Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-819-771/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
1-819-771/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00933-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
R., Č.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.4Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-819-771/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00933-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.; 1.2.20.13.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turi 2 grupės invalidumą (netektas darbingumas 70 procentų), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti: Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pakeitus Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą byloje Nr. AV2-89/97 ir iš R. Č. priteisus alimentus L. Č. po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio sumą kas mėnesį išlaikyti dukrą R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1999-11-17 iki 2012-12-09, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų periodinių įmokų laikotarpiais nuo 2001-04-01 iki 2001-09-01, nuo 2002-02-01 iki 2004-10-01, nuo 2008-06-01 iki 2012-03-14.

R. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam yra žinoma apie Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. spendimą, kuriuo yra pakeistas ankstesnis teismo sprendimas, ir iš jo priteistas išlaikymas R. Č. po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio suma kas mėnesį. Iš pradžių jis alimentus mokėdavo, kol turėjo darbą. Jis neprisimena, nuo kada pradėjo nebemokėti išlaikymo dukrai, negali pasakyti, koks įsiskolinimas yra susidaręs. Su dukra R. Č. nebendrauja (1 t., 100-101 b.l.).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Fondas) 2012-11-21 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2)D2-36758 užfiksuota, kad pagal 2008-08-14 L. N. prašymą dėl išmokų mokėjimo jos nepilnametei dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nes jos tėvas R. Č. nevykdo teismo sprendimo ir nemoka lėšų vaikui išlaikyti, Fondo buvo priimtas sprendimas nuo 2008-08-14 R. Č., kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Fondo. 2008-01-31 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė minėtą sprendimą skolininkui. Tačiau R. Č. ir toliau vengia išlaikyti vaiką, todėl Fondas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., 3-5 b.l.).

Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. nutarimo matyti, kad juo pakeistas 1997-09-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas byloje Nr. AV2-89/97, ir iš R. Č. priteisti alimentai L. Č. po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio suma kas mėnesį išlaikyti dukrą R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1999-11-17 iki 2012-12-09 (1 t., 79 b.l.).

Iš antstolio A. B. 2013-03-13 pateiktos pažymos matyti, kad pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas byloje Nr. AV2-89/97, R. Č. įsiskolinimas R. Č. išlaikymui iki 2013-03-13 sudaro 5 092 Lt (1 t., 14-19 b.l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktos informacijos apie 2003-2012 metais gyventojams išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį pagal pajamų rūšis matyti, kad tiriamuoju laikotarpių įtariamajam R. Č. buvo išmokėtos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos: 2003 metais – 1 171,08 Lt, 2004 metais – 3 145 Lt; 2005 metais – 3 290,75 Lt; 2006 metais – 3 450 Lt; 2007 metais – 7 200 Lt; 2008 metais – 3 545,05 Lt (1 t. 21 b.l.).

Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-01-21 pažymos matyti, kad R. Č. Darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 1) nuo 2000-05-15 iki 2001-11-30, R. Č. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (nuo 2000-08-13 iki 2001-04-16 buvo išmokėta 1 026,15 Lt). Nuo 2000-09-25 iki 2000-11-30 bei nuo 2001-09-21 iki 2001-11-27 R. Č. terminuotai dirbo darbininku AB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu. 2) nuo 2001-12-04 iki 2002-01-11; R. Č. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu (1 t., 24 b.l).

Šalies argumentai

Nepilnametės nukentėjusiosios R. Č. atstovė pagal įstatymą liudytoja L. N., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 1993-10-09 ji susituokė su R. Č. ir 1994-12-09 jiems gimė dukra R. Č.. 1997-09-08 ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš R. Č. nepilnametei dukrai. Teismo buvo priteista 0,4 MGL suma kas mėnesį. R. Č. pinigus mokėjo. 1999 m. rugsėjo 8 d. teismo nutarimu buvo pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas ir iš R. Č. priteisti alimentai jai ne mažiau kaip po 1 MGL dydžio suma kas mėnesį išlaikyti dukrą R. Č. iki jos pilnametystės. Apytiksliai nuo 2002 m. R. Č. alimentų nebemokėjo (1 t., b.l. 75-76).

Nepilnametė nukentėjusioji R. Č. parodė, kad R. Č. jos nelanko, su ja nebendrauja, dovanų neperka. Iš mamos žino, kad tėvas alimentų jos išlaikymui nemoka (1 t., 87-88 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino išnagrinėtus įrodymus. Kaltinamojo R. Č. kaltė be jo visiško prisipažinimo bei duotais parodymais, įrodyta liudytojos L. N. parodymais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktos pažymos duomenimis (1 t. 21 b.l.), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos duomenimis (1 t., 24 b.l). Padarytos nusikalstamos objektas yra vaiko teisė į materialinį išlaikymą. Objektyvioji pusė pasireiškė piktybiniu vengimu išlaikyti vaiką. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str..

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo bausmės numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas; bylos aplinkybės aiškios, veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja. Todėl procesas šioje byloje gali būti užbaigtas supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą siūlo skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, yra II grupės invalidas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už girto pasirodymą viešoje vietoje, stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gabenimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veikos, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. Č. pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir skirti jam bausmę – (9) devynis mėnesius laisvės apribojimo. Skirti įpareigojimą – būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudos teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas