- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-592-193-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Eligijus Gladutis
- Civilinis atsakovas
- A. D.
- Nuteistasis
- T., T. D.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-193/2008
2.4.6.3.4.
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės F. G. ir civilinės bendraatsakovės A. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo F. G., vadovaujantis BK 93 str.1 d., 1 ir 3 p., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 181 str. 1 d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1p., 5 p., 83 str. 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. F. G. paskirtas įspėjimas ir 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir tęsti mokslą. Priteista iš F. G. ir T. D. solidariai 5000 Lt nukentėjusiajai E. S. neturtinei žalai atlyginti, F. G. neturint savarankiškų pajamų ar turto, priteistą sumą išieškant iš A. D.. Priteista iš F. G. ir T. D. solidariai 34,20 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai, F. G. neturint savarankiškų pajamų ar turto, priteistas teismo išlaidas išieškant iš A. D..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. D., jis apeliacine tvarka nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
F. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo, kad ji 2008 m. sausio 16 d., apie 15 val., Panevėžyje, Prekybos ir pramogų centre „Babilonas", esančiame Panevėžyje, Savitiškio g. 61, veikdama bendrininkų grupėje su T. D., neturėdami teisėto pagrindo, t.y. civilinių įstatymų numatyto turtinės teisės atsiradimo pagrindo, sudarydami nepilnametę nukentėjusiąją E. S. bauginančią situaciją, grasindami prieš nukentėjusiąją pavartoti fizinį smurtą, o būtent: jai subūrus bendraamžių grupę ir kartu su T. D. ir bendraamžiais netikėtai priėjus prie nukentėjusiosios ir atsistojus taip, kad nukentėjusioji negalėtų išvengti prieš ją atliekamų veiksmų, pasinaudodami tuo, kad nukentėjusioji šešerių asmenų buvimą šalia suvokė kaip realią grėsmę, žodžiais ir gestais demonstravo pyktį ir agresiją, išreiškė ketinimus išvežti nukentėjusiąją į mišką, ką nukentėjusioji suprato kaip grasinimą pavartoti prieš ją fizinį smurtą, už galimybę išvengti tolimesnio konflikto atvirai vertė nukentėjusiąją E. S. T. D. naudai perduoti turtą - 100 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės F. G. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį, t. y. civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde nurodoma, kad apeliantė nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį įtakojo pačios nukentėjusiosios neteisėtas, provokuojantis elgesys, t. y. nukentėjusioji apkalbėjo, šmeižė apeliantę ir būtent dėl šių apkalbų, norint išsiaiškinti jų motyvus, susidarė konfliktinė situacija prekybos centre ,,Babilonas“, todėl už kilusias pasekmės nei ji, nei civilinė atsakovė A. D., neturėtų mokėti.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad teisminio posėdžio metu nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė nepagrindė, kodėl neturtinę žalą įvertino 5000 Lt, civilinio ieškinio dydžiui pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors teigė, kad po konflikto nukentėjusioji ėmė sunkiai mokytis, gėrė raminamuosius vaistus, kreipėsi pagalbos į gydytoją. Apeliantė mano, kad kaip įrodymą nukentėjusioji galėjo pateikti pažymą iš mokymosi įstaigos apie jos pažangumo, lankomumo pokyčius prieš ir po konflikto, medikų pažymą, epikrizę iš ligos istorijos, raminamųjų vaistų receptus, jų įsigijimo čekius. Nesant šių įrodymų, galima teigti, kad ieškinys buvo pareikštas neturint tam jokio pagrindo ir turėjo būti atmestas ar, vadovaujantis protingumo kriterijumi, sumažintas. Taip pat teisminio posėdžio metu nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė nesutiko atsižvelgti į apeliantės, civilinės atsakovės, nuteistojo T. D. turtinę padėtį ir jų galimybes tokio dydžio civilinį ieškinį sumokėti, todėl galima manyti, kad pažeidžiant sąžiningumo kriterijus, iš civilinio ieškinio bandoma praturtėti. Apeliantė nurodo, kad jos tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, šeimos materialiai jau eilę metų neremia, jos mama, civilinė atsakovė, yra išsituokusi, dirba mažai apmokamą darbą, augina 6 metų sūnų, pati apeliantė jokių pajamų neturi, nors teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad priteista suma atitinka nusistovėjusią teismų praktiką, pragyvenimo kaštus, padarytos neturtinės žalos mastą, tačiau priteista 2500 Lt suma yra nepakeliama finansinė našta apeliantės šeimai.
Apeliantė mano, kad savo veiksmais jokių materialinių nuostolių nukentėjusiajai nepadarė, jos sveikatai pasekmių nesukėlė, jos kaltė, padarant šią nusikalstamą veiką, yra mažiausia. Nors apeliantė ir sutinka, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, gal net vidinis sukrėtimas, tačiau mano, kad tai įvyko ir dėl nukentėjusiosios kaltės, kadangi ji paskleidė melagingas žinias apie apeliantę. Teismas, priteisdamas atlyginti civilinę žalą nukentėjusiajai, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, neteisingai pritaikė CK 6.250 str., todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliantė mano, kad nei jai, nei civilinei atsakovei teismas neturėtų priteisti nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą.
Civilinės atsakovės A. D. apeliacinis skundas savo pagrindais ir nurodytais motyvais yra identiškas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės F. G. skundui.
Likusi nuosprendžio dalis neskundžiama.
Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės F. G., jos gynėjas, civilinė atsakovė A. D. prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės F. G. ir civilinės atsakovės A. D. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės F. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir apylinkės teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių rūšių neginčija.
Dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio
Apeliantės skunduose nurodo, kad F. G. patyrė emocinį šoką dėl E. S. kalbų, nes pastaroji ją šmeižė, skleidė melagingas žinias, todėl ji ėmėsi atsakomųjų fizinių veiksmų. Iš skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad tarpusavio santykiai tarp F. G. ir E. S. buvo įtempti. Nors F. G. ir pasijuto įžeista dėl E. S. apkalbų, tačiau aplinkybes ir savo veiksmų prasmę suvokė, savo sumanymui įvykdyti atliko tam tikrus pasiruošimo veiksmus – apsimetusi vaikinu, pakvietė nukentėjusiąją susitikti, į pagalbą telkė savo draugus. Apeliantės veiksmai prieš nukentėjusiąją rodo, kad jos elgesio motyvas buvo pyktis ir kerštas, o ne dėl emocinio streso sutrikęs gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, todėl teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad E. S. kalbos išprovokavo apeliantės tokį elgesį ir apeliantė dėl to patyrė emocinį šoką.
Dėl civilinio ieškinio priteisimo
BPK 115 str. 2 d. nustato, kad tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. S. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškinyje nurodė pagrindus, tai yra kokiomis aplinkybėmis remiantis prašoma priteisti neturtinę žalą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek L. S., tiek nukentėjusioji E. S. patvirtino, kad dėl F. G. ir T. D. padaryto nusikaltimo E. S. patyrė stresą, šoką. Apeliantė F. G. savo veiksmais pažeidė nukentėjusiosios garbę bei orumą - asmenines neturtines vertybes, kurių gynimas užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsniuose, todėl skundo argumentai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta neturtinė žala, atmetami.
Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir ji atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) jo turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, tai padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Iš neturtinės žalos dydžio nustatymo skundžiamame nuosprendyje motyvų matyti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl paties įvykio patirtais dvasiniais išgyvenimais, atsižvelgė į tai, kad kaltininkai veikė tiesiogine tyčia, be motyvų konstatavo, kad civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nėra pagrindo papildomai mažinti atsižvelgiant į kaltinamųjų bei jų tėvų turtinę padėtį, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė tik į dalį neturtinės žalos nustatymo kriterijų, todėl skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad neturtinė žala ieškovei priteista pagrįstai, atsižvelgus į visus įstatymo nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek F. G. tiek T. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Iš buities tyrimo aktų (b.l. 38, 4 t.2 ), darbo sutarties (b.l.173 t.2) matyti, kad T. D. motina bedarbė, šeima gyvena labai skurdžiai, iš seniūnijos gauna sausus maisto davinius, po nusikalstamos veikos padarymo T. D. įsidarbino, tačiau gauna tik 400 litų dydžio darbo užmokestį. F. G. gyvena su motina, savarankiškų pajamų neturi, motina dirba slaugytoja, išlaiko ir augina dar vieną mažametį asmenį, tėvas šeimos neremia, buitinės ir materialinės gyvenimo sąlygos tik patenkinamos. Nuosprendžiu nėra konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padaryta kokia nors turtinė žala, nusikalstamos veikos metu buvo reikalaujama perduoti 100 litų – pinigų sumą neviršijančią 1 MGL. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priteistinos iš T. D. ir F. G. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 litų, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 str. 4 d. nurodytu pagrindu.
Apeliantų argumentai civilinio ieškinio klausimus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, atmetami, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (BPK 115 str. 2 d.).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Kaip jau minėta, nusikalstamą veiką F. G. padarė būdama nepilnametė. Sutinkamai su CK 6.276 str., nepilnamečio tėvai ir rūpintojas turi atlyginti nepilnamečio padarytą žalą, o ne proceso išlaidas, kurios nėra nusikaltimu padaryta žala, todėl apylinkės teismas nepagrįstai teismo nuosprendžiu, F. G. neturint savarankiškų pajamų ar turto, priteisė teismo išlaidas išieškoti iš A. D.. Kadangi teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendį pakeisti:
priteisti nukentėjusiosios E. S. naudai 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš F. G. ir T. D.. F. G. neturint savarankiškų pajamų ar turto priteistą sumą subsidiariai išieškoti iš A. D..
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendžio dalį, kuria, F. G. neturint savarankiškų pajamų ar turto, priteista teismo išlaidas išieškoti iš A. D..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.