- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- II-38-351/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2012-08-13 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. J. prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 700 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 5 mėnesiams ir administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucijai - Šilutės rajono policijos komisariatui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš administracinio teisės pažeidimo 2012-08-09 protokolo ir 2012-08-13 nutarimo nustatyta, kad A. J. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posūkio signalo, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudomos priešprieša atvažiuojančios transporto priemonės, pradėjo lenkimo manevrą priversdamas priešpriešinę eismo juostą važiuojančius vairuotojus staigiai keisti judėjimo kryptį bei greitį ir imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Už šį teisės pažeidimą pagal ATPK 124² str. 1 d. jam buvo skirta 700 litų bauda su specialiosios teisės atėmimu 5 mėnesiams. Už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jam pagal ATPK 124¹ str. 7 d. buvo skirta 40 litų bauda.
A. J. parodė, kad teisės pažeidimų nepadarė, lenkdamas pasienio pareigūnų tarnybinį automobilį jis niekam kliūties nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes gatvės atkarpa, kurioje lenkė pareigūnus yra pakankamai plati, todėl net su lenkiančiu automobiliu galima saugiai prasilenkti. Gatvės pabaigoje važiuojamoji dalis yra paženklinta net į tris eismo juostas, t. y. jo važiavimo kryptimi yra leidžiama važiuoti dvejomis juostomis. Nurodo, kad vairuodamas automobilį atliko pasienio tarnybos pareigūnų automobilio lenkimo manevrą saugiai, nesudarydamas jokios pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad jo ir VSAT Pagėgių rinktinės operatyvinio skyriaus darbuotojų santykiai yra priešiški, nes šio skyriaus viršininkas M. N. prieš jį yra inicijavęs ikiteisminį tyrimą, kuris šiuo metu yra nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis yra ne kartą apskundęs pareigūnų neteisėtus veiksmus. Dėl to, jis yra nuolat persekiojamas, jį sustabdę pareigūnai net nepaaiškino kokiu pagrindu jį sustabdė ir tikrino jo automobilio bagažinę bei saloną. Prieš sustabdymą šie pareigūnai jį pastebėjo išvažiuojantį iš prekybos centro aikštelės, ir važiavo labai nedideliu greičiu, provokuodami, kad jis juos aplenktų. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo, tačiau pateikė vėliau, kai jį atvežė tėvas.
VSAT Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai V. M. ir A. J. parodė, kad 2012-08-09 apie 14.10 val. Šilutės m., Gluosnių g., pastebėjo automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dideliu greičiu, nerodydamas posūkio signalo, nepaisydamas iš priekio atvažiuojančių automobilių, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė pavojingą avarinę situaciją, aplenkė jų tarnybinį ir dar vieną prieš juos važiavusį automobilį. Eismo dalyviai, siekdami išvengti susidūrimo, buvo priversti staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Jie automobilį, kurį vairavo A. J. sustabdė ir iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas E. B. parodė, kad matė kaip pasieniečių automobilis sustabdė Mersedes automobilį ir jį tikrino, nes buvo atidarytos automobilio durelės ir bagažinė.
Iš UAB „Šilutės komunalininkas“ rašto nustatyta, kad gatvės plotis atkarpoje nuo Cintjoniškių gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės yra 11,70 m, gatvė nepaženklinta eismo juostomis, o pagal kelių ženklinimo standartą LST1379:1995 minimalus eismo juostos plotis gali būti 2,75 m. (b.l. 22).
Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelio važiuojamoji dalis yra plati, nepaženklinta eismo juostomis, o gatvės gale prieš sankryžą kelio ženklinimu pažymėtos trys eismo juostos.
ATPK 301 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vertinant tiesiogiai su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto A. J., kuris neigia jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., faktą, ir VSAT Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų V. M. ir A. J., kurie kaltina A. J. administraciniais teisės pažeidimais, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 124² str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Teisės pažeidimo faktas techninėmis priemonėmis neužfiksuotas, A. J. vairuojamo automobilio greitis nenustatytas, priešpriešine eismo juosta važiavusios, eismo kryptį turėjusios keisti ir avarinėje situacijoje buvusios transporto priemonės ar jų vairuotojai nenustatyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gatvės plotis atkarpoje nuo Cintjoniškių gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės, kur vyko aplenkimo manevras yra 11,70 m. ir šioje kelio atkarpoje lenkimo manevras nėra draudžiamas. Liudytojų V. M. ir A. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Tai, kad tarp A. J. ir VSAT pareigūnų yra susiklostę konfliktiški santykiai patvirtina Šilutės rajono apylinkės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. J. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124² str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. J. atžvilgiu dėl šio pažeidimo nutrauktina.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012-08-13 nutarimo dalis dėl A. J. nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d., paliktina galioti, kadangi A. J. pripažįsta, kad neturėjo su savimi ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012-08-13 nutarimo dalį dėl A. J. nubaudimo pagal ATPK 124² str. 1 d. ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.