Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-12 · Byla Nr. ATP-400-255/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
ATP-400-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00757-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Administracinė byla Nr. ATP-400-255/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00757-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)45.4.; 79.1.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. (M. A.) 2014 m. liepos 17 d., 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir šoninio tarpo, kliudė garažo duris ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Be to, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė ir garažo durys. Šiais savo veiksmais M. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014m. balandžio 24 d. nutarimu M. A. pagal ATPK 123 str. 5 d., 130 str. 1 d nubaustas 1158 Eur dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu ir prašo jį ir priimti naują sprendimą paskiriant 1158 Eur dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. A. padarė labai grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, vairavo transporto priemonę, kuri nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Skunde teigiama, M. A. transporto priemones neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka, todėl teigtina, kad M. A. kelių eismo taisyklių pažeidimus daro sistemingai ir absoliučiai jokių išvadų nedaro. Apeliantas mano, kad transporto priemonės nekonfiskavimas šiuo atveju taikytas nepagrįstai, nes automobilio savininkas negali būti neatsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, kai tos šiurkštus pažeidimas padaromas ne pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo M. A. konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjant bylą neužtikrintas asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. Transporto priemonės savininkui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl, nepranešus transporto priemonės savininkui apie šios bylos nagrinėjimą, nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas, o nusprendus transporto priemonę konfiskuoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų pažeista savininko teisių gynyba.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikus galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę dėl jo nuosavybės panaudojimo pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Todėl tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, būtina išsiaiškinti visas aptartas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių neišsiaiškinta, jos teismo posėdyje nepatikrintos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pilnai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė