Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2262-560/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,TELE2“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį ir perdavus bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovė UAB ,,TELE2“ ir UAB „Vakarų verslo vizija“ 2009-12-09 sudarė sutartį dėl skambučių nukreipimo (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo skambučius dviem trumpaisiais numeriais Nr. 1662 ir Nr. 1663 nukreipti į ilgąjį numerį „Tele2“ tinkle ir (ar) kitame telekomunikacijų tinkle, suteikiant galimybę naudotis teikiamomis paslaugomis – pokalbiais telefonu. Šalys susitarė, kad kiekviena pokalbio minutė apmokestinama padidintu 5 Lt (1,45 Eur) per minutę tarifu; atsakovės pajamų dalis (įskaitant PVM) už kiekvieną skambučio minutę yra standartinis tarifas plius 50 proc. nuo sumos, apskaičiuojamos iš vartotojo sumokėtos kainos atėmus standartinį tarifą; UAB „Vakarų verslo vizija“ – 50 proc. nuo sumos, apskaičiuojamos iš vartotojo sumokėtos kainos atėmus standartinį tarifą. Sutarties 2.6 punkte atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki penktos mėnesio dienos, pateikti ataskaitą apie pajamas, faktiškai gautas už nukreiptus skambučius; remdamasi šiais duomenimis, paslaugų gavėja išrašo atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią ši apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. 2010-10-01 susitarimu UAB „Vakarų verslo vizija“ teisės ir pareigos pagal Sutartį perduotos ieškovei UAB ,,Juntos“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai – atsakovė pagal Sutartį teikė ieškovei skambučių nukreipimo paslaugas (1 t., b. l. 12-16); dalį gautų pajamų už kiekvieną į ilgąjį numerį nukreipto pokalbio minutę atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei (Sutarties 2.6 p.; Priedas Nr. 1 prie Sutarties). Pateiktu ieškiniu ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, netinkamai apskaičiavo ieškovei tenkančią pajamų dalį, todėl susidarė 268 232,16 Lt įsiskolinimas, kurį prašė priteisti.

Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį atmetė dviem pagrindais. Pirma, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 268 232,16 Lt skolą pagrįstumo. Antra, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti ginti ieškovės subjektinę teisę, kadangi ieškovė veiklą vykdė pažeisdama imperatyvias teisės normas, be kita ko, sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuodamas, kad atsakovė turėjo žinoti apie ieškovės vykdomą neteisėtą veiklą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Ieškovė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį; atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad ji žinojo apie ieškovės vykdytą neteisėtą veiklą. Teisėjų kolegija abiejų šalių apeliacinius skundus iš esmės pripažįsta pagrįstais.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 268 232,16 Lt (77 685,40 Eur) skolą pagrįstumo

Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 268 232,16 Lt skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., įrodinėdama, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovei tenkančią pajamų dalį pagal Sutarties 2.6 punktą.

Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad atsakovė moka dalį gautų pajamų už kiekvieną į ilgąjį numerį nukreipto pokalbio minutę; atsakovė kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki 5 mėnesio dienos, pateikia ieškovei ataskaitą apie pajamas, faktiškai gautas už nukreiptus skambučius, remdamasi šiais duomenimis, ieškovė išrašo atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią ji apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei siųsdavo el. laiškus, kuriuose nurodydavo tik ieškovei tenkančią pajamų dalį už kiekvieną iš trumpųjų numerių (1662 ir 1663) į ilgąjį numerį nukreipto pokalbio minutę (1 t., b. l. 78-87), o už laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. tokių ataskaitų nebeteikė. 2012-08-29 ieškovė atsakovei pateikė prašymą, kuriuo reikalavo atsakovės pateikti Sutarties 2.6 punkte nurodytas ataskaitas apie pajamas, faktiškai gautas už nukreiptus skambučius, taip pat Taisyklių 55 punkte nustatytą informaciją (1 t., b. l. 46-47). Atsakovė 2012-10-09 el. laiške (1 t., b. l. 88) pateikė ieškovei ataskaitas apie jai tenkančią pajamų dalį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn., kaip tai numatyta Sutarties 2.6 punkte, tačiau Taisyklių 55 punkte nustatytos informacijos nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos ieškovei prašant pateikti jai Taisyklių 55 punkte nustatytos informacijos, kadangi Sutarties 2.6 punkte nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos ieškovei prašant pateikti jai tokios informacijos, yra neteisinga.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, turi privalomą galią tikrinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 362 str. 2 d.). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad asmenys, sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, gali nustatyti platesnes tokios teisės taikymo apimtis, tačiau negali jos susiaurinti ar paneigti; nepaisant konkrečių paslaugų teikimo sutarties nuostatų, paslaugų gavėjui išlieka teisė reikalauti paslaugų teikėjo pateikti Taisyklių 55 punkte nurodytą informaciją.

Dėl šios priežasties, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2012-08-29 prašymu kreipusis į atsakovę dėl Taisyklių 55 punkte numatytos informacijos pateikimo, atsakovė, vykdydama elektroninių ryšių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, privalėjo tokią informaciją pateikti, tačiau jos nepateikė nei gavusi ieškovės 2012-08-29 prašymą, nei vėlesnes 2012-10-15 ir 2012-11-23 pretenzijas (1 t., b. l. 48-49, 50-51).

Atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 5 dalį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos (išskyrus Elektroninių ryšių įstatyme nustatytus atvejus). Tačiau, kaip minėta, ieškovei į atsakovę pirmą kartą kreipusis su 2012-08-29 prašymu dėl tokios informacijos pateikimo, atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigą ir galėjo ieškovei pateikti išsamius duomenis apie paslaugas, teiktas 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos, kaip tai numatyta Taisyklių 55 punkte, tačiau to nepadarė.

Kita vertus, informacija apie paslaugų apimtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso atsakovės gautinos piniginės sumos iš vartotojų, ir duomenys apie faktinį vartotojų atsiskaitymą su atsakove, yra neatsiejamai susiję su Sutarties vykdymu, todėl pareiga saugoti tokią informaciją atsakovei kyla ir iš Sutarties. Atsakovė tokios informacijos nepateikimą argumentuoja tuo, kad bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas saugoti abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenis. Tačiau kadangi atsakovės atsiskaitymas su ieškove pagal Sutartį siejamas su faktiniu pajamų už kiekvieną į ilgąjį numerį nukreipto pokalbio minutę gavimu, atsakovė privalo turėti duomenis apie vartotojų atsiskaitymus su atsakove už šias paslaugas, asmenis kurie dar neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir tokių paslaugų apimtis, nes atsiradus vartotojų atsiskaitymo su atsakove faktui, atsakovė, vykdydama Sutartį, turi dalį pajamų Sutarties nustatyta tvarka sumokėti ieškovei. Tai, kad atsakovė nurodo neturinti šių irodymų, reiškia, kad ji netinkamai administruoja sutarties vykdymą arba sąmoningai neteikia tokių įrodymų. Atsakovės pateikta detali skambučių ataskaita už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 (3 t., b. l. 4-103) yra neaktuali sprendžiant ginčą dėl skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., priteisimo.

Šios bylos įrodinėjimo dalykas pasižymi tuo, kad pagrindine jį sudarančia informacija disponuoja viena iš šalių – atsakovė. Atsakovei nepateikus prašytų duomenų apie pokalbių trukmę, ieškovė aplinkybę, kad atsakovė pagal Sutartį netinkamai apskaičiavo ieškovei mokėtinas sumas grindė ieškovės sudarytomis pažymomis (3 t., b. l. 110-131), kuriose nurodyta ieškovės operatorių pokalbių trukmė UAB ,,TELE2“ tinkle. Ieškovė nurodė, kad šios pažymos parengtos pagal operatorių užrašus, kuriuose operatorės fiksavo kiekvienos dienos pokalbių trukmę UAB ,,TELE2“ tinkle.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti šiuos operatorių užrašus, ir nesivadovavo jų pagrindu ieškovės parengtomis ir į bylą pateiktomis pažymiomis dėl dviejų priežasčių: pirma, pasak teismo, šie dokumentai neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų, antra, jie neįrodo atsakovės faktiškai gautų pajamų, nuo kurių pagal Sutartį apmokama ieškovei.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas prijungti operatorių užrašus ir nevertindamas šių užrašų pagrindu į bylą pateiktų pažymų apie pokalbių trukmę, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178-185 str.).

Kaip minėta, atsakovei nepateikus duomenų, kurie yra reikalingi ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti, ir kuriais disponuoja išimtinai atsakovė, yra apsunkinta ieškovės galimybė įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y., jog atsakovė pateikė netikslius duomenis ir dėl to ieškovei sumokėjo ne visą jai Sutarties pagrindu tenkančią pajamų dalį. Ieškovė siekdama pagrįsti ieškinio argumentus, pateikė tokius duomenis, kokie buvo jos dispozicijoje, - ieškovės operatorių užrašus apie pokalbių trukmę TELE2 tinkle, jų pagrindu sudarė pažymas. Ieškovė objektyviai neturi galimybės turėti tokių duomenų, kokius turi/ turi turėti atsakovė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui atsisakius prijungti šiuos įrodymus (operatorių užrašus) ir nevertinus jų pagrindu parengtų pažymų, buvo pažeista ieškovės teisė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius prijungi minėtus operatorių užrašus, jų kopijos prijungtos į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi (5 t., b. l. 73-74) ir vertinamos kartu su kitais byloje esančias įrodymais.

Kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai atsakovė nepateikė duomenų, kuriais disponuoja tik atsakovė, laikytina, kad ieškovės pateikti įrodymai – operatorių ataskaitos, jų pagrindu sudarytos pažymos, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis ieškovės įrodinėjamą pokalbių trukmę. Atsakovei nepateikus minėtus duomenis apie pokalbių trukmę paneigiančių įrodymų, kolegija neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais įrodymais.

Pagal ieškovės pažymose nurodytą pokalbių trukmę, ieškovė apskaičiavo jai tenkančią pajamų dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė neteisingai nurodo, kad jai už vieną pokalbio minutę tenka 2,50 Lt pajamų. Sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena pokalbio minutė apmokestinama padidintu 5 Lt per minutę tarifu; ieškovei tenkanti pajamų dalis yra 50 proc. nuo sumos, apskaičiuojamos iš vartotojo sumokėtos kainos atėmus standartinį tarifą (Priedas Nr. 1 prie Sutarties; 1 t., b. l. 15). Kaip matyti iš Priedo Nr. 1 prie Sutarties, standartinis tarifas yra 0,20 Lt už kiekvieną skambučio minutę. Vadinasi, ieškovės gautinos pajamos už vieną pokalbio minutę būtų ne 2,50 Lt, kaip ji teigia ieškinyje, bet 2,40 Lt ((5 Lt - 0,20 Lt)/2).

Ieškovei tenkančią pajamų dalį (2,40 Lt/min.) padauginus iš ieškovės nurodomų prakalbėtų minučių, gaunama ieškovei tenkanti pajamų dalis. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, jai tenkanti pajamų dalis yra žymiai didesnė, nei nurodydavo atsakovė savo teikiamose ataskaitose. Pavyzdžiui, pagal ieškovės patektus duomenis jai tenkanti pajamų dalis už 2011 m. vasario mėn. – 6 692,04 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 6 463,99 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 10 541,95 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 9 125,64 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 9853,68 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 6 817,01 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. – 21 140,45 Lt. Už atitinkamus mėnesius pagal atsakovės pateiktas ataskaitas ieškovei priklausančią pajamų dalį sudaro: 2011 m. vasario mėn. – 353 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 436 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 659 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 618 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 837,02 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. – 743,80 Lt.

Atsakovė tokį skirtumą visų pirma aiškina tuo, kad pagal Sutartį ieškovei tenka pareiga apmokėti tik už faktiškai gautas pajamas, o ne už gautinas sumas. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad pagal Sutartį ieškovei pateikiamos ataskaitos ir ieškovei tenkanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo faktiškai gautų pajamų (Sutarties 2.6 p.). Kaip minėta, atsakovė nepateikė įrodymų apie gautus apmokėjimus iš vartotojų, paslaugų, už kurias vartotojai neatsiskaitė, apimtis, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta pateikti šiuos duomenis. Atsakovės parengtos pažymos apie faktiškai gautas sumas iš vartotojų (2 t. b. l. 111-112; 3 t. b. l. 3), nepateikiant dokumentų, kurių pagrindu jos parengtos, nesudaro pagrindo jas pripažinti pakankamais įrodymais apie atsakovės gautas pajamas. Kadangi tokių įrodymų atsakovė nepateikė, ieškovės pateikiami įrodymai vertinami jos naudai (CPK 178 -185 str.).

Atsakovė byloje, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė prisiėmė klientų nemokumo riziką, ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Tai, kad ieškovė būtų prisiėmusi klientų nemokumo riziką Sutartyje nenustatyta. Vartotojai atsiskaito tiesiogiai su atsakove, dalis gautų pajamų pagal Sutartį tenka ieškovei (Sutarties 2.6 p.). Tai, kad Sutartyje numatyta, jog ieškovės pajamos skaičiuojamos nuo faktiškai atsakovės gautų pajamų, nereiškia, kad ieškovė prisiėmė klientų nemokumo riziką. Kaip minėta, atsakovė nepaneigė ieškovės pažymose nurodytų duomenų, pateikdama įrodymus, apie tai, kokia dalis vartotojų su atsakove yra neatsiskaitę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktose pažymose, sudarytose operatorių užrašų pagrindu, nurodyta pokalbių trukme ir vadovaujantis ja apskaičiuoti atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė pripažįsta, jog ieškovei tenkančios pajamos pagal atsakovės pateiktas ataskaitas buvo mažesnės dėl techninės klaidos UAB TELE2“ apskaitos sistemoje, kadangi dalis pokalbių trumpaisiais numeriais buvo apmokestinami standartiniu, o ne padidintu tarifu. Taigi pati atsakovė iš dalies pripažįsta, kad ieškovei buvo nurodoma per maža jai tenkanti pajamų dalis.

Be to, ieškovės teiginį, kad jai nuo 2010-10-01 perėmus iš UAB ,,Vakarų verslo vizija“ teises ir pareigas pagal Sutartį, atsakovės nurodoma pajamų dalis tenkanti ieškovei žymiai sumažėjo, patvirtina ieškovės pateiktos UAB ,,Vakarų verslo vizija“ išrašytos sąskaitos atsakovei (5 t., b. l. 20-21), iš kurių matyti, kad UAB ,,Vakarų verslo vizija“ tenkanti pajamų dalis už 2010 m. birželio mėn. yra 4595 Lt (be PVM), už 2010 m. gegužės mėn. 5 030 Lt (be PVM). Atsakovė nepaaiškino, kodėl pagal Sutartį teises ir pareigas perėmus ieškovei, jai tenkanti pajamų dalis sumažėjo iki keleto šimtų litų per mėnesį.

Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, kad pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės prašo negautų pajamų, t. y. netiesioginių nuostolių, o pagal Sutarties 3.2 punktą atsakomybė už ieškovės netiesioginius nuostolius atsakovei netaikytina. Su tokiu atsakovės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atveju ieškovė prašo ne negautų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, bet priteisti iš atsakovės jos nesumokėtą dalį už paslaugų suteikimą, t. y. ieškinys yra pareikštas dėl skolos priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės įsiskolinimą, apskaičiuotą pagal jos pateiktą pokalbių trukmę, t. y. už 91 850,73 min. už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. Kaip pirmiau nurodyta, ieškovei tenkanti pajamų dalis už vieną pokalbio minutę yra 2,40 Lt. Vadinasi, atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 257 118,17 Lt (91 850,73 min x 2,40 Lt + PVM – 9616,35 Lt (atsakovės ieškovei sumokėta suma).

Pateiktu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, priteisti iš atsakovės 20 144,24 Lt palūkanas (7,51 proc.), apskaičiuotas nuo 268 232,16 Lt skolos. Pripažinus, kad atsakovės skola sudaro 257 118,17 Lt, palūkanos skaičiuojamos nuo šios sumos ir sudaro 19 309,57 Lt (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.). Iš dalies tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui, nuo priteistos sumos priteisiamos 7,51 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas, kuriuo visiškai atmestas ieškinys, yra pakeičiamas, ir ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiama 257 118,17 Lt (74 466,57 Eur) skolos, 19 309,57 Lt (5 592,43 Eur) palūkanų ir 7,51 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (80 059 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2013-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovės teikiamų paslaugų teisėtumo

Teismas konstatavo, kad ieškovė jai suteiktais trumpaisiais numeriais teikė paslaugas suaugusiems, kurias teikiant skleidžiama informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, nors tokias paslaugas galėjo teikti tik Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plane numatytais padidinto tarifo paslaugų suaugusiems numeriais (909 XXXXX), tokiu būdu pažeisdama Numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 7 punktą, Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartotojų teisių apsaugos principą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad jos teisė gauti dalį pajamų pagal Sutartį negali būti apginta, nes niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė.

Byloje nėra ginčo, kad tokios paslaugos, kokias teikia ieškovė, nėra draudžiamos, tačiau jos turi būti teikiamos tik padidinto tarifo paslaugų suaugusiems numeriais (909 XXXXX), o ne trumpaisiais numeriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išaiškino, kad ieškovės teikiamų paslaugų pobūdis, jų atitiktis tokios srities veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, konstatavus, kad tokia veikla per se nėra draudžiama, nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, nes jie neturi įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, gali lemti šalių (ar vienos iš jų) administracinę ar kitokio pobūdžio, bet ne sutartinę atsakomybę.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės subjektinę teisę.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvus, jog ji žinojo/privalėjo žinoti apie apelianto ieškovės neteisėtai vykdomą veiklą. Atsakovės apeliacinį skundą kolegija pripažįsta pagrįstu.

Pagal Sutarties 3.1 punktą ieškovė įsipareigojo gauti visus reikiamus leidimus ir licenzijas, reikalingus jos veiklai, taip pat garantavo už teikiamų paslaugų trumpaisiais numeriais teisėtumą. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji būtų informavusi atsakovę apie teikiamų paslaugų pobūdį (CPK 178 str.). Kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentą, kad ji – privatus juridinis asmuo, kuris nėra kompetentingas nuspręsti ar kitas asmuo paslaugas teikia, vykdo veiklą neteisėtai, o teisės aktai nenustato jam pareigos tikrinti abonentų paslaugų teikimo pobūdžio ir jomis domėtis, kad tai daryti yra įpareigotos atitinkamos institucijos. Pagal Elektorinių ryšių įstatymo 61 straipsnį draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina šiuos reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo. Kolegijos vertinimu, faktas, kad viešai tam tikrame prieš tai minėtų specifinių tokios rūšies paslaugų reklamos internetiniame portale www.Sex-Phone.lt skelbiama informacija; kad šalys susirašinėjo el. paštu, kurio adresas supply@aistra.eu, – nėra pakankamas išvadai, kad atsakovė yra atsakinga už neteisėtą šių paslaugų teikimą.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavo, jog jis galėjo ir privalėjo žinoti apie ieškovės neteisėtai vykdytą veiklą, tačiau neužtikrino teisėto numerių naudojimo ir tuo pažeidė Numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 55 punkte nustatytą pareigą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o paminėti motyvai pašalinami iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys iš esmės yra tenkintas, todėl atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 768 Lt žyminis mokestis už ieškinį (1 t., b. l. 9) ir 7 719,80 Lt atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 10-11; 2 t. b. l. 139-140; 3 t., b. l. 174-175), kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 14 487,80 Lt (4 195,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 6768 Lt žyminį mokestį (4 t., b. l. 12) ir patyrė 3000,80 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti (4 t., b. l. 11-13), iš viso – 9768,80 Lt (2829,24 Eur). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl, iš esmės tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovės. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, ieškovei nepriteisiamos advokato išlaidos, patirtos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (4 t., b. l. 116-117). Taip pat ieškovei nepriteisiamos 500 Eur išlaidos (5 t., b.l. 89), kurių būtinumo ieškovė nepagrindė. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovės priteisiamos 142 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (3 t., b. l. 202). Įskaičius šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 626,80 Lt (2 788,11 Eur) (9768,80 Lt – 142 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1469 Eur žyminis mokestis (5 t., b. l. 17-18), sumokėtas už kasacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB ,,Juntos“ (įmonės kodas 302519705) iš atsakovės UAB ,,TELE2“ (įmonės kodas 111471645) 74 466,57 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 57 euro centus) skolos, 5 592,43 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 43 euro centus) palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (80 059 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2013 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 195,96 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad atsakovas UAB ,,TELE2“ galėjo ir privalėjo žinoti apie ieškovo UAB ,,Juntos“ vykdytą neteisėtą veiklą, tačiau neužtikrino teisėto telefonų numerių 1662 ir 1663 naudojimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 55 punkto reikalavimus.

Priteisti ieškovei UAB ,,Juntos“ (įmonės kodas 302519705) iš atsakovės UAB ,,TELE2“ (įmonės kodas 111471645) 2 788,11 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 11 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB ,,Juntos“ (įmonės kodas 302519705) iš atsakovės UAB ,,TELE2“ (įmonės kodas 111471645) 1469 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.