- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- A-442-1672-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. Č., A.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Č., Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr.28-516, kuriuo jam skirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 20 Lt turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų solidariai 2980 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) įpareigoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorių nutraukti pareiškėjui daromą poveikį baudžiamosiose bylose Nr.10-2-388-05 ir Nr.10-2-685-05, kuriose jis pripažintas nukentėjusiuoju; 6) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos išspręsti iš esmės pateikiamus skundus ir atsakyti pareiškėjui iš esmės dėl juose nurodomų pažeidimų.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija įvairiais būdais stengiasi apsunkinti jo kalinimo sąlygas. 2006 m. balandžio 28 d. apie 20 val. pataisos namų prižiūrėtojas P.Navikas, kuris ne kartą reikalaudavo iš jo šokolado, saldainių, taip pat pakeisti duotus parodymus tyrėjams baudžiamosiose bylose, pamatęs, kad jis skaito laikraštį, eilinį kartą pareikalavo duoklės. Atsisakius vykdyti neteisėtą reikalavimą, P.Navikas vienas atsirakino kamerą, įėjo į ją, išplėšė iš rankų laikraštį ir pradėjo daryti kratą, kurios metu nuolat vartojo necenzūrinius žodžiu, grasino. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gegužės 2 d. jam buvo skirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Šį nutarimą jis apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau ši institucija teisingai neišnagrinėjo jo skundo. Be to, Kalėjimų departamentas neatsakė į visus jo skunde nurodytus klausimus, taip pat nepasisakė ir dėl to, kad prižiūrėtojas P.Navikas, atlikdamas kratą jo kameroje, išpylė 400 gramų kavos. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė pažeminimą, stresą, ilgalaikius nepatogumus, buvo psichologiškai traumuotas, labai sielvartavo, o tai turėjo įtakos jo sveikatai, savijautai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad visiems nuteistiesiems pagal nustatytą grafiką į baudos izoliatorių bei kamerų tipo patalpas paduodamas vienas laikraštis. 2006 m. balandžio 28 d. pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, jam buvo atneštas skaityti dienraštis „Respublika“. Pasibaigus skaitymo laikui, pareiškėjas buvo paprašytas grąžinti laikraštį, nes jį reikėjo perduoti kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjas atsisakė laikraštį grąžinti ir tokiu būdu nepakluso pareigūno teisėtiems nurodymams. Jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, todėl 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu jam paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepaaiškino, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė. Atsakovas veikė tinkamai ir pareiškėjui nepadarė jokios žalos.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams grąžinti laikraštį, kuris skirtas skaityti ir kitiems kamerose esantiems nuteistiesiems. Už tai jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda. Pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo atlyginti jo nurodytą žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr.28-516 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr.16/07-623 bei priteisė pareiškėjui iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 50 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė pareiškėjui iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 50 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorių nutraukti pareiškėjui daromą poveikį baudžiamosiose bylose Nr.10-2-388-05 ir Nr.10-2-685-05, kuriose jis pripažintas nukentėjusiuoju, teismas nutraukė, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, jog jis 2006 m. balandžio 28 d. 20 val. 35 min. nevykdė teisėtų prižiūrėtojo nurodymų, negrąžindamas duoto skaityti laikraščio, bei prižiūrėtojui grasino. Teismas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. atsakomybė už jų pažeidimą galima, kai kartu yra pažeidžiamas ir kitas teisės aktas. Nagrinėjamu atveju nutarime skirti nuobaudą nėra nurodyta, kokias konkrečias taisykles pareiškėjas pažeidė, atsisakydamas grąžinti laikraštį, todėl šie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas skirti jam nuobaudą. Teismas nurodė, kad prižiūrėtojas P.Navikas tarnybiniame pranešime teigė, jog pareiškėjas naudojo psichinį smurtą prieš jį, grasino. Teismo posėdyje P.Navikas patikslino, kad pareiškėjas grasino jam, jog pradės rašyti dėl jo skundus. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalyje nenustatytas draudimas rašyti nuteistiesiems skundus, pareiškimus teismams ar kitoms institucijoms. Todėl nuteistojo pasakymas, kad jis rašys skundus dėl prižiūrėtojo veiksmų, nesudaro pagrindo tokių pasakymo vertinti kaip psichinio smurto prieš kitą asmenį. Teismas nurodė, kad dėl paminėtų argumentų nuobaudos skyrimas pareiškėjui laikytinas nepagrįstu ir atitinkami atsakovų sprendimai turi būti panaikinti. Teismas nurodė, kad, pripažinus, jog nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, laikytina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas ne kartą yra gavęs nuobaudas, todėl vertintina, kad eilinį kartą gauta nuobauda negalėjo sukelti žymių dvasinių išgyvenimų ar padaryti kitokios itin neigiamos įtakos jo būsenai. Be to, pareiškėjui skirta nuobauda pagal savo pobūdį nėra priskirtina prie griežčiausių nuobaudų rūšių (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus dėl patirtų išgyvenimų, pareiškėjui iš valstybės priteistinas 100 Lt (50 Lt + 50 Lt) neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo taip pat prašė priteisti jam padarytą 20 Lt turtinę žalą už kameroje išpiltą kavą, tačiau nepateikė jokių neginčijamų šios žalos įrodymų. Prižiūrėtojas P.Navikas kategoriškai patvirtino, kad pareiškėjui priklausančios kavos neišpylė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šį liudytojo teiginį. Todėl skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą išspręsti iš esmės pateikiamus skundus ir atsakyti pareiškėjui iš esmės dėl skunduose nurodomų pažeidimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo ir 2006 m. gegužės 18 d. priėmė atitinkamą sprendimą. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kalėjimų departamentas nevykdė savo pareigų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo nutraukti jam daromą poveikį atitinkamose baudžiamosiose bylose pagrįstumas buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr.A-17-858/2007. Sprendimas minėtoje byloje yra įsiteisėjęs, o tai yra pagrindas nagrinėjamu atveju bylos dalį dėl minėto pareiškėjo reikalavimo nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir visiškai patenkinti jo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos išspręsti pareiškėjo šiai institucijai 2006 m. gegužės 5 d. pateikto skundo 2 ir 4 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė tik simbolinį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas yra nuolat pataisos namų administracijos terorizuojamas, persekiojamas. Atsakovas, skirdamas nuobaudą, tyčiniais, piktybiškais veiksmais pažeidinėjo įstatymus. Be to, pareiškėjui papildomus išgyvenimus sukėlė ir ilgas bylinėjimasis teisme, kol jam pavyko įrodyti savo teisumą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė turtinės žalos, susijusios su išpilta kava, atlyginimo. Teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo P.Naviko parodymais ir atmetė pareiškėjo paaiškinimus. P.Naviko parodymai buvo nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys bei melagingi. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis nesutinka su teismo tvirtinimu, jog Kalėjimų departamentas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą. Iš tikrųjų, dalis pareiškėjo skunde keltų reikalavimų nebuvo išnagrinėta.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr.28-516 panaikinimo ir 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies neteisėtas. Atsakovas nurodo, kad nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu ir sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje nustatyta bendra nuteistųjų pareiga vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nuteistasis, suabejojęs pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo tą reikalavimą vykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jį įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsisakymas vykdyti pareigūno nurodymus yra aiškus pažeidimas, į kurį reikia tinkamai, vadovaujantis įstatymais, reaguoti. Atsakovas nurodo, kad jo pataisos įstaigoje yra 21 baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpa. Šiose patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriami trys laikraščiai po vieną egzempliorių. Įstaigos administracija, norėdama užtikrinti visų kamerose esančių nuteistųjų teisę gauti informaciją, veda žurnalą, kuriame žymimas laikraščių judėjimas kameromis. Visi nuteistieji ir pareigūnai žino, kad laikraštis į kamerą paduodamas valandai, kuriai praėjus pareigūnas perduoda laikraštį į kitą kamerą ten esantiems nuteistiesiems. Praėjus nustatytam laikui, pareiškėjas atsisakė gražinti laikraštį pareigūnui ir tokiu savo elgesiu sąmoningai pažeidė nusistovėjusią tvarką ir nevykdė pareigūno nurodymų bei apribojo kitų nuteistųjų teisę laiku gauti informaciją. Tokiu elgesiu pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė galiojančius bausmių vykdymo įstatymus. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai. Pareiškėjas šia teise nesinaudoja. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti pataisos įstaigos režimą, jam skirta ne viena drausminė nuobauda, įvairios poveikio priemonės jam taikytos 57 kartus. Todėl eilinį kartą gauta nuobauda negalėjo jam sukelti žymių dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjas nepateikė išsamaus neturtinės žalos pagrindimo bei jos įrodymų. Neturtinės žalos patyrimo faktą ir dydį jis grindė tik bendro pobūdžio teiginiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nei Bausmių vykdymo kodekse, nei kituose pataisos įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvių normų, įpareigojančių užsakyti nuteistiesiems laikraščius. Vilniaus 2-ieji pataisos namai savo iniciatyva užsako tris laikraščius ir vienas yra gaunamas kaip labdara. Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio nuostatas, visiems nuteistiesiems pagal nustatytą grafiką į baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpas paduodamas vienas laikraštis. Ginčo atveju laikraštis buvo duotas skaityti pareiškėjui, tačiau jis nenorėjo grąžinti laikraščio, slėpė jį ir nevykdė pareigūnų nurodymo grąžinti laikraštį. Atsakovas nurodo, kad nuteistieji, atlikdami bausmę, patiria tam tikrų suvaržymų, todėl jiems privalomi pareigūnų teisėti nurodymai. Šiuo atveju pareiškėjas pažeidė kalinimo įstaigoje nusistovėjusią spaudos skaitymo tvarką, paslėpė laikraštį ir nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams grąžinti šį laikraštį bei grasino pareigūnams. Esant tokioms aplinkybėms, jis pagrįstai buvo nubaustas. Panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus. Papildomai atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos. Prižiūrėtojas P.Navikas patvirtino faktą, kad pareiškėjo kavos neišpylė. Byloje yra įrodymų, kad pareiškėjas kavos pataisos įstaigos parduotuvėje nepirko, todėl jos turėti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už pataisos namuose nusistovėjusios laikraščių skaitymo tvarkos nesilaikymą, šios tvarkos pagrindu pataisos namų administracijos pareigūno duoto nurodymo nevykdymą ir grasinimą pareigūnui. Pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus bei 2 dalies 8 punktą.
Kaip matyti iš Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų, šios normos yra blanketinio pobūdžio, todėl, baudžiant nuteistąjį už šių normų pažeidimą, turi būti nurodytos ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios detalesnes nuteistųjų elgesio taisykles, kurių konkretus atsakomybėn traukiamas nuteistasis nesilaikė. Nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą pareiškėjui, nebuvo nurodyta jokių papildomų teisės aktų, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl bausti pareiškėją už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų nesilaikymą nebuvo pagrindo. Nuoroda į nusistovėjusią laikraščių skaitymo tvarką šiuo atveju nėra pakankama, nes tai nereiškia nuorodos į konkretų teisės aktą, reglamentuojantį nuteistųjų elgesį.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl kaltinimo grasinus pataisos namų administracijos pareigūnui (naudojus psichinį smurtą) byloje iš esmės yra įrodytas tik faktas, jog pareiškėjas ginčo įvykio metu pareigūnui pasakė, kad rašys skundus dėl pareigūno veiksmų. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis suteikia teisę nuteistiesiems rašyti skundus teismams ir kitoms institucijoms. Nuteistojo pasakymas, jog jis pasinaudos jam įstatymo suteikta teise, negali būti laikomas grasinimu (psichiniu smurtu), todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo bausti pareiškėją už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą.
Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui paskirtą nuobaudą pagrįstai panaikino.
Atsakovai teigia, jog pareiškėjas dėl nuobaudos paskyrimo šiuo atveju iš viso negalėjo patirti neturtinės žalos, nes bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje savaime sukelia neigiamas emocijas, o, be to, pareiškėjui poveikio priemonės taikomos nebe pirmą kartą. Tačiau nepagrįstos nuobaudos paskyrimas pareiškėjui vis tik sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus, kurių galėjo nebūti, jeigu nepagrįsta nuobauda jam nebūtų buvusi paskirta. Todėl pareiškėjas šiuo atveju turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamą situaciją, pagrįstai nustatė 100 Lt pinigine išraiška. Tokia suma laikytina teisinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensacija. Pareiškėjo teiginiai apie tai, jog atsakovai jį terorizuoja, persekioja, piktybiškai jam skyrė nepagrįstą nuobaudą, yra tik nepagrįsti bendro pobūdžio samprotavimai, kurie negali būti pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos atlyginimo dydį.
Pareiškėjas teigia, jog jam buvo padaryta turtinė žala, nes pataisos namų administracijos pareigūnas išpylė jo kavą. Tačiau liudytoju teisme apklaustas pareigūnas, kurį pareiškėjas kaltina, šį konkretų faktą kategoriškai paneigė. Objektyvių įrodymų, kurie šį faktą patvirtintų, nėra. Įvertinus visumoje bylos duomenis, vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie išpiltą kavą negali būti laikomi pakankamu įrodymu šiam faktui patvirtinti. Todėl šis faktas laikytinas neįrodytu, dėl ko pareiškėjui turtinė žala negali būti priteista.
Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Kalėjimų departamentas procedūriškai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Kalėjimų departamentas iš esmės atsakė į visus esminius pareiškėjo skunde iškeltus klausimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi visą bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti proceso šalių apeliacinius skundus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.