Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2018 m. balandžio 20 d. apie 11 val. R. D. M. namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyveno su sugyventiniu A. M. ir mažamečiu sūnumi B. K., apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė vieną smūgį savo mažamečiui sūnui B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veido kairiąją pusę, tokiu būdu mušdama nežymiai sutrikdė šeimos nario – nukentėjusiojo mažamečio sūnaus B. K. sveikatą dėl veido sumušimo.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

J. K., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, nes iš vakaro vartojo alkoholio. 2018 m. balandžio 20 d. apie 11 val. R. D. M. namų virtuvėje ji, supykusi, kad mažametis sūnus B. K. neklauso jos ir nenori eiti miegoti pietų, sudavė sūnui delnu per veido kairiąją pusę. Šis pravirko, susiėmė delnu už veido ir nuėjo atsigulti. Niekada anksčiau ji sūnaus B. nėra mušusi. Nubrozdinimas po kaire B. akimi atsirado prieš keletą dienų, kuomet šis, stumdamas savo plastmasinę mašiną, pats griuvo ant jos ir į plastmasę nusibrozdino. B. yra judrus vaikas, jis vis užkliūna už kur nors, todėl ant jo rankų, kojų gali būti ne viena kraujosruva (b. l. 89-90, 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. K. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Vaidos Baumilės vaiko apklausos kambaryje apklaustas nukentėjusysis B. K. parodė, kad nebuvo popa, skauda. Buvo ligoninėje, ten popa nebuvo. Ant veiduko popa nebuvo. Ant akytės popa nebuvo. Niekada neverkęs. Būna geras. Nieko nebijo. Mamos nebijo. Tėčio nebijo. Mama gera. Tėtis geras. Mama ir tėtis visada būna geri. Tėtis A. geras, popa nėra daręs. Mama gera, popos nedarė (b. l. 25-27, 29).

Atstovė pagal įstatymą A. J. apklausos metu parodė, kad B. K. yra jos anūkas. 2018 m. balandžio 20 d. vakare pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnė K. B., kuri paaiškino, kad ieško jos dukters J. K., kuri galimai sudavė per veidą savo sūnui B., kuris šiuo metu yra ligoninėje. 2018 m. balandžio 21 d. aplankiusi B., ant jo karės veido pusės matė delno formos paraudimą. Kitoje pusėje buvo nedidelė kraujosruva bei prie kairės akies nudrėskimas. Paklausė B., kur jam „popa“. Jis, parodęs į kairę ir dešinę veido puses, pasakė „popa“. Apie tai daugiau nieko nepasakojo. Ji neklausė, kas jam padarė „popa“ (b. l. 33-34).

Liudytoja G. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių vaiko teisių specialistės atvežė mažametį B. K. Paklausus, kas nutiko, vaiko teisių specialistė pasakė, kad minėtą vaiką sumušė motina. Kadangi apie asmenis, kurie yra pristatomi į ligoninę su sužalojimais, turi pranešti policijai, todėl ji policijai pranešė, kad pristatytas mažametis, kurį sumušė motina. Ji pati su mažamečiu nekalbėjo. Mažamečio vaiko ji neapžiūrinėjo, jo sužalojimų nematė (b. l. 39, 40).

Liudytoja N. M. apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13.03 val. į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių Prienų vaiko teisės pristatė mažametį B. K., gimusį 2014 m. Apie 13.15 val. mažametis buvo paguldytas į Vaikų ligų skyrių, kuriame ji dirba. Ji iš karto mažametį berniuką apžiūrėjo ir nustatė ant kairiojo skruosto sumušimo, nubrozdinimo žymes, kurios atitinka žmogaus plaštakos dydį, bei poodinę hematomą (kraujosruvą) po kairia akimi. Daugiau smurto žymių ant berniuko kūno nebuvo. Bendraujant su mažamečiu B. K., pastarasis jai nepasakė, kas jį sumušė, taip pat nesiskundė, kad jam skaudėjo (b. l. 42, 43).

Liudytoja V. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. apie 10 val. nuvyko į savo mamos R. D. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti mamos daiktų, ten užtruko keletą minučių. Namuose buvo tik J. K., kuri akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivi, su B. Ji pati iš arti B. nematė ir nepastebėjo, ar jis yra sužalotas, ar ne. Tik sugrįžus į namus, apie 11 val. 30 min., mamai į mobilųjį telefoną paskambino brolis A., kuris pasakė, kad yra su R. Tik baigus mamai kalbėti su A., šiai į mobilųjį telefoną paskambino J. ir mamai pasakė, kad A. su alkūne sumušė B. veidą. Ji pati tada paėmė iš mamos telefoną pakalbėti su J. Paklausta, ką padarė A., J. atsakė, kad A. nieko nepadarė. Tada mama perėmė iš jos ragelį, kalbėjo su J., o ji pati paskambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad J. K. yra neblaivi, o namuose yra mažametis vaikas. Kas galėjo sumušti B., t. y. ar J., ar A., ji nežino (b. l. 45-46).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. apie 6 val. 45 min., pas jį girtas atėjo A. M. Abu išgėrė po vieną skardinę alaus ir jis 8 val. išėjo į darbą, o A. liko jo namuose, užmigo. Iš jo darbo vietos matėsi namai, nepastebėjo, kad A. būtų išėjęs iš jo namų. 12 val. parėjęs į namus pietų, rado A. M. miegantį. Po darbo sugrįžo į namus apie 15 val. 30 min. A. M. dar buvo pas jį namuose. A. apie 19 val. išėjo iš jo namų. Apie vaiko sumušimą nieko nežino (b. l. 48-49).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis su savo drauge J. K. gyvena savo mamos R. D. M. namuose. Kartu su jais iki 2018 m. balandžio 20 d. gyveno ir J. mažametis sūnus B. K. Šį vaiką jis myli kaip savo, juo rūpinasi. Niekada prieš jį nėra naudojęs smurto. Šis vaikas yra labai judrus, mėgsta bėgioti, žaisti. Bėgiodamas dažnai užkliūna, nugriūna. B. myli ir pati J. Niekada nematė, kad ši vaikui suduotų per užpakalį, ar per veidą. 2018 m. balandžio 20 d. apie 7 val. nuvažiavo pas R. K. išgerti alaus. Su R. išgėrė po skardinę alaus ir jis pas R. namuose užmigo. Į namus, sugrįžo apie 19 val. 30 min. Paklausta, kur B., J. pasakė, jog jį išsivežė vaikų teisės. Kodėl išsivežė, J. nepaaiškino, sakė nežino. Praėjus kuriam laikui J. pasipasakojo, kad sudavė delnu B. per veidą, dėl to, kad šis jos neklausė ir nėjo miegoti pietų (b. l. 51-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 370/2018 (06) užfiksuota, kad B. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos srityje, kairės šlaunies srityje, kairio dilbio srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas L. U. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 20 d. Prienų ligoninės Priėmimo skyriuje nustatyti sužalojimai, t. y. sumušimo žymės (nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva po kairiąja akimi) imant juos kartu ar vertinant kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 20-22).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 20 d. apie 14 val. 30 min., tikslinant įvykio aplinkybes dėl mažamečio B. K. sumušimo, nuvyko į Prienų ligoninės Vaikų ligų skyrių. Ant berniuko veido kairės pusės matėsi kraujosruva ir paraudimai, kurie panašūs į pirštų žymes. Taip pat dešiniame skruoste buvo matomas paraudimas. B. K. buvo nufotografuotas tarnybiniu telefonu CAT S40. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sumušimai ant B. K. veido. Paklaustas, kas jį nuskriaudė, B. jai nieko nesakė, šypsojosi. Jai paklausus berniuko, gal jis neklausė mamos, išdykavo ir ši jam sudavė per veidą, jis į ją žiūrėjo, tylėjo bei netrukus žvilgsnį nukreipė, nuleido akis žemyn. Paklausus, gal skriaudė jį tėtis, B. atsakė „ne“. Paklausus, gal mamytės sugyventinis, draugas nuskriaudė, berniukas atsakė, kad „ne“ (b. l. 7, 8-10, 11).

2018 m. balandžio 27 d. stenogramoje užfiksuotas 2018 m. balandžio 20 d. telefoninis pokalbis tarp VšĮ Prienų ligoninės Priėmimo skyriaus slaugytojos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno. Pokalbio metu pranešta, kad į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių pristatytas B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas veido sumušimas. Teigia, kad sumušė mama (b. l. 55, 56).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji J. K. praeityje neteista (b. l. 79), du kartus bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 76-78), nedirba (b. l. 75), registruota darbo biržoje (b. l. 74), psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (b. l. 82). J. K. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji J. K., jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jai siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 97-101).

Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajai.

Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai – vienas kompaktinis diskas su B. K. apklausos vaizdo įrašu (b. l. 29) ir vienas kompaktinis diskas su telefoninio pokalbio įrašu (b. l. 56) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Baudą sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Įteikti J.K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.