- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- II-95-1010/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00113-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo administracine tvarka nubausto S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį pinigine bauda 16 Eur už tai, kad jis 2018 m. balandžio 23 d., (duomenys neskelbtini), įrengdamas užtvarą (su užrašu) bendraturčiams V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio – tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai. Užtvaras kol kas nėra pašalintas.
2018 m. birželio 28 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato persiųstas S. M. skundas dėl 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018 panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018 dėl ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kuriuo nubaustas pinigine bauda 16 Eur.
Šalies argumentai
Skunde bei teismo posėdyje S. M. nurodo, jog 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės raj. PK buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant pareiškėją kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, paskiriant 16 eurų baudą. Toks nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2018-04-23 įrengdamas užtvarą (su užrašu) bendraturčiams V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai. Užtvaras nėra pašalintas, todėl tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šio ANK straipsnio dispozicija nurodo, kad savavaldžiavimas, tai „savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos...“ Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, pateikti visi galimi įrodymai, o kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinami traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių numatytų ANK 577 straipsnio 1 dalyje įgyvendinimas. ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pareigūno įsivaizduojamą pažeidimą, bet nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį teisės aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi pareiškėjo, kaip asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo, garantija. To nėra padaryta 2018 m. gegužės 30 d. protokole, o 2018 m. birželio 6 d. nutarime, grafoje „pažeidimo esmė“, atkartota ta pati protokole nurodyta formuluotė. Visiškai neaišku kokį/kokius teisės aktus pažeidė įrengdamas užtvarą prie tvenkinio Nr. 7 pylimo. Visoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs kokį tai teisės aktą, dėl kurio nevykdymo galėjo būti nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad užtvarą įrengė ant savo žemės.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018-06-06 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018 nubausti S. M. 16 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje (Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės Žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams), už tai, kad 2018-04-23 S. M. (duomenys neskelbtini) įrengdamas užtvarą su užrašu bendraturčiams V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai. 2018-04-26 buvo išsiųstas paklausimas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl nekilnojamo turto priklausomumo ir išvados surašymo dėl S. M. veiksmų atitveriant specialia juosta STOP V. ir V. D. tvenkinį Nr. 7 bei įrengiant užtvarą su užrašu V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 pylime. 2018-05-29 buvo gauta išvada iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, kad S. M. įrengdamas užtvarą su užrašu bendraturčiams V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2018-04-24 V. D. ir V. D. pareiškimas išnagrinėtas visapusiškai ir priimtas teisingas nutarimas S. M. atžvilgiu, todėl prašo S. M. skundo dėl nutarimo panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti galiojančiu.
Liudytoju apklausta V. D. teismo posėdyje nurodė, kad problema atsirado nuo 2017 metų, kada iš bankroto administratoriaus įsigijo tvenkinį ir žemės. Pamatė, kad užtvertas užtvaras ant jų pylimo Nr. 7, kuris ribojasi su UAB "(duomenys neskelbtini)" pylimu Nr. 8. Pastatytas užtvaras trukdo jų veiklai. Pylimas stovi ant UAB "(duomenys neskelbtini)" žemės, tačiau neteisėtas užtvaras yra pastatytas ant jų pylimo. Kiek kam priklauso pylimo, galima nustatyti iš kubatūros. Turi tik pylimo pirkimo-pardavimo sutartį, kadastrinės bylos nėra.
Liudytoju apklaustas V. D. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d, nupirko tvenkinius ir nuo to laiko turi su UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovu problemų ant jų pylimo. S. M. įvairiais būdais trukdo jų veiklai ir stato kliūtis. Jis turi irgi pylimų, tačiau užtvarus stato ant D. pylimo.
Teismo posėdžio metu apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas R. B. nurodė rašte (b. l. 22) nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad pylimas yra D., tačiau žemė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip ir nurodyta rašte, rekomendavo tarp šalių sudaryti tarpusavio sutartį, kurioje būtų aptarta privačios žemės ir tvenkinių įrenginių naudojimo bei atsiskaitymo tvarka, nustatytos kitos sąlygos. Kokius teisės aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė, nurodyti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nustatyta, jog S. M. 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį pinigine bauda 16 Eur už tai, kad jis 2018 m. balandžio 23 d., (duomenys neskelbtini), įrengdamas užtvarą (su užrašu) bendraturčiams V. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio – tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai. Užtvaras šiuo metu yra pašalintas.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.
Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 33SD—(14.33.137 E.), kuriame paaiškinama, kad bendraturčiai V. D. ir V. D. yra įsigiję nuosavybėn hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 įrenginius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne juo užimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios 31,3768 ha žemės ploto dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Šiauduvos kadastro vietovės kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai V. D. ir V. D. įsigijo nuosavybėn hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 6 įrenginius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra pareiškėjų privačios nuosavybės teise priklausančiame 20,2610 ha žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruotame Šiauduvos kadastro vietovės kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengdamas pylimo užtvarą (su užrašu), tarp bendraturčiams V. D. ir V. D. nuosavybės teise priklausančių hidrotechninės paskirties statinių t. y. tvenkinio Nr. 6 ir tvenkinio Nr. 7 bei vienoje tvenkinio dalyje specialia juosta „Stop“, atitvėręs apie 50 metrų ilgio tvenkinio Nr. 7 pakrantę, kuri ribojasi su šalia esančiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios nuosavybės teise priklausančiame 31,3768 ha žemės plote esančiu mišku, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Šiauduvos kadastro vietovės kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų turtinių teisių nepažeidė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengdamas užtvarą (su užrašu), bendraturčiams V. D. ir V. D. nuosavybės teise priklausančio hidrotechninės paskirties statinio - tvenkinio Nr. 7 pylime, tai padarė neteisėtai. Teismo posėdžio metu apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas R. B. nurodė rašte nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad pylimas yra D., tačiau žemė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip ir nurodyta rašte, rekomendavo tarp šalių sudaryti tarpusavio sutartį, kurioje būtų aptarta privačios žemės ir tvenkinių įrenginių naudojimo bei atsiskaitymo tvarka, nustatytos kitos sąlygos. Kokius teisės aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė, nurodyti negali.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą, S. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka dėl to, kad pylimas tarp 7 ir 8 tvenkinių priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvenkiniui Nr. 8. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad V. ir V. D. priklauso tvenkinys Nr. 7, o šiam tvenkiniui priklauso inžineriniai statiniai: 38437 kub.m. pylimo, 5168 kub.m. kanalų sistemos, 2 vnt. Vienuolių (V-2-7), 0,75 m. skersmens pralaida (P-2), 0,5 m skersmens pralaida (P-13), 2,25m. skersmens pralaida ir 3 kub.m. žuvų suleidimo tiltelis (T-2). S. M. teigia, kad jis užtvarus pastatė savo nuosavybės teisėje priklausančioje žemėje, liudytojai D. nurodo, kad – ant jų pylimo. Kokius teisės aktus pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė nei Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, nei Institucijos atstovas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pylimas yra D., tačiau žemė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip ir nurodyta rašte, rekomendavo tarp šalių sudaryti tarpusavio sutartį, kurioje būtų aptarta privačios žemės ir tvenkinių įrenginių naudojimo bei atsiskaitymo tvarka, nustatytos kitos sąlygos. Riboženklių, kuriuose būtų aiškiai pažymėtos nuosavybės ribos, nėra, todėl su šiuo ginču susijusios savininkų teisės gali būti ginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Traukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą administracinėn atsakomybėn, kai D. teisės gali būti užtikrintos naudojant civilines teisines priemones, nėra pagrindo. Be to, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, tiek D. teigia, jog užtvaras pastatytas ant jų pylimo, tačiau į bylą nepateikta neginčytinų įrodymu ant kieno pylimo (ar žemės) padarytas užtvaras.
Kaip minėta, atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčios teismas nenustatė. Taip pat byloje esančių įrodymu pagrindu, negalima konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamojo administracinio nusižengimo sudėties.
Be to, ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. 2018 m. gegužės 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo protokole nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos S. M. pažeidė.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, atlikusi tyrimą, surašiusi protokolą ir inicijavusi teiseną dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Nenustačius nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje požymių, 2018 m. birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018, naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsniu,
nutaria:
S. M. skundą patenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-908-2018, panaikinti ir bylą nutraukti, nesant S. M. veikoje Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.