Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

3. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

4. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog T. A., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro pažymos Nr. GR. 3A-8532 matyti, kad pareiškėjas A. A. yra T. A. ir S. V. A. sūnus, kitų vaikų pareiškėjo tėvai neturėjo. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad mirusioji T. A., būdama santuokoje su mirusiuoju S. V. A., 1992 m. vasario 15 d. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas nurodė, jog po S. V. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė, pareiškėjo mama, T. A. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad T. A. paveldėtą sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po sutuoktinio mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai – komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentai. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog S. V. A. vardu Testamentų registre nėra registruota testatoriaus sudarytų testamentų. Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notaro D. J. Pažymos dėl paveldėjimo bylos, notarinio registro Nr. 4258, matyti, jog Šiaulių miesto 6-ajame notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos į S. V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. V. A., mir. (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po sutuoktinio S. V. A. mirties T. A. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad T. A. priėmė sutuoktinio S. V. A. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Papildomai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą ir nustatant juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti konkretus turtas (jo pobūdis) sprendime nėra detalizuojamas.

7. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio S. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.