- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-543-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03028-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Kategorijos
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės N. L., kuri pavaduoja antstolį D. J., atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti antstolio D. J. pareiškimą dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, t. y. prašė nustatyti, ar vykdomojoje byloje dėl 5357,81 Lt skolos išieškojimo iš I. L. išieškotojui UAB „Šiaulių banko lizingas“, I. L. sutuoktinis S. L. atsako solidariai išieškotojui UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nurodė, kad 2010-06-03 buvo priimtas vykdomasis dokumentas Nr. L2-4050-251/2010 dėl 5357,81 Lt skolos išieškojimo iš I. L. išieškotojo UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai. I. L. ir S. L. santuoką sudarė 1979-11-02. Skola priteista santuokos metu. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu atsiradusios prievolės preziumuojamos kaip bendros abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Tai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą. CK 3.92 str. 3 d. nustatyta, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo atsisakė priimti. Nurodė, kad teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Visus klausimus vykdymo procese sprendžia pats antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais. Todėl ir antstolis, spręsdamas vykdomojoje byloje iškilusias problemas, turi jais vadovautis ir priimti sprendimus. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys, turi kreiptis į teismą skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio sprendimais ar atliekamais veiksmais. Aplinkybių nustatymas ir pagal prievolę atsakingų asmenų įvardijimas vykdymo procese nėra teismo kompetencijos dalykas.
Šalies argumentai
Antstolė N. L., kuri pavaduoja antstolį D. J., atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ir nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, nes tai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio rėžimo turtą. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, antstolio D. J. pareiškime dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, kuris buvo grindžiamas CPK 589, 593 str., nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti antstolio D. J. pareiškimą nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, pagal vykdomosios bylos duomenis antstolis nepagrįstai kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, nes yra vykdomas teismo procesinis sprendimas, kurį priėmė Šiaulių miesto apylinkės teismas, o ne Trakų rajono apylinkės teismas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės I. L. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4050-251/2010 dėl 5357,81 Lt skolos išieškojimo. CPK 589 str. 1 d. numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Toks antstolio prašymas nagrinėjamas CPK 593 str. nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad procesinį sprendimą priėmė Šiaulių miesto apylinkės teismas, todėl antstolis D. J. nepagrįstai su pareiškimu, kuris buvo grindžiamas CPK 589 str., kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą. Vien dėl šios aplinkybės Trakų rajono apylinkės teismas negalėjo priimti pareiškimo ir jo nagrinėti. Taip pat antstolio pareiškimas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl išieškojimo iš asmens, kuris nėra nurodytas teismo procesiniame sprendime (šiuo atveju teismo įsakyme, kuris yra vykdomasis dokumentas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodino praktiką dėl to, kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą, taip pat šioje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl antstolio pareiškime, atskirajame skunde nurodytų kasacinio teismo nutarčių. CPK 4 str. numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyje esančius teisės išaiškinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28, 2007-10-24 nutarimuose išaiškino, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija minėtoje nutartyje išaiškino, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą. Plenarinė sesija išaiškino, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis dokumentas išduotas skolininke nurodant tik I. L., konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepriėmė antstolio pareiškimo dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, t. y. vykdymo tvarkos išaiškinimo, nes toks pareiškimas CPK 593 str. tvarka nenagrinėtinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.