Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2019 m. birželio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su nukentėjusiuoju Z. Z., žadėdamas jam pagaminti lauko pavėsinę, tą pačią dieną į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo išankstinį 300 Eur apmokėjimą už minėtą lauko pavėsinę, kurį, siekdamas išgryninti, tą pačią dieną pervedė į P. B. (pastarasis nesuprato, kad įtrauktas į nusikalstamos veikos padarymą) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pavėsinės nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. Z. Z. priklausiusius 300 Eur. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina pagal teismingumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 226 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Pagal BK 4 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju).

Nors kaltinamajame akte nenurodyta A. K. inkriminuotos veikos padarymo vieta, iš kaltinamojo akto turinio ir bylos medžiagos matyti, kad A. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas (duomenys neskelbtini), t. y. kai po 2019 m. birželio 2 d. pokalbio su nukentėjusiuoju tą pačią dieną į savo banko sąskaitą gavo išankstinį 300 Eur apmokėjimą už lauko pavėsinės pagaminimą (žr. tarnybinį pranešimą dėl skambučių ir sms pranešimų išklotinės analizės, b. l. 66).

Pagal teismų praktiką, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo Kodekso 182 straipsnis) apžvalga). Taigi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, baigimo momentas sietinas su kaltininko realia galimybe disponuoti pervestomis lėšomis savo nuožiūra. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. K., siekdamas išgryninti minėtus 300 Eur, tą pačią dieną iš savo banko sąskaitos šiuos pinigus pervedė į kito asmens banko sąskaitą, t. y. realiai disponavo nukentėjusiojo jam pervestais pinigais.

Esant abejonių dėl kaltinamojo buvimo vietos jam inkriminuotos veikos padarymo (baigimo) metu, taikytina BPK 226 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte A. K. gyvenamoji vieta nurodyta taip pat (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ši baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Pagal BPK 228 straipsnio 1 dalį, teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, perduoti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.