Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės atstovui A. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, gautas pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b.l. 157), todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2012-08-29 nutarimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėja neišlaikė advokato kvalifikacinio egzamino pirmosios dalies, bei Teisingumo ministro 2012-09-28 sprendimo Nr. (1.16.)7R-6820, kuriuo netenkintas jos skundas dėl 2012-08-29 advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2012-08-29 atvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino (b.l. 102-103, 135-137). Komisija, įvertinusi kvalifikacinio egzamino testo raštu rezultatus, nustatė, kad pareiškėja teisingai atsakė į 21 klausimą (b.l. 104, 138), todėl 2012-08-29 nutarimu dėl advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų nusprendė, kad pareiškėja advokatų kvalifikacinio egzamino testo raštu neišlaikė (b.l. 107-108, 139-140).

Pareiškėja 2012-09-04 kreipėsi į Komisiją su prašymu peržiūrėti Komisijos 2012-08-29 priimtą sprendimą dėl testo rezultatų, teigdama, kad testo 4, 6, 13, 17, 21, 22, 25, 28 klausimai neatitinka Aprašo 19 punkto reikalavimų (b.l. 86-90, 109-113). Komisija 2012-09-18 raštu Nr. 952 (b.l. 83-85, 114-116), atsakydama į pareiškėjos prašymą peržiūrėti Komisijos 2012-08-29 priimtą sprendimą dėl testo rezultatų, pateikė nuomonę ir paaiškinimus dėl testo klausimų bei sutiko įskaityti pareiškėjai 28 testo klausimą kaip atsakytą teisingai, tokiu būdu, atsakyta į 22 klausimus, tačiau konstatavo, kad testo laikymo rezultato tai nekeičia. Tokią pačią nuomonę Komisija pateikė 2012-09-18 Teisingumo ministerijai (b.l. 132-134), atsakydama į Teisingumo ministerijos 2012-09-17 raštą (b.l. 126). Pareiškėja 2012-09-11 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu dėl Komisijos nutarimo dėl advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų, ginčydama testo 4, 6, 13, 17, 21, 22, 25, 28 klausimus kaip neatitinkančius Aprašo 19 punkto reikalavimų (b.l. 78-82). Atsakovė Teisingumo ministerija 2012-09-28 sprendime Nr. (1.16.)7R-6820 (b.l. 73-77, 121-125) konstatavo, kad nurodyti testo klausimai (išskyrus 28 klausimą) atitiko Aprašo 19 punkto reikalavimus, o vieno klausimo pripažinimas teisingai atsakytu nekeičia galutinių egzamino rezultatų, todėl nenustatė pagrindo naikinti Komisijos nutarimą bei įpareigoti ją organizuoti advokatų kvalifikacinio egzamino perlaikymą pareiškėjai R. K..

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nesutinka su skundžiamų sprendimų išvadomis tik dėl 2012-08-29 advokatų kvalifikacinio egzamino testo dalies 4, 6 ir 13 klausimų vertinimo, t.y. nurodo, kad šie klausimai neatitinka Aprašo 19 punktuose numatytų reikalavimų, o 13 klausimas neatitinka ir Aprašo 18 punkto reikalavimų.

Aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių – testo raštu ir egzamino žodžiu. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad testo klausimus ir egzamino žodžiu bilietus rengia komisija. Testo klausimai ir egzamino žodžiu bilietai rengiami pagal Advokatų kvalifikacinių egzaminų programą. Pagal Aprašo 19 punktą testo klausimai visiems egzaminuojamiesiems yra vienodi. Testas turi būti sudaromas taip, kad atsakymai į klausimus nebūtų dviprasmiški, vienas kitą papildantys ar patikslinantys. Vadovaujantis Aprašo 20.1 punktu, advokatų kvalifikacinio egzamino testą sudaro 30 klausimų ir trys atsakymų į kiekvieną klausimą variantai. Iš parengtų atsakymų į klausimus vienas atsakymas yra teisingas. Aprašo 20.5 punkte numatyta, kad išlaikiusiu advokatų kvalifikacinių egzaminų testą laikomas egzaminuojamasis, teisingai atsakęs į 23 ir daugiau klausimų. Pagal Aprašo 21 punktą Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie asmenys, kurie teisingai atsakė į 23 ir daugiau testo klausimų.

Pareiškėja ginčija advokatų kvalifikacinio egzamino testo dalies 4 klausimą, į kurį atsakant reikėjo nurodyti, kuo pasireiškia tarnybos pareigų neatlikimo subjektyvioji pusė, t.y. ar: A variantas – tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, B variantas – neatsargumu, C variantas – tyčia (b.l. 141). Pareiškėja egzamino metu pasirinko A atsakymą (b.l. 148), nors teisingas atsakymas B. Pareiškėja teigė, kad klausimas yra neaiškus, jo formuluotėje nebuvo nurodyta, kad klausiama apie baudžiamąją atsakomybę, nebuvo nurodytas ir teisės aktas bei straipsnis, kurio pagrindu būtų galima suprasti apie Komisiją dominusios atsakomybės rūšį. Pažymėtina, kad Aprašo 19 punktu reikalaujama, kad testas turi būti sudaromas taip, kad atsakymai į klausimus nebūtų dviprasmiški, vienas kitą papildantys ar patikslinantys. Atsižvelgiant į aptariamo klausimo formuluotę ir pateiktus galimų atsakymų variantus, teismas neturi pagrindo 4 testo klausimo atsakymų vertinti kaip dviprasmiškų, vienas kitą papildančių ar patikslinančių. Apraše nėra įtvirtinta pareiga formuojant klausimus, juose nurodyti teisės aktą ar, tuo labiau, straipsnį, kuris susijęs su klausimu. Matyti, kad tiek klausimo formuluotė, tiek ir pateikti atsakymai yra aiškūs, konkretūs ir turėtų būti pakankamai suprantami asmeniui, žinančiam BK numatytų nusikalstamų veikų formuluotes, tarp jų ir BK 229 straipsnyje įtvirtintą tarnybos pareigų neatlikimo sudėtį. Kita vertus tai, kaip egzaminuojamas asmuo suvokia klausimo ir pateiktų atsakymų aiškumą, yra subjektyvi asmens nuomonė, be kita ko priklausanti nuo jo žinių ir pasiruošimo egzaminui lygio.

Testo 6 klausime nurodoma - ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo turi būti atliktas: A. Per 3 mėnesius, B. per 6 mėnesius, C. Per 1 mėnesį (b.l. 142). Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl testo 6 klausimo atitikties Aprašo 19 punkto reikalavimams, pažymėtina, kad 6 klausimo atsakymai taip pat negali būti laikomi dviprasmiškais, kadangi BPK aiškiai numato, per kokį terminą ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo turi būti atliktas. BPK 176 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per tris mėnesius. Todėl būtent atsakymas A Komisijos buvo parinktas teisingu atsakymu į šį klausimą. Pareiškėja teisingu nurodė B atsakymo variantą (b.l. 148), todėl šis atsakymas Komisijos pagrįstai įvertintas kaip neteisingai atsakytas. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad nei vienas iš pateiktų rinktis atsakymų nebuvo teisingas. Apraše taip pat nenumatyta, kokia ir kokio išsamumo informacija turėtų būti nurodoma klausime. Tai, jog klausime nebuvo nurodyta informacija, ar kalbama apie ikiteisminio tyrimo dėl baudžiamojo nusižengimo terminą pasinaudojus galimybe jį pratęsti, ar nepasinaudojus, nėra pagrindas pripažinti klausimą ar atsakymo variantus kaip neteisingai suformuluotus. Kaip jau minėta, Aprašas nenumato Komisijai pareigos formuojant klausimus nurodyti teisės aktą ir straipsnį, kuris susijęs su klausimu. Teismas taip pat sutinka su atsakovo nuomone, kad nurodytame klausime nebuvo kalbama (klausiama) apie BPK numatytas išimtis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų. Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų susijęs su BPK numatytomis ikiteisminio tyrimo pratęsimo galimybėmis, tai būtų atsispindėję klausime ir pateiktuose atsakymuose. Šiuo atveju, kadangi jokių užuominų apie tai nebuvo, darytina išvada, kad testo klausimas ir atsakymų variantai suformuoti būtent pagal bendrą įstatyme numatytą ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą (neįskaitant pratęsimo), numatyta BPK 176 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareiškėjos pasirinktas atsakymas į 13 testo klausimą – kokiais atvejais ginčas negali būti nagrinėjamas arbitraže Lietuvos Respublikoje (b.l. 143) – B variantas: visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus Lietuvos respublikos komercinio arbitražo įstatyme ir kituose įstatymuose numatytas išimtis (b.l. 148). Toks atsakymas Komisijos įvertintas kaip neteisingas, kadangi teisingas variantas C: visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme numatytas išimtis (b.l. 147). Pareiškėjos teigimu būtent jos nurodytas atsakymas į 13 testo klausimą yra teisingas, atsižvelgiant į LAT nutartį byloje Nr. 3K-7-304/2011, kurioje konstatuota, kad „viešųjų pirkimų ginčai Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinti ir šio įstatymo taikymo prasme negalima daryti išvados, kad jie nearbitruotini. Vis dėl to toks KAĮ 11 straipsnio 1 dalies aiškinimas per se nereiškia, kad ginčai, kurie negali būti arbitražo ginčo dalykas, turi būti įtvirtinti viename teisės akte.“ Teismas pažymi, kad nurodyta teismo išvada buvo padaryta galiojant ankstesnės redakcijos Komercinio arbitražo įstatymui, be to, LAT nutartyje buvo narinėjamas ginčas, susijęs su konkrečiomis nagrinėtai bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad LAT 2011-10-17 nutartyje be kita ko konstatavo, kad nurodyto įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra imperatyviosios. Ginčui aktualiu metu galiojusios KAĮ redakcijos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti ginčai, kurių arbitražas negali spręsti. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nurodytas atsakymas C neteisingas. Skunde taip pat teigiama, kad Advokatų kvalifikacinių egzaminų programoje testo 13 klausimo nebuvo. Pagal Aprašo 18 straipsnį testo klausimai rengiami pagal Advokatų kvalifikacinių egzaminų programą. Kaip matyti iš Advokatų kvalifikacinio egzamino programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-12-01 įsakymu 1R-458, į šią programą buvo įtraukta klausimų ir iš komercinės teisės srities, su kuria susijęs 13 klausimas, todėl teigti, kad 13 klausimas parengtas ne pagal Advokatų kvalifikacinių egzaminų programą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, daro išvadą, kad tiek Komisijos 2012-08-29 nutarimas, tiek Teisingumo ministerijos 2012-09-28 sprendimas Nr. (1.16.)7R-6820, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, jų naikinti nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kiti skundo reikalavimai: pripažinti 2012-08-29 advokatų kvalifikacinio egzamino pirmą dalį (testą) išlaikyta ir įpareigoti Komisiją organizuoti egzamino antros dalies (žodžiu) laikymą, yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl, atmetus reikalavimus dėl Komisijos 2012-08-29 nutarimo ir Teisingumo ministerijos 2012-09-28 sprendimo Nr. (1.16.)7R-6820 panaikinimo, likę pareiškėjos reikalavimai taip pat atmestini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.