Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-06 · Byla Nr. TS-18-224/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
TS-18-224/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59323-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
K. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-18-224/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59323-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 6 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-106 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 20 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. vasario 7 d. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugpjūčio 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-106 nutarė nuteistajam K. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė – 5 mėnesiai 13 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nuteistajam šiuo metu yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, anksčiau pataisos įstaigoje jis dirbo (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje, nuteistasis taip pat dirbo. Nuteistasis pripažino padarytus nusikaltimus ir dėl jų gailisi. Tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja tik neigiamai. Nuteistajam trūksta pasitikėjimo savimi sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, jis nežino, kaip išspręsti šią problemą, pastebima per menka motyvacija šios problemos sprendimui. Nuteistojo ateities planai yra migloti. Nuteistasis nurodė, jog laisvėje jis gyvens su tuo pačiu sūnėnu, kurio atžvilgiu ir įvykdė nusikalstamus smurtinius veiksmus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 70 balų pagal OASys vertinimo metodiką ir nėra nustatyta aiški pažanga ją mažinant. Vis dar išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių. Dėl išvardintų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo elgesyje bei mąstyme įvyko teigiami pokyčiai ir būtų galima taikyti jam lygtinį paleidimą. Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis K. P. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam K. P. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo K. P. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-106 panaikinimo. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarime nurodyti motyvai neatitinka tikrovės, kadangi jie grindžiami iš esmės vien tik jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, atliktu pagal OASys vertinimo metodiką. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys vertinimo metodiką yra sukurtas ir skirtas Skandinavijos šalims. Šiuo atveju Lietuvos Respublikoje nėra atitinkamų specialistų, gebančių tinkamai taikyti ir tiksliai nustatyti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys vertinimo metodiką. Todėl šiuo atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, negalima išimtinai remtis nustatytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Nuteistasis pažymėjo, jog jis yra pirmą kartą nuteistas realia terminuoto laisvės atėmimo bausme. Padarytus nusikaltimus jis pripažino ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Paskutinė jo padaryta nusikalstama veika nėra sunki, ji netyčinė ir atsitiktinio pobūdžio ir niekam nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių. Nuteistasis akcentavo, jog jis nėra linkęs nuolat daryti nusikalstamas veikas, o tai įrodo ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis. Iki pat bausmės atlikimo jis vedė tinkamą gyvenimo būdą, pragyvendavo iš sąžiningu darbu uždirbtų pajamų. Jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, susijusių su siekiama finansine nauda. Jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis pabrėžė, jog jis visiškai nesutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada dėl alkoholio vartojimo problemos, kadangi jis pats puikiai supranta alkoholio daromą žalą ir žino kaip šią problemą reikia spręsti. Jis yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių – nevartoti alkoholio. Nuteistojo teigimu, jis jau yra išsprendęs alkoholio vartojimo problemą, kadangi padarė atitinkamas išvadas. Komisija savo nutarime padarė visiškai nepagrįstą bei nelogišką išvadą dėl neva tai neaiškių jo ateities planų. Jis turi sau aiškią ateities viziją, jog, išėjęs į laisvę, dirbs teisėtą darbą, ves dorą gyvenimo būdą be alkoholio, rūpinsis savo artimaisiais ir daugiau nenusižengs. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės atlikimo metu sugebėjo padaryti atitinkamas išvadas, todėl jau yra pasirengęs tinkamai save realizuoti laisvėje. Komisija savo nutarime pažymėjo aplinkybę dėl jo gyvenimo kartu su sūnėnu, kurio atžvilgiu jis ir smurtavo. Tačiau, nuteistojo vertinimu, toks Komisijos motyvas nėra tinkamas pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis prašė atsižvelgti ir įvertinti tai, jog laisvėje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bus oficialiai įdarbintas, pateikė tai patvirtinančią pažymą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei atitinka visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Nuteistojo įsitikinimu, visos jo skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis K. P. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-100 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir 4 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo K. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 70 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 50 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Svarbu pažymėti, jog toks pats nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (70 balų) buvo nustatytas ir pirminio jos vertinimo metu. Tai reiškia, jog bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nė kiek nesumažėjo. Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė. Smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Skunde nuteistasis nesutinka su nustatytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kritikuoja pačią OASys vertinimo metodiką, kaip nesuderintą su Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau visi šie nuteistojo skundo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Abu šie nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, padaryti prieš tą patį asmenį – nuteistojo sūnėną. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis K. P. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo Lietuvos Respublikoje teistas 3 kartus. Nors skunde nuteistasis teigia, jog jis pirmą kartą atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis jo teiginys neatitinka teismui pateiktos medžiagos, iš kurios matyti, jog realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Akivaizdu, jog nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės yra netikslios, iškraipytos ir netgi melagingos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, jog nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis – smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas pažymi, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir pats nuteistasis savo skunde apeliavo į tai, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog asmens kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi esminės reikšmės šio klausimo sprendimui, kadangi jos jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant jam bausmę. Todėl paminėtos aplinkybės vertinamos tik visų nustatytų aplinkybių kontekste.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Laisvėje nuteistasis gyveno kartu su savo sūnėnu. Trys paskutiniai nuteistojo teistumai yra būtent už smurtavimą prieš savo sūnėną. Nuteistasis turi įgijęs 9 klasių išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios specialybės. Pats nuteistasis pripažįsta turintis problemų ir dėl skaitymo, kadangi pradinę mokyklą jis baigė rusų kalba. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, nuo 2019 m. gegužės 23 d. jam yra suteikta teisė išvykti be sargybas arba be palydos. Būdamas laisvėje, nuteistasis yra dirbęs tiek legaliai, tiek ir nelegaliai, jam yra tekę registruotis ir Užimtumo tarnyboje (Darbo birža). Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), jis yra pateikęs ir tai patvirtinančią pažymą. Tačiau vien tokios pažymos pateikimas negali būti sureikšmintas, kadangi tai nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs legalų darbą ir gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis pajamomis.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog, nors paskutiniu metu nuteistasis laisvėje oficialiai dirbo, tačiau jam ne visada pakakdavo gaunamo darbo užmokesčio, jis būdavo priverstas ir skolintis. Nuteistasis turi dar nesumokėtų administracinių baudų. Pagal 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, iš nuteistojo yra priteistas 2 971,56 Eur civilinis ieškinys, o pagal 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį – priteistas 32,22 Eur civilinis ieškinys. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, apie kurių bent dalinį įvykdymą jokių duomenų nėra. Nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis į savo asmeninę banko sąskaitą gavo 902,08 Eur, iš kurių jis 821,69 Eur išleido savo reikmėms.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis yra nevedęs, vaikų neturi. Socialinius ryšius jis palaiko su trimis seserimis, sūnėnais bei kitais pažįstamais, su kuriais bendrauja tik telefonu. Pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas. Nuteistojo teigimu, laisvalaikiu jam patinka grybauti, žvejoti, jis mėgsta lankytis pirtyje, tačiau pirties pramogos dažniausiai baigiasi išgertuvėmis bei konfliktais. Nusikaltimus nuteistasis įvykdė grupėje asmenų, bendrų išgertuvių metu kuomet jis ir priima neadekvačius sprendimus. Ypač svarbu pažymėti, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą. Būdamas neblaivus, nuteistasis tampa agresyvus, priima impulsyvius bei spontaniškus sprendimus. Alkoholį nuteistasis vartoja nuo pat paauglystės, pirmieji jo administraciniai nusižengimai buvo padaryti esant neblaiviam, o vėliau neblaivus jis įvykdė ir nusikalstamas veikas. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog visi nuteistojo nusikaltimai padaryti esant neblaiviam. Nors pats nuteistasis supranta bei pripažįsta tokią turimą problemą, tačiau į ją rimtai nežiūri. Skunde nuteistasis akcentavo, jog jis jau išsprendė alkoholio vartojimo problemą, yra pasiryžęs atsisakyti šios priklausomybės. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai vėlgi nėra niekuo pagrįsti, jie tik deklaratyvaus pobūdžio, juolab, kad ir bausmės atlikimo metu jis tik kelis kartus dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis yra emociškai labilus, tam tikrais momentais jis tampa dirglesnis. Nuteistojo savivertė yra adekvati, tačiau jam trūksta pasitikėjimo savimi. Nuteistasis kategoriškai neigia autoagresyvų ar suicidinį elgesį, tačiau jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, tačiau jam trūksta atvirumo. Nuteistojo elgesyje pastebimas greitas susierzinimas, savikontrolės stoka, būdingas itin agresyvus bei nuožmus elgesys. Apie įvykdytus nusikaltimus nuteistasis kalba labai atsainiai, jaučiama empatijos stoka aukos atžvilgiu. Nuteistasis yra linkęs nuolat kartoti tas pačias klaidas, nėra linkęs pasimokyti iš ankstesnio neigiamo patyrimo. Nuteistasis turi polinkį rizikuoti, bausmės atlikimo metu jis laikosi kriminalinės subkultūros.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Kaip jau minėta, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vien tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be kita to, labai svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistojo elgesiui vis dar įtaką darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo teisės pažeidimai; išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problemos (neturi jokios specialybės); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti kompanijose); alkoholio vartojimo problema (pavartojus alkoholį, pasireiškia smurtinis elgesys); mąstymo ir elgesio problemos (savikritikos stoka, impulsyvus, agresyvus elgesys).

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. P., būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža – daugiau kaip 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis K. P. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis K. P. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo K. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-106 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas