- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- II-506-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01451-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11330-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariato vyresnysis specialistas V. M. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu nustatė, kad Ž. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji 2020 m. lapkričio 17 d. apie 7.25 val. Vilniuje, Oslo–Erfurto g., vairuodama automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ir persirikiuojančio į lėtėjimo juostą automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei susidūrė su juo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Ž. R. taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 104 punktų reikalavimus.
Ž. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ž. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl jos nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Priešingai, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, ji, vairuodama transporto priemonę ir važiuodama pirmąja eismo juosta, nebuvo išvažiavusi iš savo eismo juostos į antrąją kelio juostą. Ji, važiuodama keliu, rodė kairįjį posūkio signalą, matė šalimais keliu važiuojantį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pristabdė ketindama jį įleisti į Vilniaus vakarinio aplinkkelio įvažiavimą, tačiau automobilio Mercedes-Benz vairuotojas, neįsitikinęs, kad manevras bus saugus, staiga persirikiavo į jos važiuojamą eismo juostą ir savo automobilio keleivio pusės galine dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinį šoną.
Pareiškėjos nuomone, automobilių apgadinimai akivaizdžiai patvirtina, kad būtent automobilio Mercedes-Benz vairuotojas kliudė jos vairuojamą transporto priemonę, o ne ji atsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę. Juk jei jos vairuojama transporto priemonė būtų atsitrenkusi į automobilio Mercedes-Benz galą, tai sugadinimai nebūtų braukiamojo pobūdžio (automobiliams kontaktuojant šonu). Automobilis Mercedes-Benz jai buvo gerai matomas, dėl to ji negalėjo atsitrenkti į jį. Priešingai, automobilis Mercedes-Benz rikiuodamasis perbraukė jos vairuojamą automobilį.
Automobilio Mercedes-Benz vairuotojas paaiškinime patvirtino, kad jis važiavo vakarinio aplinkkelio link, rodė posūkį į dešinę ir matė, kad jos vairuojamame automobilyje buvo įjungtas kairės pusės posūkio signalas. Akivaizdu, kad automobilio Mercedes-Benz vairuotojas ketino sukti ir suko į dešinę, t. y. į eismo juostą, kurioje važiavo ji, ir jis šioje situacijoje privalėjo duoti jai kelią pagal KET 104 ir 112 punktus.
Šalies argumentai
Ž. R. teigia, kad schemoje pažymėta susidūrimo vieta buvo nurodyta tik automobilio Mercedes-Benz vairuotojo, o jos niekas apie tai net nepaklausė. Kito vairuotojo nurodyta susidūrimo vieta yra neteisinga dėl to, kad automobilių susidūrimo vieta negalėjo būti pagrindinėje Oslo g. juostoje, nes pareiškėja nebuvo įvažiavusi į ją. Ekspertizėje irgi nenustatyta tiksli eismo įvykio vieta, o tik spėjama ir sumodeliuota panaudojant programinę įrangą. Ji važiavo taip, kaip buvo išmokyta VĮ „Regitros“ ekspertų, kad, rikiuojantis tarp juostų, reikia laikytis KET 104 ir 112 punktų reikalavimų – KET 112 punktas nustoja galioti, kai tik automobilio Mercedes-Benz vairuotojas pradėjo manevrą rikiuodamasis į lėtėjimo juostą – nuvažiavimą į Vakarinį aplinkkelį, dėl to galiojo KET 104 punktas ir automobilis Mercedes-Benz turėjo duoti jai kelią persirikiuojant. Ekspertizėje šitas variantas nebuvo nagrinėtas ir sudaromas precedentas pastoviam KET pažeidimui tokiose situacijose.
Atsiliepimas
Komisariato vyresnysis specialistas V. M. atsiliepime į Ž. R. skundą prašo skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertas specializuota kompiuterio programa „PC CRASH 12.0“, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui, sumodeliavo įvykusio eismo įvykio situaciją ir pateikė išvadą, kad pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos Ž. R. veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Ž. R. skundas netenkinamas.
Pareiškėja Ž. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji važiavo ankstų rytą, buvo tamsu ir lijo. Ji rodė posūkį į kairę, važiavo per eismo juostos vidurį, tačiau jos nekirto, matė krovininį automobilį, jo greitis buvo pakankamai didelis ir suprato, kad krovininis automobilis nepraleis jos, jo atliktas manevras buvo staigus – jis nesumažino greičio, įvažiavo į jos juostą ir „įbraukė“ į jos automobilį. Eismo įvykio vietos schema buvo pildoma ne įvykio vietoje. Po susidūrimo policijos pareigūnai viską išmatavo ir po to visi kartu nuvažiavo į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai vadovavosi vieno vairuotojo paaiškinimais, ji raštu neteikė paaiškinimų. Jei būtų taip, kaip pažymėta eismo įvykio vietos schemoje, būtų ne tik dviejų automobilių eismo įvykis. Žino, kad jei esi šalutiniame kelyje, turi praleisti automobilius, tačiau ji bandė patekti į kitą eismo juostą, o kitas automobilis važiavo į dešinę (abu norėjo persirikiuoti), todėl keltinas klausimas, kodėl negalioja persirikiavimo taisyklės.
Liudytojas Z. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną važiavo pagrindiniu keliu link Gariūnų, norėjo nusukti į dešinę, parodė posūkį, pristabdė ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Pamatė, kad automobilis nuvažiavo prie kelkraščio, jis, nenorėdamas sudaryti spūsčių, smūgio vietoje nesustojo ir iš paskos nuvažiavo ten pat bei sustojo. Nuvažiavo apie 50 m. Susidūrimas buvo pagrindiniame kelyje ant siauros eismo juostos – Ž. R. automobilis buvo jos eismo juostoje, o jo automobilis – jo eismo juostoje, matė, kad ji rodė posūkį į kairę. Ji nesitikėjo, kad jis pristabdys automobilį, kadangi buvo spūstis, ir ji išvažiavo į pagrindinį kelią ir tada Ž. R. atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį – dešinės pusės automobilio šoną. Ž. R. automobilis buvo apgadintas priekyje, šone. Nuotraukose matyti, kad nuolaužos buvo ant eismo juostos. Ž. R. jautėsi kalta, išgyveno, tačiau, pasikalbėjusi su vyru, pasakė, kad kalta ne ji, o jis, nes jam buvo kliūtis iš dešinės. Tuomet į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija, po to, teko važiuoti į komisariatą, parašė paaiškinimą, jis pasirašė policijos pareigūnų pateiktus dokumentus ir išvažiavo. Įvykio metu nesakė, jog yra kaltas, sakė, kad kaltės neprisiims, nes jaučia, kad jis yra nekaltas.
Ekspertas V. Šakėnas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad yra įrašytas į ekspertų sąrašus ir dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre. Jis atliko tyrimą naudodamasis moduliavimo programa, siekdamas nustatyti judėjimo trajektoriją prieš eismo įvykį ir transporto priemonių padėtis po įvykio. Tai leido nustatyti transporto priemonių kontakto (susidūrimo) vietą. Modeliuotos buvo tos trajektorijos, kuriomis tikėtina judėjo transporto priemonės, kad susidurtų ir sustotų tose pačiose padėtyse. Sumodeliuota judėjimo trajektorija kaip transporto priemonės galėjo judėti prieš kontaktą ir kontakto metu. Ekspertizės akto išvada dėl susidūrimo kilimo kategoriška – niekas neneigia, kad transporto priemonės susidūrė, niekas neneigė, kad susidūrė tomis dalimis, išvada gali būti tikėtina tik tada, jei kiltų abejonė, ar apskritai įvyko susidūrimas. Sąlyga, dėl kurios kilo eismo įvykis, yra ta, kad automobilis, važiuodamas šalutiniu keliu, neleido persirikiuoti pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, atsitrenkti galine automobilio dalimi į kitą automobilį negalima (galima atsitrenkti priekine, bet ne galine). Galinė automobilio dalis nejuda atskirai nuo paties automobilio, kad ji imtų ir susidurtų. Lengvasis automobilis pats įsirėmė į kito automobilio galinę dalį. Apgadinimai – tai techniniai dalykai, kurie nieko neapsprendžia, nustatyta, kad automobilio vairuotoja įvažiavo į pagrindinį kelią, o prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią yra įrengtas ženklas, kad reikia duoti kelią, todėl negali būti išvedžiojimų duoti kelią ar ne. Nebuvo užfiksuota objektyvių duomenų, pavyzdžiui, nubyrėjusio purvo, šukių, nes transporto priemonės po kontakto nuvažiavo pakankamai didelį atstumą, jos sustojo skirtingose padėtyse, todėl tikėtina, kad toje vietoje buvo susidūrimas. Jei būtų, pavyzdžiui, stiklo šukių, tada teigtume, kad toje vietoje buvo susidūrimas, tačiau tokių duomenų nebuvo fiksuota, todėl išvada tikėtina.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio parodė, kad dirba vyr. patruliu, funkcijos – eismo priežiūra. Eismo įvykis buvo Vilniuje, Erfurto–Oslo g., susidūrė du automobiliai, vairuotojai nesutarė dėl kaltės, todėl buvo iškviestas į įvykio vietą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė jo kolega, o jis nubraižė eismo įvykio schemą. Schema jo nubraižyta taip, kaip rado automobilius jiems atvykus. Vairuotojai schemoje patys nieko nebraižė, braižė jis. Apklausus abu vairuotojus buvo padaryta išvada apie apytikslę susidūrimo vietą. Tikėtina, kad automobilio Mercedes-Benz vairuotojas nurodė apytikslę susidūrimo vietą, o pareiškėja nenurodė, todėl schemoje ji ir atsisakė pasirašyti.
Komisariato atstovas V. M. teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjos skundo ir palikti nutarimą nepakeistą, taip pat nurodė, kad siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes buvo kreiptasi į ekspertą. Šiuo atveju abu vairuotojai norėjo keisti važiavimo kryptį, tačiau pareiškėja norėjo tai daryti važiuodama iš šalutinio į pagrindinį kelią ir pažeidė pareigą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.
2020 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės (b. l. 8–9).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-658 (21) padarytos tokios išvados:
1) šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu Mercedes-Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusiu didesniu greičiu, susidūrė priekinio kairiojo sparno šonu, pradedant prieš rato arką, ties greitėjimo – lėtėjimo juostų riba, slystamai kontaktuodamas su automobilio Mercedes-Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono galine dalimi, kontakto pradžios momentu automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno plokštumai esant lygiagrečioje arba tam labai artimoje padėtyje su automobilio Mercedes-Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono plokštuma;
2) automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu Mercedes-Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko, tikėtina, ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.8, apie 37 m atstumu nuo skiriančiosios salelės, esančios ties nuvažiavimu iš Erfurto g., pabaigos;
3) automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai – iš Erfurto g. įvažiavusi į Oslo g., ties kurios važiuojamosios dalies sankirta (važiuoti Gariūnų kryptimi ir Vakarinio aplinkkelio link), buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 203, įpareigojantis vairuotoją, kad jis privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, sutrukdė automobilio Mercedes-Benz 815 vairuotojui, važiavusiam pagrindine Oslo g., persirikiuoti į lėtėjimo juostą – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 13–17).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant įstatymą.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.
KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Ž. R. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes ji 2020 m. lapkričio 17 d. apie 7.25 val. Vilniuje, Oslo–Erfurto g., vairuodama automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ir persirikiuojančio į lėtėjimo juostą automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei susidūrė su juo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad tarp automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko susidūrimas, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, važiavusios ta pačia kryptimi. Šiuo atveju Ž. R. neigia kaltę iš esmės nurodydama, kad bylai reikšmingu metu abu automobiliai norėjo persirikiuoti kartu, tačiau automobilio Mercedes-Benz vairuotojas, važiuodamas kitoje (antroje) eismo juostoje, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, persirikiavo į dešinę (į pirmąją) jos vairuojamo automobilio važiavimo juostą ir dėl to kliudė jos automobilio vairuotojo pusės priekinį šoną. Skunde taip pat nurodyta, kad pareiškėja iš savo eismo juostos nebuvo išvažiavusi. Mano, kad automobilio Mercedes-Benz“ vairuotojas turėjo laikytis persirikiavimo taisyklės, nustatytos KET 104 punkte ir KET 112 punkto reikalavimų. Kitaip tariant, Ž. R. teigia, kad jos veiksmai negalėjo būti eismo įvykio kilimo priežastimi.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Vilniuje, ties išvažiavimu iš Erfurto g. į Oslo g., pastatytas kelio ženklas Nr. 203, pažymėtas skaičiumi „4“ („Duoti kelią“ – vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu) ir kelio ženklas Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ (b. l. 8). „Duoti kelią“ sąvoka taip pat pateikta KET 3.2 papunktyje. „Duoti kelią“ – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Šiuo atveju nustatyta ir nekyla ginčo, kad Ž. R. būtent ir važiavo nurodytoje kelio atkarpoje, kurioje buvo įrengti minėti ženklai. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji matė automobilį Mercedes-Benz, važiuojantį gretima kaire eismo juosta, taip pat matė, jog automobilio Mercedes-Benz vairuotojas rodė posūkį į dešinę, tačiau vadovavosi KET 104 punkte nurodytomis rikiavimosi taisyklėmis bei KET 112 punkto reikalavimais ir manė, kad jai važiuojant greitėjimo juosta ir tuo pačiu metu rikiuojantis į kairę eismo juostą ją praleisti turi būtent automobilio Mercedes-Benz vairuotojas. Teismas nesutinka su šiuo Ž. R. KET nurodytų punktų interpretavimu ir pažymi, kad pareiškėja, prieš norėdama atlikti manevrą (persirikiuoti į kitą kairę eismo juostą), pirmiausiai privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, kurį būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja privalėjo pamatyti Erfurto g. pabaigoje prieš kertant Oslo g. Kaip buvo minėta anksčiau, kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Taigi minėtas kelio ženklas nustato reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Kitaip sakant, Ž. R., žinodama, kad yra šalutiniame kelyje ir norėdama persirikiuoti į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo automobilis Mercedes-Benz, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobilio Mercedes-Benz vairuotojui, norėjusiajam iš pagrindinio kelio persirikiuoti į šalutinį kelią. Liudytojas Z. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis bylai reikšmingu metu važiavo pagrindiniame kelyje, rodė posūkį į dešinę ir norėjo keisti važiavimo kryptį bei matė, jog Ž. R. rodė posūkį į kairę, tačiau, jam sumažinus greitį, Ž. R. atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galinę dalį, t. y. patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodytas ir jo rašytiniame paaiškinime (b. l. 18). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo Z. D. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-658 (21) padaryta kategoriška išvada, kad būtent Ž. R., vairavusios automobilį Opel, veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti (sutrukdė automobilio Mercedes-Benz 815 vairuotojui, važiavusiam pagrindine Oslo g., persirikiuoti į lėtėjimo juostą) (ekspertizės akto trečia išvada). Teismas nenustatė priežasčių abejoti ekspertizės akto išvadomis ir jį surašiusio eksperto V. Šakėno, turinčio 36 metus ekspertinio darbo stažą, objektyvumu (to nenurodė ir Ž. R. teismo posėdžio metu). Teismas nenustatė aplinkybių, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 11-658 (21) yra neišsamus. Priešingai, nei teigė pareiškėja teismo posėdžio metu, šiame procesiniame dokumente nepadarytos vien tikėtinos išvados, o tam tikrų tikėtinų išvadų padarymas savaime nėra pakankamas pripažinti ekspertizės aktą kaip nepatikimą.
Esant tokiai situacijai, kai Ž. R. važiavo šalutiniu keliu ir norėjo persirikiuoti į pagrindinį kelią, nėra pagrindo vadovautis KET 104 punkto nuostata, kad „jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei” ar KET 112 punkto nuostata, nes turi būti pirmiausia vadovaujamasi minėto kelio ženklo reikšme (KET 8 punkte nurodyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu) ir kartu KET 104 punkto nuostata „kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi“.
Ž. R. skunde kelia klausimą dėl transporto priemonių susidūrimo vietos. Iš eismo įvykio vietos schemos, nubraižytos policijos pareigūno M. B. eismo įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad automobiliai iš transporto priemonių susidūrimo vietos buvo patraukti, tačiau schemoje buvo pažymėta apytikslė automobilių susidūrimo vieta, esanti Vilniuje, Oslo g., ant kelio horizontaliojo ženklinimo – ant brūkšninės linijos, skiriančios eismo kryptis link Gariūnų ir link Vakarinio aplinkkelio pusių. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad išvada apie apytikslę automobilių susidūrimo vietą buvo padaryta remiantis automobilio Mercedes-Benz vairuotojo paaiškinimais, kadangi automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja susidūrimo vietos nenurodė. Teismas pastebi, kad nors Ž. R. nenurodė eismo įvykio vietos, tačiau eismo įvykio schemoje taip pat nenurodė ir jokių prieštaravimų ar pastabų bei pasirašytinai sutiko su šioje schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-658 (21) nurodyta, kad automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu Mercedes-Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko, tikėtina, ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.8, apie 37 m atstumu nuo skiriančiosios salelės, esančios ties nuvažiavimu iš Erfurto g., pabaigos (ekspertizės akto antra išvada). Tokia išvada ekspertizės akte buvo padaryta vadovaujantis eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis, specializuota kompiuterio programa, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir eigos atkūrimui, mastelinėmis palydovinėmis nuotraukomis, sudarant situacijas, buvusias po eismo įvykio, ir modeliuojant minėtų automobilių trajektorijas iki padėčių, kuriose transporto priemonės buvo užfiksuotos po eismo įvykio. Pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ekspertizės akte išvada dėl eismo įvykio vietos yra tikėtina todėl, jog eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota kitų pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atkurti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ekspertizės akte pateikta išvada būtų neteisinga, ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad policijos pareigūnas M. B. būtų suinteresuotas apkalbėti Ž. R. ir eismo įvykio schemoje nurodyti melagingas aplinkybes. Be to, liudytojas Z. D., automobilio Mercedes-Benz vairuotojas, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad automobiliai susidūrė ant horizontalaus kelio ženklinimo – ant punktyrinės kelio linijos. Vien aptariamos tikėtinos ekspertizės išvados dėl transporto priemonių susidūrimo vietos savaime nepakanka pripažinti, kad skundžiamame nutarime buvo neteisingai nustatytas eismo įvykio mechanizmas. Esminių prieštaravimų tarp aptartų įrodymų dėl transporto priemonių susidūrimo vietos nenustatyta.
Priešingai, nei teigiama skunde, transporto priemonių apgadinimai nepatvirtina, kad būtent automobilio Mercedes-Benz vairuotojas kliudė Ž. R. vairuojamą transporto priemonę, o ne ji atsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę. Tokią versiją kategoriškai paneigė teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, kuris paaiškino, kad lengvasis automobilis (Ž. R. vairuojamas automobilis) pats įsirėmė į kito automobilio galinę dalį. Be to, iš nuotraukos, kurioje užfiksuoti automobilio Opel apgadinimai, matyti, kad šiai transporto priemonei buvo padaryti ne tik braukiamojo pobūdžio apgadinimai (kaip teigiama skunde); priekinio kairės pusės automobilio sparno apgadinimas yra smūginio pobūdžio (b. l. 15). Pareiškėja skunde pateikia tik savo nuomonę dėl transporto priemonių apgadinimų susidarymo, kuri nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais.
Pasak Ž. R., priešingai, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, ji, vairuodama transporto priemonę ir važiuodama pirmąja eismo juosta, nebuvo išvažiavusi iš savo eismo juostos į antrąją kelio juostą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju vertinamas skundžiamo nutarimo, o ne administracinio nusižengimo protokolo teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, skundžiamame nutarime nenurodyta aplinkybė, kad Ž. R. automobiliu jau buvo visiškai išvažiavusi iš savo eismo juostos į antrąją kelio juostą (visiškai atlikusi manevrą).
Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai pripažinta, kad Ž. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį pažeisdama KET (jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. tarp pareiškėjos veiksmų ir kilusių padarinių buvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl ji pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Ž. R. skunde taip pat pateikė nuorodą į VĮ „Regitra“ mokomąjį vaizdo klipą, baigiamojoje kalboje akcentavo atitinkamų pareigūnų pasisakymus interneto tinklapyje. Kita vertus, institucija ir teismas, nagrinėdami bylą, vertina konkrečią situaciją ir, priimdami sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir kitais teisės aktais. VĮ „Regitra“ mokomasis vaizdo klipas ir interneto tinklapio straipsnyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl savaime nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. R. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto reikalavimas iš esmės dubliuoja kitus KET punktų reikalavimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, Ž. R. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas.
Teismas, įvertinęs Ž. R. paskirtos baudos dydį, nenustatė, kad jai paskirta bauda (ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis) yra per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti Ž. R. administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime neleidžia tenkinti jos skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11330-2021 palikti nepakeistą ir Ž. R. skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11330-2021 pašalinant aplinkybę, kad Ž. R., padarydama administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.