Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-361/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-02
Bylos Nr.
1S-361/2013
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00096-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S–361/2013
Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00096-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 14 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus tuo, kad jis 2013 m. kovo 14 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju Č. V. metu, tyčia sudavė ne mažiau septyniolikos smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam Č. V., taip padarydamas jam poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, pereinant į speninę ataugą, abejose kaktos pusėse, kairės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, dešiniame žande, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas abejų akių odenose, kraujosruvą kairiojo smilkinio srityje, pereinant į smilkininį raumenį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, IV-VIII šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kairės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje , III-VI šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, krūtinkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dešiniojo plaučio apatinės skilties plyšimą, kepenų dešinės skilties plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko, nuo dešiniojo plaučio apatinės skilties plyšimo, kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, Č. V. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį Č. V..

V. G. taip pat kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad jis 2013 m. kovo 14 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančioje virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų ir aiškaus žmogaus negerbimo, be jokios dingsties, tyčia sudavė ne mažiau septynių smūgių rankomis ir kojomis į galvos ir krūtinės sritį nukentėjusiajam V. J., taip padarydamas jam žaizdą kairiame momenyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. J..

2013 m. kovo 14 d. V. G. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. G. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vieneri metai laisvės atėmimo bausmes. Be to, V. G. yra nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, pastovaus oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, teistas du kartus už smurtines veikas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Teismas taip pat konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. G. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, teigia, kad turi gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje ir dirbdamas galėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas, jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Suimtasis nurodo, kad savo kaltės neneigia, byloje jau atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo terminas V. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. G. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, V. G. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, registruotas darbo biržoje, pastovaus oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, praeityje teistas du kartus už smurtines veikas. Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje ir dirbdamas galėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau minėta, šioje byloje V. G. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus. Suimtojo polinkį nusikalsti rodo ir tai, kad jis ankščiau yra teistas du kartus, tarp jų ir už smurtines nusikalstamas veikas (BK 138 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d.). Ši aplinkybė, įvertinus ją visumoje su suimtajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, leidžia pagrįstai manyti, kad V. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant yra varžoma asmens teisė į laisvę, tačiau nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris