Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-81-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
1A-321-81-2011
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01753-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. Ž.
Advokatai
Vilija Jurčikonienė
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-81/2011

Teisėja T. Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01753-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U OSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Rūtai Baltušninkatei, Jurgitai Barauskaitei dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, Mariui Kazlauskui, nuteistajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Vilijai Jurčikonienei, civilinio ieškovo atstovams D. R., A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 183 str. 1 d. padarymą 25 MGL-3 250,00 lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Iš E. Ž. priteista UAB (duomenys neskelbtini) 8 750,00 lt (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos mėnesį iš UAB (duomenys neskelbtini) , vykdančios veiklą (duomenys neskelbtini) , gavęs įrankius: 3 390,00 Lt vertės lazerinį nivelyrą „5250 – 2xp“ ir 5 360,00 Lt vertės vibroplokštę „MV 80 Honda GX 160“, būdamas 2009-09-30 atleistas iš darbo, negrąžino šių bendrovei priklausančių įrankių, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 8 750,00 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

E. Ž. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui. Jis teigia, jog teismo nuosprendis tiek dėl kaltės, tiek dėl civilinio ieškinio yra nepagrįstas, neteisėtas. Kaltinime nepagrįstai nurodyta neva pasisavintų daiktų vertė-8750 lt, kai tuo tarpu civilinio ieškovo pranešime 2010-11-29 teigiama, jog šių daiktų vertė 2009-10-01 dienai buvo : lazerinio nivelyro – 2350,22 lt, vibroplokštės - 4157,95 lt., iš viso- t.y. 6508,17 lt. Tokiu būdu, apelianto manymu buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kurį nepagrįstai toleravo pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino gynybos argumentų, jog nesurinkti įrodymai E. Ž. kaltei pagrįsti: neapklausti dar du statybvietėje dirbę darbininkai, neatskleistas K. R. motyvas perduoti inkriminuojamus įrankius E. Ž., kai sąmatoje tokių įrankių naudojimas nenumatytas, nenustatyta, kokius darbus E. Ž. faktiškai atliko, ir kokie įrankiai tam buvo naudojami. Be to, teismas nesivadovavo LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. N.211 2002-04-30, STR 1.08.02 :2002 Statybos darbai, kurie padėtų nustatyti, kokius darbus E. Ž. dirbo ir kokius įrankius naudojo. Tokiu būdu nebuvo nustatytas faktas, kad inkriminuojami daiktai buvo patikėti E. Ž..

Nuteistasis skunde teigia, jog teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. jau aukščiau minėto pranešimo dėl daiktų vertės, nenurodė motyvų, kodėl besąlygiškai tiki K. R. parodymais, kad jis perdavė įrankius nuteistajam, nors šie parodymai nepagrįsti byloje kitais įrodymais, paneigiami liudytojo E. J. parodymais.

Apeliantas teigia, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nepasitelkta specialistų pagalba, kurie padėtų atsakyti įklausimą, kokie įrankiai buvo naudojami, nenustatyta, ar prie E. Ž. automobilio buvo pritvirtintas kablys priekabai traukti, nes liudytojų parodymai, dėl to, kur nuteistasis vežiodavosi įrankius yra prieštaringi, nesiaiškinta aplinkybė, ar minėti daiktai dėl savo dydžio, svorio gali būti transportuojami įprastoje bagažinėje, ar būtina priekaba. Tokiu būdu teismas nesiaiškinęs šių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, nesiaiškino, kad visi kiti įrankiai E. Ž. perduoti pasirašytinai, tačiau šie brangūs įrankiai-ne. Mažai tikėtina, apelianto manymu, kad K. R., turėdamas darbų vadovo patirtį, daug pigesnius įrankius E. Ž. patikėdavo pasirašytinai, o dėl nivelyro ir vibroplokštės, būtų pasikliovęs pasitikėjimu. Už turto praradimą turi atsakyti už įrankių išdavimą atsakingas asmuo, t.y. K. R.. Apeliantas, remdamasis LR Darbo kodekso ir LR Darbų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatom, akcentuoja, jog daiktai darbuotojui laikomi perduotais, tik esant rašytiniams įrodymams.

Apelianto manymu SMS žinučių turinys taip pat negali būti laikomas nuteistojo kaltės įrodymu, nes nepaneigta versija, jog šiose žinutėse E. Ž. kalbėjęs apie kitų jam patikėtų daiktų grąžinimą-atšvaitų ir drėgnomačio. Darbdavys neneigė, kad šie daiktai taip pat buvo patikėti E. Ž. ir, kad atleidimo dieną jie buvo pas nuteistąjį ir grąžinti vėliau.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog teismas prieštaringas aplinkybes turėjo vertinti kaltinamojo asmenybės aspektu, t.y. : liudytojas L. K. nurodė, jog jo nuomonė apie E. Ž. gera, liudytoja E. S. paaiškino, kad tik K. R. jai sakęs, jog įrankiai pas E. Ž.; V. A. K. nurodo, jog dirbo 3-4 žmonės statybvietėje, ar jie naudojo nivelyrą nežino, jam atrodo, jog tokius įrankius matė, bet nežino kam jie priklausė; E. J. nurodė, jog niekada E. Ž. ar su juo dirbusių darbininkų žinioje nematęs nivelyro ar vibroplokštės; įmonės buhalterė paaiškino, jog apskaitoje daiktų trūksta, tačiau jos žinioje nėra dokumentų, iš kurių būtų matyt, kad daiktai laikinam naudojimui perduoti E. Ž.. Nuteistojo teigimu neapklausta E. Ž. sutuoktinė, kuri nutraukus darbo sutartį dalyvavo E. Ž. atsiskaitant su darbdaviu. Atsiskaitymas vyko raštu, pasirašant daiktų perdavimo-priėmimo aktus ir atsiskaitymo metu pretenzijos E. Ž. nebuvo reiškiamos.

Apeliantas teigia, jog priimant nuosprendį, buvo pažeistos tiek procesinės, tiek materialinės teisės normos, nesurinkti ir neištirti visi galimi įrodymai. Byloje taip pat surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes nurodyta neteisinga pasisavintų daiktų vertė, todėl baudžiamoji byla turi būti perduodama prokurorui.

Kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo bei jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, civilinio ieškovo atstovo, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. Ž. atžvilgiu, vadovavosi liudytojų L. K., K. R. , V.A. K. parodymais apie tai, kad E. Ž. ginčytini darbo įrankiai lazerinis nivelyras ir vibroplokštė buvo perduoti ir jis juos naudojo darbo objekte, o liudytojas G. D. matė E. Ž. tuos įrankius vežiojantis automobilio priekaboje. Taip pat teismas vadovavosi visiškos materialinės atsakomybės sutartimi bei SMS žinutėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. Ž. kaltei, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1d. pagrįsti byloje surinktų ir tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisminiame procese nepakanka.

Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau - LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą pripažinti E. Ž. pripažinti kaltu padarius LR BK 183 str. 1d. numatytą nusikaltimą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių (nenustatė ir nesiaiškino aplinkybės, ar įrankiai, dėl kurių pasisavinimo E. Ž. nuteistas, buvo jam patikėti), nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, todėl nepagrįstai nustatė, jog E. Ž. gavęs įrankius-vibroplokštę ir lazerinį nivelyrą, atleistas iš darbo, negrąžino bendrovei ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. Ž. parodė, jog dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) 2009 metais iki rugsėjo pabaigos, (duomenys neskelbtini) kaime statybos darbus dirbo nuo gegužės iki liepos mėnesio, nei nivelyro nei vibroplokštės neturėjo ir nenaudojo, reikalingus įrankius veždavosi į darbo vietą savo automobiliu „Ford Mondeo“ sidabrinės spalvos bagažinėje, karutį ant stogo. Už objektą buvo atsakingas K. R.. Kai jis išėjo iš darbo, darbovietė liko skolinga jam ir dėl to prasidėjo pretenzijos jam. Buvo atvažiavęs K. R. su L. K. į namus tuo metu kai nebedirbo dėl drėgnomačių ir atšvaitų. Drėgnomačių vertė po 1200 lt, atšvaitų turėjo apie 1000 vnt, jų vieno vertė nuo 2-4 lt, šiuos daiktus grąžino lapkričio 16-17 d., pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, tačiau jo neišsaugojo. Dirbant objekte su dar keturiais darbuotojais, kuriuos pats atveždavo savo automobiliu, kurie matydavo įrankius bagažinėje, aukščius matuodavo naudodami žarną, gulsčiuką, virves, vibroplokštė nebūtina ir jos neturėjo.

Liudytojas K. R. parodė, jog įvykio metu dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) , iš darbovietės buvo priėmęs vibroplokštę 2008 m., buvo atsakingas už visus ir šiuos įrankius, į objektą vibroplokštė ir nivelyras buvo išduodami įvairiai, vienu nivelyru naudojasi pats liudytojas, kitą išduodavo į objektus, tiesiog atveždavo į vietą. V. A. K. sodybos darbų sąmatoje į kainą neįtraukė vibroplokštės ir lazerinio nivelyro, nes tai įtraukta į grafą „mechanizmai“. Nivelyras, vibroplokštė kaip darbo įrankis nebuvo įtraukti. Šie įrankiai buvo naudojami, nes be jų neįmanoma dirbti , Jis davė juos E. Ž.- atvežė į objektą pas V. A. K., iškrovė iš krovininio automobilio WV LT 35, prie E. Ž. automobilio Ford Mondeo sidabrinės spalvos. Kas matė, kad iškrovė-negali nurodyti, parašo dėl perdavimo įrankių nepaėmė, nebuvo tokios tvarkos. A. Ž. matė, kad šie daiktai buvo iškraunami. Liudytojas buvo pas E. Ž. namuose atsiimti nivelyro ir vibroplokštės, nuvažiavo su L. K., nes liepė vadovybė. Tai, kad kalbėjo apie šiuos konkrečius įrankius, gali patvirtinti L. K.. Jis neprisimena, kad E. Ž. naudotų tuos įrankius objekte, tačiau juos matė pas E. Ž. garaže vasarą.

Civilinio ieškovo atstovė D. R. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog negali pasakyti kaip apskaityti šie įrankiai, už įrankius buvo atsakingas K. R., jis buvo statybos darbų koordinatorius, lazerinio nivelyro ir vibroplokštės jis nepirko ir nuteistasis nepirko. Objekto sutartį su V. A. K. sudarė E. S., įrankiai į sutartį įtraukiami, įrankius į objektus skirsto darbų vadovas, vibroplokštę ir nivelyrą į objektą nuvežė K. R.. Kokiais dokumentais šie įrankiai buvo perduoti E. Ž. pasakyti negali, greičiausiai žodiniu pavedimu, jų reikalauja iš nuteistojo, nes jis yra sakęs, kad neduos vibroplokštės ir nivelyro. E. Ž. grąžino tris drėgnomačius ir atšvaitus 2010-09-30 pasirašytinai, dokumentai yra firmoje.. E. Ž. važinėjo su pilku automobiliu, priekabos nematė.

Liudytojas A. K. parodė, jog dirbo su E. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime pas ūkininką, dirbo prie fermos, statė ir griovė pastatus. Į darbą jį veždavo E. Ž., su kuriuo į darbą važiuodavo kasdien, kartu dar važiuodavo K. S.. Pagrinde dirbdavo E. Ž. ir liudytojas, kiti dirbdavo, kai būdavo daugiau darbo. Jie statybose naudojo plaktukus, laužtuvus, gulsčiukus, kelnes, šlangas, suktukus, viskas tilpdavo į mašinos bagažinę. Šiose statybose nivelyrai ir vibroplokštė nebuvo naudojami. Į darbą visada vykdavo su E. Ž., jo automobilis-Ford Mondeo sidabrinės spalvos. Automobilis su priekaba niekada nevažiuodavo, prie automobilio kablio priekabai nebuvo.

LR BK 183 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialų pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Teismas pažymi, jog svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą ar turtinę teisę kaltininkas privalo suvokti, kas su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai, t.y. daro neteisėtus turto tvarkymo arba naudojimo veiksmus.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ištyrusi byloje surinktus įrodymus - rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šių įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje nenustatyta esminė reikšminga bylai aplinkybė, t.y. tai, kad E. Ž. buvo patikėti kaltinime nurodyti įrankiai- vibroplokštė ir lazerinis nivelyras. Byloje surinkti įrodymai dėl šių įrankių patikėjimo, perdavimo E. Ž. ir naudojimo prieštaringi ir teismui išnaudojus visas procesines galimybes šių prieštaravimų pašalinti nepavyko.

Pažymėtina, jog E. Ž. nuosekliai neigė, kad jis kaltinime nurodytus įrankius gavo, kad jis naudojo juos statybose V. A. K. fermoje, kad jis apie juos kalbėjęs, ar siuntęs konkrečias žinutes. Byloje nustatyta, jog už įrankius, jų išdavimą buvo atsakingas K. R.. Tą patvirtino ir civilinio ieškovo atstovė, vienintelė akcininkė D. R.. D. R. negalėjo paaiškinti kaip šie įrankiai apskaitomi, pati perduodant įrankius E. Ž. nedalyvavo ir nematė, teigia, jog įrankius perdavė K. R.. Byloje nėra neginčytinų įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę. E. Ž. įrankių perdavimą jam nuosekliai neigė, parodė, jog tokių įrankių nenaudojo, jie į darbų sąmatą neįtraukti ir nenurodyti. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys- pateikta ir prie bylos prijungta darbų sąmata (t1, b.l. 201-203). Kaip matyti iš pateiktos sąmatos joje nurodytas ne tik darbų pobūdis, tačiau išsamiai nurodytos naudojamos medžiagos (vinys, viela, suvirinimo elektrodai, varžtai ir kt.), bei konkretūs mechanizmai (kranai, pneumoplaktukai ir kt.), tačiau nei nivelyro nei vibroplokštės šioje sąmatoje nenurodyta. Nors K. R. teigė, jog šie įrankiai, priemonės įtraukti į „mechanizmus“, tačiau šie jo parodymai byloje nepatvirtinti, be to, yra pagrindas jais abejoti, nes kiti įrankiai, mechanizmai(kranai) nurodyti konkrečiai ir tiksliai. K. R. parodė, jog šiuos įrankius perdavė E. Ž.-iškrovė prie E. Ž. automobilio, tačiau parašo dėl perdavimo nepaėmė, tokios tvarkos nebuvo, kas matė, kad jis iškrovė-pasakyti negali. Be to, K. R. parodymai dėl perdavimo netikslūs, prieštaringi, nes paprašius papasakoti, kas jam žinoma apie įvykio aplinkybes, nurodė, jog įrankius iškrovė prie E. Ž. automobilio, atsakydamas į prokuroro klausimą paaiškino, kad įrankius tiesiogiai perdavė E. Ž., kuris nivelyrą įsidėjo į mašiną, plokštė liko šalia mašinos. E. Ž. nuosekliai šias aplinkybes neigė. Akistatos metu tiek E. Ž., tiek ir K. R. pasiliko prie savo parodymų (t1, .l. 34-35) Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai nustatyti, jog E. Ž. gavo, priėmė svetimą turtą-vibroplokštę ir nivelyrą, nėra. Be to, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog E. Ž. šiuos įrankius naudojo dirbdamas V. A. K. sodyboje. E. Ž. šias aplinkybes nuosekliai neigė, K. R. negalėjo patvirtinti, jog matė kaip šiuos įrankius naudojo E. Ž.. Be to, šie įrankiai į sąmatą neįtraukti. Su E. Ž. dirbę liudytojai A. K., R. K., E. J. parodė, jog vibroplokštės ir nivelyro šiame objekte jie nematė. R. K., E. J. patvirtino, jog dirbo prie betonavimo darbų. Tiek R. K., tiek ir E. J. parodė, jog prie betonavimo darbų dirbo ne tik jie, bet ir kiti žmonės. Liudytojai Vytautas A. K., G. D. parodė, kad V. A. K. sodyboje E. Ž. su dar dviem ar trim asmenimis, atliko betonavimo darbus, matė, kad buvo naudojama vibroplokštė ir nivelyras, kuriuos E. Ž. atsiveždavo prie savo automobilio Ford Monde prikabintoje priekaboje, o baigus darbą juos išsiveždavo. Šių asmenų parodymai vertinami kritiškai, nes jie nepatvirtinami nei E. Ž.,nei su juo dirbusių asmenų parodymais nei kitais bylos duomenimis. K. R. negalėjo patvirtinti matęs, kad šiuos įrankius E. Ž. būtų naudojęs, be to, nei K. R. nei D. R. nenurodė, kad būtų matę E. Ž. automobilį Ford Mondeo su priekaba. Su E. Ž. dirbęs ir E. Ž. automobiliu vežamas į darbo vietą liudytojas A. K. parodė, jog su priekaba niekada nevažiuodavo, prie E. Ž. automobilio Ford Mondeo sidabrinės spalvos nebuvo kablio priekabai prikabinti. Nors liudytoja E. S. parodė, jog E. Ž. buvo išduoti įrankiai, tačiau ji pati to neatliko, parodė, jog K. R. pasigedo įrankių. Tuo tarpu K. R. nurodė, jog pas E. Ž. vyko vadovybės nurodymu. E. S. nurodė, jog pati skambino E. Ž. dėl įrankių, jis neneigė, kad turi įrankius, tačiau kalbėjo aptakiai, bendrovei jų nesugrąžino. Šie parodymai nepatvirtina, jog su E. Ž. liudytoja kalbėjo būtent apie vibroplokštę ir nivelyrą. E. Ž. patvirtino, jog dalį bendrovei priklausančių įrankių-drėgnomačių, atšvaitų turėjo, dalį jų grąžino išeidamas iš darbo, dalį vėliau, kai susirašinėjo SMS žinutėmis. Civilinio ieškovo atstovė pripažino, jog šiuos daiktus E. Ž. grąžino ir pretenzijų dėl jų neturi, buvo pasirašyti dokumentai, tą patvirtino ir E. Ž., tačiau teismo įpareigojimo pateikti dokumentus, apie tai, kad drėgnomačiai grąžinti būtent rugsėjo 30 d. neįvykdytas, civilinio ieškovo atstovas neįvykdė, šių dokumentų nepateikė. E. Ž. parodymai, kad jis grąžino drėgnomačius lapkričio mėnesį nenuneigti. Nors liudytojas L. K. nurodė, kad su K. R. buvo nuvykę kalbėti dėl nivelyro ir vibroplokštės grąžinimo, E. Ž. patvirtino turįs šiuos įrankius, tačiau šioje dalyje šio liudytojo parodymai prieštarauja K. R. parodymams. K. R. nenurodė, kad E. Ž. būtų patvirtinęs, jog tuos įrankius turi, K. R. parodė, jog E. Ž. atsisakė juos grąžinti. Tuo tarpu E. Ž. nuosekliai neigė turėjęs šiuos įrankius, nuosekliai neigė jais naudojęsis ar patvirtinęs, kad juos turi. Dėl šių aplinkybių L. K. parodymai negali būti vertinami nei kaip patvirtinantys aplinkybę, jog E. Ž. buvo patikėti šie įrankiai, nei kaip patvirtinantys aplinkybę, kad E. Ž. patvirtinto turįs šiuos įrankius.

Taip pat pažymėtina, jog civilinio ieškovo atstovas buvo įpareigotas patekti pareigybines K. R., E. Ž. instrukcijas, bei duomenis apie tai, kur pagal buhalterinę apskaitą priskiriami įrankiai- nivelyras ir vibroplokštė, tačiau šis įpareigojimas neįvykdytas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje išsamiai ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nepavyko surinkti duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad E. Ž. kaltinime nurodyti įrankiai buvo patikėti, buvo perduoti ir todėl jis turėtų būti atsakingas už juos. Be to, byloje taip pat nepavyko surinkti neginčytinų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad E. Ž. kaltinime nurodytais daiktais būtų naudojęsis.

Atsakomybės pagal LR BK 183 str. 1 dalį būtina sąlyga yra tai, kad daiktas turi būti patikėtas, perduotas kaltininko žinion. Nesant šio būtinojo nusikaltimo sudėties požymio E. Ž. veika pagal LR BK 183 str. 1 d. kvalifikuota nepagrįstai, E. Ž. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos pripažintas nepagrįstai. Nuosprendis priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, nenustačius faktinės aplinkybės- inkriminuotų daiktų patikėjimo, perdavimo E. Ž. žinion fakto, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikinamas bei priimamas naujas nuosprendis, E. Ž. iš veikos, numatytos LR BK 183 str. 1d. išteisintinas LR BPK 303 str. 5d. 2 p. pagrindu, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d.,329 str. 1 p., kolegija,

nusprendė:

-nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti;

-Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį;

-E. Ž. iš nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d. išteisinti ,nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką –LR BPK 303str.5d.2p.

Kardomąsias priemones E. Ž.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, K. R. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „Nokia N 73“ , kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal pakvitavimą perduotas K. R., palikti K. R..

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys