Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato Petro Butkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos 2012 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas advokato prašymas panaikinti jam paskirtą 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda už neatvykimą į Vilniaus apygardos teismo posėdį be svarbios priežasties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – BK) 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.ir kt.; N. G. kaltinamas pagal BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. ir kt.; R. Č. kaltinamas pagal BK 300 str. 3 d.,182 str. 2 d. ir kt.; D. B. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir kt.; S. L. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir kt.; R. P. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir kt.; juridinis asmuo UAB „B.“ kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir kt.; juridinis asmuo VšĮ „N.“ kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. ir kt.; juridinis asmuo UAB „A.“ kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. ir kt. bei juridinis asmuo UAB „K.“ kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. ir kt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši byla yra didelės apimties, tarp kaltinamųjų gynybos interesų yra prieštaravimų, todėl gynėjų dalyvavimas procese yra būtinas (BK 51 str. 1 d. 4 p.)

Į bylos teismo posėdį, įvykusį 2012 m. balandžio 16 d., be svarbios priežasties neatvyko vieno iš kaltinamojo S. L. gynėjas Petras Butkevičius, kuriam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta laiku ir įstatymo nustatyta tvarka. Į šį posėdį atvyko visi kviesti liudytojai ir proceso dalyviai, išskyrus minėtą gynėją, todėl siekiant užtikrinti kaltinamajam S. L. teisės į gynybą realizavimą, byloje buvo paskelbta pertrauka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 250 str. 1 d., 10 str.). Taip pat, 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi gynėjui P.Butkevičiui buvo paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą už neatvykimą į minėtą teismo posėdį be svarbios priežasties.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad gynėjo P. Butkevičiaus paaiškinimas dėl ko jis neatvyko į teismo posėdį, įvykusį 2012 m. balandžio 16 d., t. y. jo sudarytas susitarimas su ginamuoju S. L. nedalyvauti būtent tik šiame posėdyje, negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas, pateisinantis gynėjo neatvykimą. Teismo nuomone, tai rodo, jog faktiškai kaltinamasis gynėjo neatsisakė. Gynėjas skunde nurodė ir tai, kad jo ginamasis S. L. sutiko, jog jis (gynėjas) nedalyvautų tame posėdyje dar ir todėl, kad jam už advokato paslaugas reikėtų mokėti mažiau. Tai reiškia, kad paties kaltinamojo sutikimas dalyvauti procese be advokato siejamas ne su sugebėjimu pačiam realizuoti savo teisę į gynybą, o su išlaidų, dėl gynybos paslaugų apmokėjimo, sumažinimu. Toks kaltinamojo ir gynėjo susitarimas, kad viename iš posėdžių nedalyvautų jo gynėjas, dar ir dėl to negali būti vertinamas kaip gynėjo atsisakymas jo paties iniciatyva. Gynėjo dalyvavimas procese yra siejamas su kaltinamojo teisės į gynyba realizavimu ir šis procesas negali būti nutrūkstamojo pobūdžio, nes visais atvejais gynėjo paskyrimas siejamas su asmens teisių į tinkamą gynybą užtikrinimu. Būtent tokia pozicija dėl gynybos buvo išreikšta kaltinamojo S. L. sudarant susitarimą su jo pasirinktu gynėju P. Butkevičium. Be to, kaltinamojo atsisakymas gynėjo, jei jis ir būtų pareikštas paties kaltinamojo iniciatyva, ne visais atvejais teismui yra privalomas.

Be to, gynėjas nesutinka, kad minėtas susitarimas buvo sudarytas tik dėl 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio. Juo labiau, kad kaltinamasis turi teisę pats spręsti kokios apimties teisinė pagalba jam reikalinga ir jis negali būti verčiamas turėti gynėją, jeigu pats to nepageidauja. Todėl ir šiuo atveju, kaltinamasis S. L., vadovaudamasis BPK 52 str. 1 bei 3 d. nuostatomis, nusprendė konkrečiam teismo posėdžiui sustabdyti advokato įgaliojimus ir realizuoti teisę į gynybą pačiam.

Skundo autorius, vadovaudamasis BPK 10 str. 2 d. nuostatomis, teigia, kad teismas, nustatęs, jog kaltinamasis S. L. negali pats pasinaudoti teise į gynybą, turėjo imtis visų įstatymo suteiktų galimybių siekiant užtikrinti kaltinamojo S. L. teisę į gynybą, t.y. paskirti gynėją, teikiantį valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, minėtas susitarimas apie nedalyvavimą aptariamame teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas prieš tris dienas. Todėl gynėjas mano, kad šioje situacijoje S. L. yra verčiamas pats samdyti gynėją.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad minėtas susitarimas nėra teisiškai reikšmingas ir pateisinantis gynėjo neatvykimą. Tačiau gynėjas teigia, kad jo dalyvavimas minėtame teismo posėdyje, neturint įgaliojimų, būtų neteisėtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., Advokatų etikos kodekso 2.3.2. p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog gynėjas P. Butkevičius privalėjo dalyvauti teismo posėdyje nepaisydamas kaltinamojo S. L. valios.

Kaltinamojo S. L. išreikštas pageidavimas pačiam realizuoti teisę į gynybą konkrečiame teismo posėdyje, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis geros moralės ar viešosios tvarkos standartus. Dėl šios priežasties, gynėjas, laikydamasis lojalumo klientui principo ir neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų apimties, neatvyko į aptariamą teismo posėdį.

Apie tai, ar konkrečiu atveju gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžia teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, jeigu tai nėra imperatyviai nustatyta įstatyme. Kadangi, šiuo atveju, nebuvo imperatyvių BPK numatytų atvejų, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl gynėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių iš anksto numatyti teisėjo vidinio įsitikinimo turinio bei nuspręsti, kad kaltinamojo S. L. teisė į gynybą gali būti realizuota tik dalyvaujant gynėjui.

Kartu gynėjas mano, kad jam paskirta bauda pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, nes BPK 163 str. numatytos prievartos priemonės turi būti skiriamos esant esminiam pareigų nevykdymui, o ne tada kai gynėjas vykdo kliento nurodymus. Skundo autoriaus nuomone, gynėjo veiksmai neduoda pagrindo teigti, kad jis nevykdo teismo teisėtų nurodymų ar trukdo baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas P. Butkevičius prašė jo skundą patenkinti.

Advokato P. Butkevičiaus skundas netenkinamas.

Neatvykti gynėjas į teismo posėdį gali tik esant svarbiai priežasčiai. BPK 37 str. 1 d. yra nurodytas baigtinis minėtų priežasčių sąrašas. Šio įstatymo 2 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

BPK 51 str. 1 d. 4 p. yra nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją.

Apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kuri yra sudėtinga ir didelės apimties, visi kaltinamieji turi gynėjus ir tarp jų gynybos interesų yra prieštaravimų. Tai reiškia, kad šioje byloje visų kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas yra būtinas.

Baudžiamojoje byloje aptariamo teisiamojo posėdžio metu buvo planuota apklausti atvykusius liudytojus ir pradėti rašytinių įrodymų, tarp jų ir susijusių su kaltinamajam S. L. pareikštais kaltinimais, tyrimą. Į teismo posėdį neatvykus kaltinamojo gynėjui P. Butkevičiui, teismui kilo pagrįsta abejonė, dėl šio kaltinamojo galimybės pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, šiuo atveju, kaltinamojo S. L. gynėjo P. Butkevičiaus aptariamame teismo posėdyje dalyvavimas buvo būtinas.

Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo gynėjas žinojo, jog byloje realiai egzistuoja BPK 51 str. 1 d. 4 p. numatyta aplinkybė, kuriai esant gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi, šiuo atveju, skundo teiginiai apie nebuvimą galimybės numatyti teismo vidinio įsitikinimo turinį, yra teisiškai nepagrįsti.

Gynėjas savo neatvykimą į aptariamą teismo posėdį grindžia jo sudarytu susitarimu su ginamuoju, kuris nepageidavo gynėjo dalyvavimo šiame posėdyje.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis S. L. patvirtino, kad tokiu susitarimu jis atsisakė gynėjo tik minėtam teismo posėdžiui, siekdamas mažesnio mokesčio už gynybos paslaugas.

Apygardos teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. gegužės 3 d., kuriame buvo nagrinėjamas advokato skundas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, advokatas P. Butkevičius nurodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. posėdyje „nedalyvavau dėl liudytojos L. A. apklausos, nenorėjau dalyvauti šiame posėdyje, nes kitoje baudžiamojoje byloje mes abu (minėta liudytoja ir gynėjas) esame kaltinamieji“.

BPK 52 str. 1 d. nurodyta, kad atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva.

Pagal šio įstatymo prasmę, atsisakymas gynėjo laikomas savarankišku ir pareikštu paties kaltinamojo iniciatyva, kai gynėjui buvo užtikrinta tokia dalyvavimo galimybė ir jis faktiškai dalyvavo procese. Priešingu atveju, priklausomai nuo bylos aplinkybių, toks atsisakymas gali būti pripažintas nesavanorišku, t. y. priverstiniu. Atsisakymas gynėjo vienareikšmiškai laikomas priverstiniu, kai kaltinamasis nebeišgali atlyginti už advokato paslaugas.

Tokiu būdu, kaltinamojo ir paties gynėjo nurodytos tikrosios 2012 m. balandžio 13 d. susitarimo (44 t. 135 b. l.) sudarymo priežastys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo apsisprendimas atsisakyti gynėjo paslaugų 2012 m. balandžio 16 d. posėdžio metu nebuvo savanoriškas.

Akivaizdu ir tai, jog gynėjas aiškiai turėjo suvokti ir suvokė, kad per 3 dienas teismas neturėjo jokių galimybių užtikrinti gynėjo, teikiančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dalyvavimo viename posėdyje, o juo labiau, sudaryti jam realią galimybę susipažinti su 44 tomų baudžiamosios bylos medžiaga.

Tai, kad atsisakymas gynėjo paslaugų konkrečiame teismo posėdyje buvo priverstinis, patvirtina ir advokato P. Butkevičiaus dalyvavimas vėlesniuose šios bylos teismo posėdžiuose.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo S. L. gynėjas P.Butkevičius į aptariamą teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Dėl šio gynėjo nealyvavimo teismas paskelbė byloje pertrauką. Tai reiškia, kad buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, tuo pažeidžiant visų kaltinamųjų, tarp jų ir skundo autoriaus ginamojo, teisę, kad jo byla būtų išspręsta per įmanomai trumpiausią laiką, bei švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys ir į tai, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl baudos paskyrimo, neturi teisės vertinti ir nevertina kitų pirmosios instancijos teismo sprendimų, priimtų vėlesniuose posėdžiuose ir susijusių su kaltinamųjų atstovavimu ar tiesės į gynybą užtikrinimu.

Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Tenkinti advokato skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

advokato Petro Butkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.