui.

Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones V. V. buvo atimta, nes jis padarė gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių turtui, sveikatai bei gyvybei, t. y. vairuodamas sunkiasvorį krovininį automobilį 2018 m. balandžio 17 d. viršijo nustatytą greitį 31 km/h (84 km/h +/- 3 km/h, kai leistinas tik 50 km/h greitis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 17 d., V. V. lestiną greitį viršijo net du kartus, t. y. 25 km/h ir 31 km/h. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo vertinimu, V. V. nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir tai yra jo pajamų šaltinis, egzistavo ir prieš jam padarant administracinius nusižengimus, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. V. V., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą. Tai, kad V. V., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

V. V. teisme nurodytos aplinkybės, jog darbdavys visada spaudžia „greičiau, greičiau“; nusižengimų visada būna, nes toks darbas; matuoklį jis pastebėjo, tačiau transporto priemonę matuoklis nufotografavo iš galo, nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinančios ar atsakomybę už juos šalinančios. V. V. tokiu būdu bandydamas pateisinti teisės pažeidimų darymą, tik parodo, kad jis nėra tas vairuotojas, kuris stengiasi laikytis KET reikalavimų. Kaip jis pripažino, kelyje jis matė greičio matuoklius, tačiau nesitikėjo, kad jie veiks nukreipti į automobilio galą. Vadinasi, asmuo tik prieš greičio matuoklio zoną laikosi nustatytų reikalavimų, o vėliau KET akivaizdžiai ignoruoja, atsižvelgdamas ne į visuomenės interesus, kad eismas kelyje būtų saugus, o į tik į materialinius darbdavio interesus, kad krovinys būtų pervežtas kuo skubiau.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. V. dar prieš nagrinėtinų nusižengimų padarymą buvo baustas už analogiškus KET pažeidimus, t. y. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį bei 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. protokolais su administraciniais nurodymais pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalis. Be to, 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį skirta administracinė nuobauda yra galiojanti ir šiuo metu. Akivaizdu, jog šios aplinkybės rodo, kad V. V. visiškai nepadarė išvadų iš ankstesnių nubaudimų. Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. balandžio 17 d. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 ir 4 dalyse, padaryti vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę, kas rodo akivaizdžiai didesnį veikos pavojingumą. Neretai tokie automobiliai patenka į eismo įvykius, kurių pasekmės būna itin skaudžios, todėl jų valdymas kelyje turi būti itin atsakingas veiksmas, paremtas itin tiksliu KET reikalavimų laikymusi, o ne sistemingu greičio viršijimu.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliota pareigūnė 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvieno iš administracinių nusižengimų padarymą paskyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytas baudas bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatymo leidėjo valią, dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo. V. V. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek ir su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Tuo pagrindu V. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. V. skundą atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. G. 2018 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. V. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta galutinė 120 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.