Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėja, ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“; priteisti pareiškėjos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji jau daugelį metų Klaipėdos jūrų uosto žemės teritorijoje aktyviai vykdo krovos ir sandėliavimo veiklą, įgyvendindama valstybei svarbaus projekto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – Uosto BP) sprendinius adresu (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje yra Bendrovės lėšomis įrengta uosto suprastruktūra (krovinių sandėliavimo pastatai ir aikštelės, krovos įrenginiai, inžineriniai tinklai ir kt.) bei valstybei priklausanti infrastruktūra (krantinės ir geležinkeliai), Bendrovės vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Taršos leidimas). Vadovaudamasi šio leidimo sąlygomis ir monitoringo programa, įmonė nuolat vykdo aplinkos monitoringą, į aplinkos orą išmeta tik apie 3 procentus pagal Taršos leidimą leidžiamo išmesti teršalų kiekio. UAB „Nomine Consult“ raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektams PAV programą „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalų krova ir sandėliavimas“ išvadoms gauti. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. vykusiame posėdyje vadovaudamasi LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, priėmė ginčijamą Tarybos sprendimą, kuriuo nusprendė nepritarti Pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos galimybei. Pareiškėjos vertinimu šis Tarybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus neigiant įstatymu reglamentuotos uostinės veiklos galimybę valstybinio Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir valstybei svarbaus projekto valstybinio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Uosto BP sprendinius, jo motyvai nesiremia objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis arba nėra susiję su Pareiškėjos pagal PAV programą planuojama ūkine veikla (toliau – ir PŪV).

Tarybos sprendimu daromos nepagrįstos išvados dėl to, kad PAV programoje nurodytomis veiklomis siekiama didinti krovos apimtis. Pažymi, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir tikrųjų Bendrovės tikslų, dėl kurių buvo inicijuotos PAV procedūros. Šios procedūros buvo inicijuotos ne dėl to, kad jos būtų privalomos pagal teisės aktus, bet įmonei turint tikslą, kad PAV metu būtų realiai įvertintas esamos ir būsimos Bendrovės veiklos poveikis aplinkai. Bendrovė, šiuo atveju inicijavo poveikio aplinkai vertinimo procedūras net nesant konkrečių įstatyme numatytų privalomų pagrindų tokiam poveikiui aplinkai vertinti. Bendrovės sprendimu buvo inicijuota PAV procedūra siekiant, kad tokio proceso metu būtų realiai įvertintas Bendrovės ūkinės veiklos poveikis aplinkai bei kad šis vertinimo procesas būtų viešas, jame turėtų galimybę dalyvauti visuomenė ir suinteresuotos institucijos, taip užtikrinant šių procedūrų skaidrumą ir atvirumą. Tarybos sprendime yra daroma daug prielaidų dėl galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės planuojama veikla, teigiama apie neigiamo poveikio tikimybes, galimus ribinių verčių viršijimus, teisės aktų pažeidimus, tačiau tokių teiginių neparemiant ir negalint paremti konkrečiais duomenimis, teisės aktų reikalavimų apribojimais, kurie būtų taikomi konkrečių PAV programoje nurodytų įmonės veiklų atžvilgiu. Nurodytas trečiasis tikslas rodo, kad atlikus PAV būtent ir bus įvertinta, ar planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai yra leistini pasirinktoje vietoje, o tai rodo, kad Pareiškėjos inicijuotos PAV procedūros ir skirtos šios PŪV galimybės įvertinimui. Situacija, kai įmonės planuojama veikla a priori, neatlikus PAV procedūrų Tarybos sprendimu vertinama kaip negalima, rodo, kad galimai tikrasis Tarybos sprendimo tikslas yra užkirsti galimybę poveikio aplinkai procedūrų vykdymui ne dėl realaus įmonės veiklų poveikio aplinkai, bet dėl išankstinio neigiamo nusistatymo.

Nesuprantami Tarybos sprendimo teiginiai apie planuojamos Pareiškėjos ūkinės veiklos prieštaravimą Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-09-30. sprendimu Nr. T2-191 (toliau – Klaipėdos BP), aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui. Pabrėžė, kad Pareiškėjos naudojama jūrų uosto teritorija į Klaipėdos miesto bendruoju planu suplanuotą teritoriją apskritai nepatenka. Šioje teritorijoje galiojančius sprendinius numato valstybei svarbus projektas – Uosto BP . Planuojamai Pareiškėjos veiklai atitinkant Uosto BP sprendinius, Tarybos sprendimo argumentai dėl Pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimo Klaipėdos BP neturi teisinės reikšmės jau vien todėl, kad Uosto BP yra aukštesnio lygmens planavimo dokumentas, kuriam Klaipėdos BP negali prieštarauti. Ši aplinkybė akivaizdi iš paties Klaipėdos BP sprendinių, kuriuose nurodoma, kad Klaipėdos miesto teritorijoje yra valstybei svarbus objektas – Klaipėdos uostas, kurio teritorijai yra rengiamas valstybės lygmens BP. Bendrovės planuojama veikla yra vykdoma ir bus tęsiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Pareiškėja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir KVJUD) yra sudariusi Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nuomos, kuria yra prisiėmusi minimalius krovos įsipareigojimus, (kaip tai yra privaloma pagal KVJUĮ 25 str. 2 d. 1 p.) iki šios sutarties galiojimo pabaigos 2066 metais ir moka uosto žemės nuomos mokestį. Taigi Bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdoma ir planuojama ūkinė veikla visiškai atitinka šioje teritorijoje pagal KVJUĮ ir Uosto BP galimas veiklas, todėl Tarybos sprendime ir jo aiškinamajame rašte daromos prielaidos ir motyvai dėl Bendrovės planuojamų veiklų, atitinkančių KVJUĮ ir valstybei svarbaus projekto – Uosto BP nuostatas, prieštaravimo Klaipėdos BP, yra neteisėti ir pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.

Tarybos sprendimo 1.5 punkte neteisingai nurodoma, kad planuojama didinti birių krovinių krovos apimtį. Pažymi, kad bendri birių krovinių krovos mastai palyginus su tais, kuriuos įmonė gali perkrauti vadovaujantis Taršos leidimo sąlygomis, pagal PAV programą ne tik nedidėja, bet net ir mažėja, t. y. interpretacija, kad krovos mastas išaugs, neatitinka tikrovės. PAV programoje buvo nurodomi ne planuojami pagal paraiškas, kurių tarša į aplinkos orą įvertinta Taršos leidime, bet faktiniai vidutiniai bendrovės perkraunami kiekiai ir planuojami šių krovinių kiekių pokyčiai, kartu pergrupuojant pačius krovinius, kad toks grupavimas tiksliau atspindėtų Bendrovės kraunamų krovinių konjunktūrą bei numatant alternatyvias šių krovinių krovos vietas ne tik 7-9, bet ir 10-11 krantinėse, nekeičiant bendro planuojamo krovinių kiekio. Įmonė, palyginti su paraiška Taršos leidimui gauti, pagal ką nustatytos Taršos leidimo sąlygos, PAV programoje numato gerokai mažesnę birių krovinių ir metalo laužo krovos apimtį nei yra numatyta paraiškoje Taršos leidimui. Bendras esamos ir planuojamos šių krovinių krovos mastas PAV programoje sudaro 6,22 milijonų tonų visų krovinių, kai paraiškoje, pagal kurią nustatytos šiuo metu galiojančios Taršos leidimo sąlygos yra nurodytas trečdaliu didesnis - 11,3 milijonų tonų bendras planuojamų krauti birių krovinių ir metalo laužo kiekis. Esant nurodytam planuojamam krovos mastui, nepagrįsti ir Tarybos 1.4. punkte nurodyti teiginiai dėl azoto dioksido koncentracijų didėjimo, be to, nėra pateikta duomenų, kad azoto dioksido koncentracijos apskritai butų kaip nors siejamos su Pareiškėjos veikla ir tokie duomenys nepateikti.

Tarybos sprendime nurodytas didelio dispersiškumo krovinys (diamofosas) nėra naujas - tai yra birioms trąšoms priskiriamas krovinys, kuris yra numatytas paraiškoje, pagal kurią yra nustatytos pareiškėjos Taršos leidimo sąlygos, jis ir šiuo metu gali būti kraunamas ir buvo kraunamas, tačiau jo krova buvo vykdoma ir būtų vykdoma, turint atitinkamų užsakymų, visiškai uždaru būdu. PAV programoje nėra numatyta konkrečiai su diamofosu susijusių kokių nors veiklos pakeitimų, jo atvira krova nėra planuojama, todėl visiškai nesuprantami Tarybos sprendimo motyvai, susiję su šia medžiaga.

Visiškai nesuprantami Tarybos sprendimo teiginiai, apeliuojantys į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinį tiriamąjį darbą „Ore esančių suspenduotųjų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“. Šis darbas iš esmės buvo sietas su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda (IOP), kurios nėra PAV programoje, t. y. šio produkto krova pagal PAV programą apskritai nėra planuojama, todėl akivaizdu, kad šis argumentas apskritai neturi ryšio su PAV programa.

Pagal Pareiškėjos planuojamus krovos kiekius, Pareiškėjai Taršos leidimo sąlygomis yra nustatomi maksimalūs į aplinkos orą leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Bendras pagal Taršos leidimą Pareiškėjai leidžiamas išmesti teršalų kiekis, įskaitant kietąsias daleles yra 40,9599 t/m. Tačiau faktiniai Bendrovės išmetami teršalų kiekiai yra ženkliai mažesni nei leidžiami pagal Taršos leidimą - Bendrovė 2021 m. teritorijoje, kurioje vykdo veiklą pagal Taršos leidimą, faktiškai išmetė 1,2104 t. teršalų (12 priedas), t. y. 2,96 proc. leidžiamo išmesti kiekio. Pažymi, kad jokie kietųjų dalelių koncentracijų normatyvų aplinkos ore viršijimai dėl Pareiškėjos veiklos nebuvo nustatyti. Šioje situacijoje, aplinkos ore nesant nustatytos jokios viršnorminės taršos, o krovinių apimčiai ne didėjant, bei persiskirstant, iš vis nesuprantama, į kokią neva galimą padidėjusią taršą apeliuojama Tarybos sprendime.

Skundžiamu Tarybos sprendimu daromos visiškai nepagrįstos prielaidos, kad planuojama veikla vėlgi galimai darys neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Atkreipiame dėmesį, kad būtent tokio ne prielaidomis, bet realaus poveikio vertinimu pagrįstą suminį poveikį visiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir siekta įvertinti, be kita ko užtikrinant tokių procedūrų viešumą ir galimybę dalyvauti jose visai visuomenei. PAV programos 2.8.2. skyriuje nurodyta, kad bus vertinamas esamos ir planuojamos veiklos poveikis ir šis poveikis bus vertinamas itin plačiu mastu.

Dėl administracinių pažeidimų nurodė, kad didžioji dalis tariamų pažeidimų buvo teismo ar pačios AAD pripažinti kaip nepagrįsti, negana to, jie nėra niekaip susiję su iš gyventojų gaunamais skundais, išskyrus 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto išvadą, susijusią su geležies rūdos patekimu už Pareiškėjos teritorijos ribų, dėl ko teisenos Pareiškėjos ir atsakingo asmens atžvilgiu nėra pasibaigusios, t. y. šis pažeidimas šiai dienai negali būti laikomas nustatytu.

Pažymėjo, kad Pareiškėjos vertinimu, didžioji dalis gyventojų skundų, įskaitant ir Tarybos sprendime nurodomus visuomenininkų siūlymus nepritarti ūkinės veiklos galimybei ir kitas nepasitenkinimas dėl Pareiškėjos veiklos kyla ne dėl Pareiškėjos veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, bet dėl to, kad gyventojai iš esmės Pareiškėjos teritorijoje turi siekį, kad Pareiškėjos teisėtai valdoma teritorija būtų naudojama ne krovos (kuri visiškai atitinka valstybei svarbų projektą - Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą), bet kitoms reikmėms,

Nesuprantama, kokiu pagrindu Tarybos sprendime teigiama, kad planuojama veikla turės neigiamos įtakos suformuotiems apžvalgos sektoriams. PAV programoje konkrečios sandėliavimo vietos nėra nurodytos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad planuojama ūkinė veikla turės kokį nors poveikį šiems sektoriams. Be to, PAV programos 2.5.2. skyriuje nurodoma, kad PŪV numatoma vykdyti esamos veiklos (uosto) teritorijoje, kurioje jau yra vykdomos pramonės veiklos, todėl ši teritorija nepasižymi estetinėmis ar kitomis vertybėmis. Akivaizdu, kad poveikį minėtiems apžvalgos sektoriams galima vertinti tik PAV procese, bet ne šiame etape, iš PAV programos negalint spręsti apie konkrečias rietuvių formavimo vietas ir jų aukščius. Juo labiau, kad kaip numatoma PAV programos 2.5.3. skyriuje, įvertinus, kad dėl PŪV bus sukeliamas papildomas poveikis kraštovaizdžiui, PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos galimos poveikio mažinimo priemonės.

Dėl triukšmo lygio nurodė, kad apskaičiuotas paros triukšmo lygis 2018-2021 m. sezono laikotarpiu Tarybos sprendime nurodytame taške nebuvo viršytas, todėl visiškai nesuprantami teiginiai apie triukšmo lygio viršijimus šioje triukšmo zonoje, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad šioje vietoje triukšmo lygis vertintinas kaip vidutinis palyginus su kitomis matavimo vietomis, kurios veikiamos vien transporto triukšmo, o kai kuriose tokiose vietose ženkliai nutolusiose nuo uosto.

Tarybos sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas, nes neturi faktinio ir teisinio pagrindo, jame remiamasi nepatvirtintais duomenimis, daromos faktiniais duomenimis neparemtos prielaidos dėl neva galimo Pareiškėjos PŪV poveikio aplinkai.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad kaip teisingai nurodo Taryba atsiliepime, Tarybai suteikta teisė priimti sprendimą dėl planuojamos veiklios galimybių ne pagal planuojamus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Tačiau visas Tarybos sprendimas yra paremtas būtent su aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga susijusiais motyvais, dėl kurių ir planuojamas Pareiškėjos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas, t. y. į visas Tarybos sprendime dėstomas abejones ir prielaidas bus atsakyta poveikio aplinkai vertinimo metu, o šio vertinimo metu nustačius, kad tokia veikla darys neleistiną ir neteisėtą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai, tokia veikla, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, negalės būti vykdoma. Priimant Tarybos sprendimą nebuvo jokių duomenų apie Pareiškėjos esamos ir planuojamos veiklos suminį poveikį aplinkai ir toks poveikis gali būti patikimai nustatytas tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ko ir siekia Pareiškėja, todėl yra aišku, kad nei vienas iš Tarybos sprendimo motyvų, kuris remiasi prielaidomis apie galimą aplinkosauginių reikalavimų neatitikimą, yra nei patikimas, nei juo labiau – teisėtas. Dar kartą akcentuoja, kad atlikus PAV procedūras, aplinkosauginių reikalavimų neatitinkanti veikla negali būti vykdoma, o tai reiškia, kad nebuvo pagrindo nepritarti Pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos galimybei. PAV aprašo 11.4 papunktis numato, kad PAV programoje nurodomos numatomos priemonės planuojamos ūkinės veiklos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti, kai šios priemonės žinomos programos rengimo stadijoje. Taigi kai šios konkrečios priemonės PAV programos rengimo stadijoje nežinomos, jos neprivalo būti nurodomos. Taigi PAV programa aiškiai nurodo, kad poveikio mažinimo priemonės bus įvertintos ir parinktos būtent PAV procese, todėl nepagrįstas argumentas, kaip jos turi būti nurodytos PAV programoje. Taryba neturi duomenų apie Pareiškėjos planuojamo krauti geležies šlako ar silikato poveikį aplinkai ir toks poveikis bus įvertintas PAV metu, todėl visiškai nepagrįsti motyvai nepritarti PAV programai, kai su geležies rūda ryšio neturinčių produktų krova a priori vertinama kaip daranti neigiamą poveikį aplinkai, remiantis su kitu produktu susijusiais institucijos, neturinčios teisės vertinti Pareiškėjos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, moksliniais tyrimais. Informacija apie leidžiamą krovą ir aplinkybes, kad planuojamas ne planuojamos krovos apimties didinimas, bet persiskirstymas, buvo pateiktas Tarybai prieš posėdį rašte, o taip pat ir išsakytas įmonės atstovų Tarybos posėdžio metu, todėl nepagrįsti teiginiai, kad šie argumentai nurodyti tik skunde – apie tai Taryba buvo informuota iki priimant skundžiamą Tarybos sprendimą, be to, taršos leidimų duomenys yra vieši, todėl nepagrįsta teigti, kad tokiais duomenimis Atsakovė nedisponuoja. Nei vienas iš Tarybos motyvų nelaikytinas proporcingu Pareiškėjos planuojamos ūkinės veikos ribojimui, nes visi jie paremti prielaidomis ir būtent poveikio aplinkai vertinimo rezultate paaiškėtų tokios veiklos poveikis aplinkai, atitinkamai ir tai, ar tokia veikla yra galima.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – PAV programa). Išnagrinėjusi PAV programoje pateiktą informaciją (planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, veiklos vykdymo vietą Klaipėdos mieste bei atstumus iki gretimybėje esančių gyvenamosios, visuomeninės paskirties objektų, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų aplinkos) bei atsižvelgusi į išreikštą Klaipėdos miesto gyventojų nuomonę ir pateiktas Klaipėdos miesto bendruomenių motyvuotas pastabas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nusprendė parengti tarybos sprendimo projektą. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ (toliau - Tarybos sprendimas) nepritarė akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje ir išdėstė nepritarimo motyvus. Pareiškėja nesutikdama su šiuo ir kitais motyvais, pateiktais Tarybos sprendime, Skunde teigia, kad „iš pateiktos vizijos yra aišku, kad valstybė prioretizuoja uosto veiklą ir siekia maksimaliai didinti krovos apimtis.“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, aiškinamojo rašto 2.3 dalyje „Strateginės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros kryptys ir tikslai“ nurodyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vizija – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2030 metais modernus, tvarus, saugus, draugiškas aplinkai transporto ir pramonės kompleksas. Toliau apibrėžiama VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija – pažangiai eksploatuoti Klaipėdos uostą ir nuolat didinti jo konkurencingumą, efektyviai plėtojant uosto infrastruktūrą, sudarant sąlygas uosto paslaugų sektoriaus verslo plėtrai ir sukuriant kuo didesnę uosto, kaip pagrindinio transporto mazgo, pridėtinę vertę tam panaudojant pažangias, išteklius tausojančias bei aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas, skatinant personalo tobulėjimą ir mokymą, taikant tarptautinius kokybės standartus bei vadovaujantis viešumo ir skaidrumo reikalavimais. Taigi aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas numatytas ne tik įmonės vizijoje ir misijoje, bet ir kaip vienas iš strateginių tikslų. Todėl Pareiškėjos akcentuojamos maksimalios krovos aspektas, kaip vienintelis tikslas yra klaidinantis ir nepagrįstas.

Pareiškėja Skunde pabrėžia, kad vykdo valstybei svarbaus projekto – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendinius. Atsakovė nurodė, kad priimdama Tarybos sprendimą negalėjo įvertinti Skunde dėstomo argumento, kadangi ši informacija nebuvo pateikta PAV programos apimtyje, kaip to reikalaujama pagal teisės aktų nuostatas. PAV programoje numatyta planuojama ūkinė veikla ir planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo paskirtis neprieštarauja aukštesnio lygmens Uosto BP. Tačiau remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis bei Tarybos sprendime nurodytais kitais motyvais, numatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliama tarša pasklis už veiklavietės teritorijos ir sanitarinės apsaugos zonos ribų esančioje artimiausioje aplinkoje, kurioje galioja Klaipėdos miesto bendrasis planas, todėl Tarybos sprendimo 1.2 papunktyje nurodytas motyvas yra pagrįstas. PAV programoje nebuvo nurodyta, kad birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis (birios trąšos – diamofosas ir pan.) šiuo metu kraunama ir ateityje numatoma krauti uždaru būdu. PAV programos 1.2.3 skyriaus „Technologiniai procesai“ 1.2.3.2. dalyje „Kitų birių krovinių krova (įskaitant fosforitus, perlitą, gipso anhidritą, klinkerį, geležies šlaką, geležies silikatą ir birias trašas)“ nurodyta, kad krovinys bus išdėstomas atvirose sandėliavimo aikštelėse su tvirta ir lygia danga (PAV programos 21 psl.), o 1. 2.3.3. dalyje „Vykdomos ūkinės veiklos technologiniai procesai“ nurodoma, kad šiuo metu „kiti birūs kroviniai“ atgabenti geležinkelio vagonais iškraunami į atviras sandėliavimo aikšteles (PAV programos 25 psl.). Atsakovė formuluodama Tarybos sprendimo 1.2.2 papunktyje nurodytą motyvą rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinio tiriamojo darbo tyrimų rezultatais, kadangi juose pateikiami duomenys apie birių krovinių (aglomeruota geležies rūda) poveikį aplinkai vykdant krovą atvirose aikštelėse. PAV programoje numatyta geležies šlako ir geležies silikato krova ir sandėliavimas, tačiau informacija apie šių medžiagų sudėtį ir dispersiškumą nepateikta, todėl Atsakovė mano esant pagrįsta teigti, jog kitų/panašių medžiagų, nei šiuo metu uždraustos geležies rūdos, krova kelia riziką ir sudarys sąlygas panašiai aplinkos oro taršai. Nurodė, kad Tarybos sprendimu nepritarta Pareiškėjos planuojamai ūkinės veiklos galimybei numatytai PAV programoje, bet ne Pareiškėjos veiklai kaip neteisėtai. Atsakovė įvertinusi PAV programoje pateiktą informaciją, kad didinama metalo laužo krova ir sandėliavimo pajėgumas bei keičiama krovos lokacija iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu (duomenys neskelbtini) (PAV programos 9 psl.), taip pat įvertinusi nurodytą metalo laužo krovos ir sandėliavimo proceso taršos šaltinių išdėstymo schemą (PAV programos 19 psl., 7 pav.), motyvuotai nusprendė, kad atvirų krovinių iki 15 m rietuvėse krova (PAV programos 15 psl.) darys neigiamą įtaką suformuotiems apžvalgos sektoriams. Priimdama ginčijamą sprendimą Taryba rėmėsi nurodytu motyvu (kad planuojama ūkine veikla (11, 10, 9, 8 ir 7 krantinėse) siekiama didinti metinės krovos apimtį iki 935,0 tūkst. tonų per metus, darytina prielaida, kad numatomas sunkiųjų transporto priemonių eismo intensyvumo padidėjimas turės įtakos tolimesniam azoto dioksido koncentracijos didėjimui gyvenamojoje aplinkoje šalia (duomenys neskelbtini), visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Oro taršos padidėjimas nėra pageidaujamas padidintos taršos zonoje šalia intensyvaus eismo gatvių duomenys neskelbtini) esančioje aplinkoje), įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos oro monitoringo duomenimis ir PAV programoje pateiktą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, t. y. 10 ir 11 (su galimybe krovinius krauti ir 7-9) krantinėse, atvirose aikštelėse planuojamus sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis, ir šios veiklos apimčių didinimą, kuris akivaizdžiai nulemtų ir azoto dioksido koncentracijos didėjimą gyvenamojoje aplinkoje šalia Naujosios Uosto gatvės, visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Ginčijamame Tarybos sprendime buvo remtasi Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos triukšmo monitoringo duomenimis, pagal kuriuos gretimybėje planuojamos ūkinės veiklos esančiose aplinkos triukšmo monitoringo tyrimų vietose Nr. 7 (Švyturio g. prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) ir Nr. 15 (duomenys neskelbtini) reguliariai fiksuotas dienos, vakaro ir nakties maksimalaus garso lygio ribinių verčių viršijimas. Vertinant Skunde pateiktus nesutikimo su Tarybos sprendimu argumentus, atkreipė dėmesį, jog PAV programos prieduose nebuvo pateiktas ir pačioje PAV programoje nėra minimas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Taršos leidimas), todėl Taršos leidimo duomenys nebuvo vertinti ir lyginami su PAV programoje pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Atsakovė neturi galimybės teikti atsikirtimus į Skundo argumentus, susijusius su PAV programos apimtyje nebuvusiais ir naujai pateiktais duomenimis.

Nurodė, kad pareiškėjos teiginys, kad „procedūros buvo inicijuotos ne dėl to, kad jos būtų privalomos pagal teisės aktus, bet įmonei turint tikslą, kad PAV metu būtų realiai įvertintas esamos ir būsimos Bendrovės veiklos poveikis aplinkai“, prieštarauja informacijai, pateiktai Pareiškėjos iniciatyva parengtoje PAV programoje, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą „planuojama ūkinė veikla patenka į įstatymo 2 priedo 11.5. ir 11.13 punktus“ (PAV programos 7 psl.). Pagal PAV programoje pateiktą informaciją, planuojama ūkinė veikla atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.5., 11.13. ir 14. punktuose nurodytą veiklą, todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai turėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Kadangi PAV programos nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 11 punktu, todėl pradėtas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885, 11.1 ir 11.4 papunkčių nuostatomis PAV programoje nepateikta pakankamai informacijos apie planuojamų krauti birių medžiagų chemines ir fizikines savybes, galimas aplinkos oro taršos ir triukšmo slopinimo prevencines priemones. Pareiškėja savo skunde nurodydama, jog Tarybos sprendimas laikytinas netinkamai motyvuotu, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, tiksliau neargumentuoja, kurie ir kodėl Tarybos sprendimo motyvai jai atrodo netinkami ar nesuprantami.

Pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ nepritarė akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje.

Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAVĮ) (ginčui aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 8 d.). PŪVPAVĮ 2 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris, be kita ko, apima poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus.

Savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių numatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnyje. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nepabaigus poveikio aplinkai procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Taigi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis suteikia teisę savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuri siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir jos patvirtinimu, o sprendimas priimamas remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu, o savivaldybės diskrecija įgyvendinant savarankiškąją funkciją realizuota tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tai vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.), ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.

Reikalavimai sprendimui dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai yra įtvirtinti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodoma, kad sprendimas turi būti motyvuotas, taigi Tarybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo straipsnio nuostatas, susijusias su individualiu administraciniu aktu, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-480-789/2022).

Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023). Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

Vadinasi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą ir formuojamą administracinę jurisprudenciją, savivaldybės taryba ginčo klausimu buvo įpareigota priimti neigiamą motyvuotą sprendimą (kai jis yra neigiamas), laikantis VAĮ reikalavimų, nukreiptų į individualų administracinį aktą.

Pagal PAV programą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuoja birių krovinių – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krovą ir sandėliavimą prie krantinių Nr. 10 ir 11 bei metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimą bei krovos lokacijos pakeitimą iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė ginčijamame sprendime kaip atsisakymo pritarti PAV programai motyvus nurodė argumentus, susijusius su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, įmonei didinant krovos apimtis, argumentus, susijusius su PŪV prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams bei argumentus, susijusius su vietos bendruomenės ir Klaipėdos miesto lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir pan., skundais, nuomonėmis ir pageidavimais.

Byloje duomenų, kad dėl būtinybės keisti pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą būtų patvirtintas ar pakoreguotas atitinkamas Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės strateginis planas arba šis veiklos keitimas būtų pripažintas reikalingu valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nėra nustatyta. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo vykdomos veiklos svarbą ir reikšmę sieja su jos vykdymo vieta – Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti, t. y. uostas nėra pripažintas valstybinės svarbos projektu. Šiame įstatyme nuostatų apie uoste vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos priskyrimą valstybinės reikšmės arba reikalingumą valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, taip pat nėra.

Kaip nurodoma ginčijamo sprendimo aiškinamajame rašte, remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ numato didinti birių trąšų krovos apimtis 120,0 tūkst. tonų per metus, kitų birių krovinių apimtis 615,0 tūkst. tonų per metus (fosforitų iki 400 tūkst. tonų per metus, perlito iki 15 tūkst. tonų per metus, gipso anhidrito iki 30 tūkst. tonų per metus, klinkerio iki 100 tūkst. tonų per metus, geležies šlako iki 50 tūkst. tonų per metus, geležies silikato iki 20 tūkst. tonų per metus), o metalo laužo krovos apimtis didinti tris kartus, tai yra iki 300 tūkst. tonų per metus. Bendra planuojamos metinės krovos apimtis didėtų iki 935 tūkst. tonų per metus.

Pareiškėja skunde neigdama atsakovo argumentą apie krovos apimčių didėjimą remiasi Taršos leidimo sąlygomis ir argumentuoja, kad pagal jį įmonė gali perkrauti net daugiau, negu nurodoma PAV programoje. Pažymėtina, kad kaip nurodė atsakovė, PAV programos prieduose nebuvo pateiktas ir pačioje PAV programoje nėra minimas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini), todėl Taršos leidimo duomenys nebuvo vertinti ir lyginami su PAV programoje pateiktais duomenimis. Šiuo atveju spręstina, kad atsakovė pagrįstai, įvertinusi būtent jai pateiktus dokumentus nustatė, kad PAV programoje nurodyti krovos kiekiai numatomi didesni, nei iki šiol vykdomi, ir, remdamasi turimais duomenimis, atitinkamai pagrįstai jais rėmėsi, darydama išvadas apie galimą taršos ir garso lygio didėjimą. Pareiškėja negali pildyti PAV programos skunde dėstomais motyvais, papildomais dokumentais, kurių duomenų nebuvo pateikta kartu su programa, kadangi atsakovo pareiga išanalizuoti ir įvertinti būtent PAV programoje pateiktus duomenis. PAV programos jau įvade nurodoma, kad planuojama metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimas, programoje pateiktoje lentelėje „Esamos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ krovos darbų apimtys“ nurodyta, kad per metus yra perkraunama 1 000 000 tonų, planuojama 1 120 000 tonų. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, pareiškėjos argumentas, kad atsakovas nepagrįstai nustatė krovos apimčių didėjimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus faktinių duomenis apie ginčo sklypą, jo geolokaciją, bei jį supančias teritorijas, sutiktina su atsakovo argumentais, jog planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje. Akivaizdu, kad padidinus krovos apimtis, birių krovinių sandėliavimo kiekius, kyla aplinkos oro būklės pablogėjimo rizika šalia planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos esančiai aplinkai. Kartu vertintina, kad padidinus numatomos veiklos apimtis, atitinkamai kyla ir triukšmo lygis tiek įmonės, tiek šalia esančioje teritorijoje. PAV programoje nurodyta, kad prie 10 ir 11 krantinės atvirose aikštelėse planuojama sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis (birios trąšos – diamofosas ir pan.). PAV programoje taip pat numatyta galimybė birius krovinius krauti ir 7-9 krantinėse, neviršijant nurodyto maksimalaus kiekio, jeigu 10 ir 11 krantinės būtų užimtos. Programoje niekur nėra nurodyta, kad birūs kroviniai (birios trąšos) būtų kraunamos, sandėliuojamos uždaru būdu. PAV programos 1.2.3 skyriaus „Technologiniai procesai“ 1.2.3.2. dalyje „Kitų birių krovinių krova (įskaitant fosforitus, perlitą, gipso anhidritą, klinkerį, geležies šlaką, geležies silikatą ir birias trąšas)“ nurodyta, kad krovinys bus išdėstomas atvirose sandėliavimo aikštelėse su tvirta ir lygia danga, o 1. 2.3.3. dalyje „Vykdomos ūkinės veiklos technologiniai procesai“ nurodoma, kad šiuo metu „kiti birūs kroviniai“ atgabenti geležinkelio vagonais iškraunami į atviras sandėliavimo aikšteles.

Dėl argumentų, susijusių su Klaipėdos miesto gyventojų, bendruomenių išreikšta nuomone, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktos informacijos pažymėtina, kad į bylą pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (13.1)-AD5-600 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. balandžio 8 d. raštas, adresuoti Klaipėdos m. savivaldybės tarybai, patvirtina, kad 2018-2021 m. laikotarpyje Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti 88 skundai/pranešimai, kurie buvo susiję su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamente 2019-2021 m. laikotarpyje buvo gauti 44 skundai dėl oro taršos, 29 skundai dėl triukšmo, 6 skundai dėl dirvožemio taršos ir 2 skundai dėl kvapo. Į bylą pateikti Klaipėdos bendruomenių asociacijos 2022 m. balandžio 6 d. raštas; Asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją 2022 m. balandžio 6 d. raštas ir Klaipėdos m. Vitės progimnazijos tėvų komiteto 2022 m. balandžio 7 d. raštas, adresuoti Klaipėdos m. savivaldybės tarybai, taip pat patvirtina, kad šios bendruomeninės organizacijos nepritaria Programai bei prašo Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nepatvirtinti šios Programos.

Dar vienas ginčijamo sprendimo argumentas – kad planuojama ūkinė veikla prieštaraus Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui Nr. VI. „Inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo teritorijose (funkcinės zonos ribose) bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti teisės aktų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai <...>“. Nors pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju jo vykdoma veikla yra uosto teritorijoje, kurioje galioja Uosto bendrasis planas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjos planuojamos veiklos kylantys padariniai (tarša, triukšmas) sklis ir už veiklos teritorijos ribų, t. y. ten, kur galioja Klaipėdos miesto bendrasis planas, spręstina, kad atsakovė pagrįstai vertino programos atitikimą būtent ir Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.

Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad atsakovė nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinio tiriamojo darbo Ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymo 2020 m. ataskaitoje pateiktais duomenimis bei Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus parengto Oro kokybės vertinimo modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje 2020 m. rezultatais, kadangi, kaip matyti iš bylos dokumentų, minėti tyrimai buvo sieti su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda (IOP), kurios nėra PAV programoje. Nėra pagrįsta teigti, jog kitų / panašių medžiagų, nei šiuo metu uždraustos geležies rūdos, krova kelia tokią pačią riziką ir sudarys sąlygas panašiai aplinkos oro taršai. Tačiau, įvertinus viso sprendimo argumentus, negalima teigti, kad vieno argumento nepagrįstumas galėtų būti esminiu turinio trūkumu, lemiančiu viso sprendimo neteisėtumą.

Sprendime Taryba Bendrovės ūkinės veiklos plėtojimo galimybę paneigė argumentų visuma, tai išdėstydama Sprendimo 1 punkte (1.1–1.5 papunkčiai). Kaip jau buvo paminėta neigiamo sprendimo dėl Programos atveju savivaldybės taryba saistoma imperatyvu tokio pobūdžio sprendimą motyvuoti. Nemotyvuotu sprendimu galėtų būti pripažintas toks sprendimas, kuriame apskritai nėra jokių motyvų arba yra vartojami neaiškūs, nesuprantami posakiai, nieko nereiškiančios frazės. Kai viešojo administravimo sistemos subjektas nurodo tam tikras faktines aplinkybes, remiasi teisiniu reguliavimu, net jei tai išdėstyta pakankamai trumpai, bet yra galimybė suprasti, kodėl priimamas tokio pobūdžio individualus administracinis aktas, spręstina, jog yra eliminuojama galimybė tokį teisės aktą pripažinti nemotyvuotu bei jį naikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-110-556/2024 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas priimti neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą dėl nepritarimo programai, neapibrėžė savivaldybės tarybos kompetencijos priimtinų motyvų plotmėje, savivaldybės taryba, priimdama neigiamą sprendimą dėl programos, iš esmės nėra saistoma motyvacijos apimtimi.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir apskųsto Sprendimo dalys tarpusavyje koreliuoja, todėl nekyla teisinių abejonių, kad Sprendimas atitinka PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatuoja, atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės, argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų teismo Šiaulių rūmus.