Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuoti asmenys – V. M. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui (apeliantui) V. M..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

7. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad byla buvo išnagrinėta jam nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), todėl būtina nustatyti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 123 straipsnio nuostatas ir pagrįstai teismo šaukimą laikė tinkamai įteiktu (nuo pranešimo pristatymo dienos praėjus 30 dienų).

8. Nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta 2019 m. kovo 6 d., nesant duomenų, jog apeliantui realiai žinoma apie bylos nagrinėjimą. Byloje nėra ginčo, jog apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Alytuje. Apeliantas neatsiėmė jam siųstų šiuo adresu procesinių dokumentų iš AB „Lietuvos paštas“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar apeliantui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą (2019 m. kovo 6 d. posėdį), siunčiant šaukimą šiuo adresu.

9. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 str. 3 d.).

10. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

11. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad paskutinis teismo šaukimas apeliantui buvo išsiųstas 2019 m. vasario 7 d., kuriame apeliantas buvo kviečiamas į 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdį. Ant grąžinto teismui voko (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą) nurodyta „Saugojimo terminas – 7 dienos. Pranešimo apie įteiktus procesinius dokumentus pristatymo data 2019.02.09 ir 2019.02.12“ (b. l. 53). 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdis neįvyko, neatvykus apeliantui ir nesant įteiktam teismo šaukimui jam (b. l. 50). Duomenų, kad apeliantui būtų siunčiamas šaukimas į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį nėra.

12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant tam jokio pagrindo (sąlygų), pripažino, jog apeliantui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Nustačius, kad apeliantui teismo šaukimas (kaip ir kiti procesiniai dokumentai) į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėta byla, nebuvo įteiktas (nebuvo net išsiųstas) ir apeliantas šiuo pagrindu grindžia savo apeliacinį skundą, pripažintina, jog tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.