Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovei I. S., atsakovės atstovui adv. Mindaugui Repšui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovei K. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės: 1029,14 Lt žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas - 67,00 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – 2010-05-31 eismo įvykio metu Klaipėdos mieste atsakovės vairuojamas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino greta stovėjusį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Apskrities VPK nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi po eismo įvykio atsakovė pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešus policijai, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę susigrąžinti iš atsakovės sumokėtą žalos atlyginimą (b.l. 3-4).

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovės atstovė ieškinį palaikė, atsakovės atstovas ieškinio nepripažino.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2010-05-31 19.30 val. Klaipėdos mieste, Pasiuntinių g./Bažnyčių g. atsakovės vairuojamas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis P.F., apgadino greta stovėjusį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K.. Atsakovės civilinė atsakomybė, vairuojant BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovės, draudimo sutartis Nr. 02-1322283. Atsakovė iš įvykio vietos nuvažiavo, po to kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą. 2010-05-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-226446-10 atsakovė buvo pripažinta kalta dėl padaryto eismo įvykio pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir atsakovei paskirta administracinė nuobauda – 100,00 Lt bauda. UAB „Armi servisas‘ atliko automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. K. remontą. Ieškovė už atliktą remontą apmokėjo UAB „Armi servisas“ 1029,14 Lt. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, atsakovė draudimo išmokos negrąžino.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymas) 22 straipsnis, CK 6.114 straipsnio 5 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, įtvirtina draudiko, kuris draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį. Atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Įstatymo 22 straipsnio pagrindu kvalifikuotinas kaip regresinė prievolė (LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos 18 punktas). Draudimo objektas yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą (Įstatymo 3 straipsnis). Transporto priemonę vairavusio asmens pasišalinimas iš įvykio vietos pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant atsiranda draudiko teisė iš draudėjo ar apdraustojo reikalauti nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui išmokėtos draudimo išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Įstatyme 12 straipsnyje nustatytas pareigas (12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato transporto priemonės valdytojo pareigą, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (patvirtintos 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 59-67 punktai), kuriose grąžintinos sumos, priklausomai nuo padaryto pažeidimo, nustatytos procentais nuo draudimo išmokos (LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos 18 punktas).

Kelių eismo taisyklių 231 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įvykus bet kokiam eismo įvykiui, vairuotojas turi pareigą nepasišalinti iš įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 234 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Toks teisinis reglamentavimas, formuojama teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas sus juo susijęs asmuo neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir Kelių eismo taisyklių numatytais atvejais turi pareigą nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tiek draudėjui pasišalinus iš įvykio vietos, tiek jam nepranešus policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, įgyvendindama Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte jai suteiktą teisę susigrąžinti draudimo išmoką, atsakovei pasišalinus iš įvykio vietos.

Formuojama teismų praktika, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (LAT 2010-02-23 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-78/2010). Šioje byloje nekilo ginčo dėl žalos atsiradimo aplinkybių, jos dydžio bei atsakomybės taikymo už eismo įvykį atsakovės atžvilgiu, tai yra, jog reikalaujamos draudimo išmokos dydis nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais eismo įvykio metu.

Formuojama teismų praktika, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas (LAT 2007-10-26 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-433/2007).

Pripažįstama, jog atsakovė dėl savo kaltės pasišalino iš įvykio vietos. Šią išvadą teismas daro remdamasis sekančiais argumentais. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju vertinat asmens elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu, nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Eismo įvykis įvyko gegužės mėnesį apie 19. 30 val., tai yra šviesus paros metas, miesto centre, gyvenamųjų namų kieme, atsakovę, kaip ji nurodė paaiškinime policijai, buvo sustabdžiusios mergaitės (b.l. 35), tai yra neabejotinai, kad įvykio vietoje, netoli jos buvo žmonių, į kuriuos ji, elgiantis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, turėjo galimybę kreiptis, siekiant pasinaudoti telefonu, tokio pobūdžio skambučiai yra nemokami. Atsakovė ne iš karto vyko į policiją, pirmiausia vyko namo paimti mobilaus ryšio telefono, kurį paliko namuose (b.l. 42). Vertinama aplinkybė, jog savo paaiškinime policijai atsakovė paaiškino kitokias aplinkybes, jog ji turėjo mobilų telefoną, tačiau jis buvo išsikrovęs (b.l. 35). Elgiantis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, atsakovė turėjo vykti į policiją. Atsakovė į policiją atvyko jau su automobilio savininku atsakovės mamos draugu P. F., kurį jau buvo informavusi policija, kad jis turi atvykti į policiją (b.l. 13). Atsakovei neblaivumas buvo nustatytas 22.07 val., tai yra beveik po trijų valandų (b.l. 37). Atsakovė nesiėmė priemonių įrodinėti jos nurodytą aplinkybę, kad ji į policiją su mama atvyko iš karto praėjus pusvalandžiui, jai grįžus po įvykio, ir ilgą laiką laukė policijoje, kol bus atliktas įvykio tyrimas. Aplinkybių visuma, kad atsakovė ne iš karto vyko į policiją, į policiją atvyko jau su automobilio savininku atsakovės mamos draugu P. F., kurį jau buvo informavusi policija, kad jis turi atvykti į policiją, tarp eismo įvykio ir įvykio tyrimo pradžios praėjo ilgas laiko tarpas, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog pasišalindama iš įvykio vietos atsakovė siekė išvengti atsakomybės, o į policiją kreipėsi tik policijai informavus automobilio savininką, jog jis dėl eismo įvykio turi atvykti į policiją.

Kadangi teismas pripažįsta, kad atsakovė būdama kalta dėl eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino dėl savo kaltės, todėl ieškovė sumokėjusi draudimo išmoką turi atgręžtinio reikalavimo teisę, o atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovės sumokėtą draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos (procesinės palūkanos) iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovės 67,00 Lt dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), įrodymų apie kitas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl iš atsakovės priteistina 67,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UADB „ERGO LIETUVA“, įmonės kodas 110012799, iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1029,14 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt devynis Lt 14 ct), nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2011-01-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,00 Lt (šešiasdešimt septynis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.