Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. A. ir jo gynėjo advokato Laimono Judicko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria įtariamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. įtariamas tuo, kad, turėdamas pravardę „(duomenys neskelbtini)", 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B., pravardę „(duomenys neskelbtini)", T. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)", V. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)", iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą D. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)", T. T. pravarde „(duomenys neskelbtini)", V. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)", Ž. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)", E. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)", D. U., Ž. J. pravarde „(duomenys neskelbtini)", S. G., R. Z. pravarde „(duomenys neskelbtini)", K. P. pravarde „(duomenys neskelbtini)" ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius J. J., S. L. pravarde „(duomenys neskelbtini)" ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu laikotarpiu nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, S. A. bei A. B., T. B., V. V., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., D. U., Ž. J., S. G., R. Z., K. P., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose: du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov" b/n su keturiomis dėtuvėmis; 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „PM 84P" b/n su dėtuve; 9 mm kalibro „P88-Champion" modelio pistoletą „Walter" Nr. 11474 su dėtuve; 5,6 mm (22) kalibro karabiną„TOZ 16" Nr. 53317; 30 vnt. 5,6 mm (22 LR) kalibro šovinių; 45 vnt. 9 mm kalibro „Luger" šovinių; 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių; dvi rankines granatas „THT 11-134-51" su sprogdikliais. S. A. pagal nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenų pasiskirstymą buvo atsakingas už didelės vertės transporto priemonių bei didelės vertės turto vagysčių organizavimą ir jų darymą Europos Sąjungos šalyse, pagrobto turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką naudojant suklastotus valstybinius numerius ir dokumentus, už transporto priemonių, krovinio dokumentų, valstybinių numerių suklastojimą, už pagrobtų transporto priemonių ir krovinio realizavimą, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose T. B. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, transportas ir pan.); renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamo veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinavo didelės vertės transporto priemonių bei didelės vertės turto vagystes Europos Sąjungos šalyse ir jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką, naudojant suklastotus valstybinius numerius ir dokumentus, pagrobtų transporto priemonių ir krovinio realizavimą. S. A. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Šiais savo veiksmais S. A. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

Jis, būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B., šio susivienijimo dalyviais, tyrimo nenustatytais asmenimis ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:2010-2012 metų laikotarpiu, vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant S. A. ir tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis S. A., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., šio susivienijimo dalyviais, tyrimo nenustatytais asmenimis ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė turto, kurio vertė viršija 250 MGL, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Šiais savo veiksmais S. A. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (20 epizodų).

2012 m. kovo 2 d. S. A. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 4 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliaus suėmimo terminas S. A. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi įtariamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 2 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teismas sureikšmino inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir įtariamajam gręsiančios bausmės griežtumą, o į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes atsižvelgė tik formaliai. Skunde nurodoma, kad S. A. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kitų artimųjų ir giminaičių Lietuvos Respublikoje, neturi glaudžių ryšių su asmenimis, gyvenančiais užsienyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – dirbo bendrovėje. Šios aplinkybės paneigia, teismo išvadą, kad nepratęsus suėmimo termino, įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir sudaro pagrindą pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę, t. y. namų areštą.

Skunde pažymima, kad suėmimo terminas įtariamajam pratęstas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, tačiau nutartyje nenurodyta, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Be to, teismas neargumentavo ir nesukonkretino suėmimo termino pratęsimo pagrindų. Nutartyje taip pat nenurodyta kokie veiksmai buvo atlikti per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius. Teismas tik formaliai nurodė procesinius veiksmus, kurie buvo atliekami nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Skunde teigiama, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, kurie reikalautų daug laiko. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo atvykę į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, tačiau įtariamasis S. A. papildomai nebuvo apklaustas. Tai, kad įtariamasis nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, duoda neišsamius parodymus, negali būti pagrindu tęsti suėmimo terminą.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo S. A. ir jo gynėjo skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis S. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų įtariamųjų parodymų, jų parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.).

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. A. teistas Vokietijoje, šiuo metu yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (20 epizodų), baudžiamasis įstatymas už įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad S. A. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kitų artimųjų ir giminaičių Lietuvos Respublikoje, neturi glaudžių ryšių su asmenimis, gyvenančiais užsienyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu.

BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Kaip aukščiau minėta, S. A. praeityje teistas, šiuo metu yra įtariamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, per kelių metų laikotarpį veikdamas susivienijimo sudėtyje padaręs labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos įvykdytos kelių valstybių teritorijose, buvo gerai parengtos, kruopščiai suplanuotos ir slepiamos. Įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio – siekta nusikalstamai praturtėti. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas, pagrįstai konstatavo, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.

BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra didelės apimties ir ypač sudėtinga, kadangi įtarimai pareikšti 21 asmeniui, tiriama nusikalstamo susivienijimo veikla ir daug nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Daniją ir Belgiją, byloje atliekami daug laiko reikalaujantys tyrimai pagal užduotis specialistams.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad po paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo S. A. termino pratęsimo byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildomai apklausti liudytojai, gautos specialistų išvados dėl odorologinio objektų tyrimo, dėl transporto priemonės objektų tyrimo, dėl trasologinio objektų tyrimo, dėl dokumentų tyrimo ir kitos; 2012m. birželio 6 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos įstaigoms buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas, gautas atsakymas; pagal 2012m. birželio 18 d. prokuroro nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) bankai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikė informaciją apie įtariamųjų bei jų giminių sąskaitose turimas lėšas, sąskaitų atidarymo laiką, turimas mokėjimo korteles, kortelių panaudojimo vietas, jų naudojamą internetinę bankininkystę; 2012m. liepos 17 d. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo D. G. nutartį buvo leista padaryti kratas; buvo gauta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos vyresniosios tyrėjos 2012 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai – atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.

Įtariamojo gynėjo argumentas, kad su S. A. nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, yra atmetamas, kadangi byloje nustatyta, jog įtariamasis atsisako duoti parodymus. Vertinant tyrimo intensyvumą, atsižvelgiama ne į tik į tuos tyrimo veiksmus, kurie buvo atlikti su konkrečiu asmeniu, tačiau į visus byloje atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tiriama nusikalstamo susivienijimo veikla ir daug nusikalstamų veikų epizodų, S. A. yra įtariamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavęs jo veikloje 20 epizodų, o suėmimas jam yra taikomas nuo 2012 m. kovo 4 d., darytina išvada, kad šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina kardomosios priemonės griežtumą. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas S. A. atžvilgiu nėra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl sprendžiant ar byla yra sudėtinga, didelės apimties ir ar ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai, vertinamas visos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys ir visi toje byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo S. A. ir jo gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.