Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-03 · Administracinė byla Nr. I-6923-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
I-6923-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6923-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-00834-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui V. L. (V. L.), atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui – šios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, išnagrinėjusi pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. L. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau papildė (b. l. 10). Pareiškėjas teismo prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad 2015 m. sausio 26 d. Lukiškių TI-K pareigūnai, atlikdami pareiškėjo asmeninių daiktų patikrinimą, išmėtė pareiškėjo daiktus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašė pareigūnų daiktų nemėtyti, tačiau šie tik pasišaipė, nors matė, kad pareiškėjui sulaužyta koja. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nesutiko leisti pasinaudoti ramentais iki pareiškėjas nueis iki etapavimo automobilio, atėmė ramentus ir pareiškėjas turėjo šokinėti ant vienos kojos iki automobilio. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas nurodo turėjęs didelių nepatogumų, jautė didžiulius skausmus, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad etapavimo automobilyje pareigūnai nesutiko jo patalpinti į erdvesnę kamerą, todėl 7 val. trukusios kelionės metu pareiškėjas buvo 4 vietų siauroje kameroje, negalėjo sulaužytos kojos laikyti pakeltos į viršų (siekiant išvengti skausmo ir tinimo). Nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo leista nueiti į tualetą, tačiau pareiškėjas turėjo šokinėti ant vienos kojos, rizikuodamas nukristi. Paaiškina, kad pareigūnai nesutiko leisti nueiti į tualetą Panevėžio moterų pataisos namuose, todėl pareiškėjas turėjo kentėti iki Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjas paaiškina, kad toks pareigūnų elgesys lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė emocinį šoką, stresą, baimę, neviltį, nerimą dėl kojos tolimesnio gijimo.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–39). Paaiškina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai asmenų, kurie vyksta planiniu konvojumi iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) į kitas pataisos įstaigas, kratų ir jų daiktų patikrinimų neatlieka.

Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 76).

Atsiliepimas

VST, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–43). Paaiškina, kad kratos Lukiškių TI-K konvojuojamiesiems atliekamos skenerio pagalba, kurį prižiūri Lukiškių TI-K atsakingas pareigūnas. Nurodo, kad po kratos LAVL darbuotojas iš pareiškėjo paėmė ramentus, paaiškindamas, kad jų pareiškėjas pasiimti negali. Nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 4 vietų kameroje Nr. 3 kartu su kitais 2 konvojuojamaisiais, todėl turėjo galimybę sulaužytą koją pasidėti ant priešais esančios laisvos sėdimos vietos. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo išvestas į tualetą Kauno tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose apie 10.30 val., pareiškėją lydėjo kiti konvojuojamieji. Nurodo, kad konvojuojamieji buvo išvesti į tualetą Panevėžio PK apie 13.30 val., o Panevėžio PN pareiškėjui tualetu neleista pasinaudoti, nes Panevėžio PN konvojui neleidžia naudotis įstaigos tualetais. Nurodo, kad pareiškėjas, turėdamas nusiskundimų, galėjo skundus žodžiu ar raštu pateikti konvojaus viršininkui. Nurodo, kad VST neturi duomenų apie žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

VST atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų priteista iš Lietuvos valstybės jo naudai iš viso 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš galimai netinkamo Lukiškių TI-K ir VST pareigūnų elgesio 2015 m. sausio 26 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas per Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 26 d. buvo konvojuojamas iš LAVL į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 58, 70).

Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai prieš konvojavimą išmėtė pareiškėjo daiktus, atlikę jų apžiūrą.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. pažymoje nurodyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų daiktų patikrinimai vyksta vadovaujantis Konvojavimo taisyklių III–V skyrių reikalavimais. Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) IV skyriaus („Konvojuojamųjų kratos organizavimas“) 75 punkte nurodyta, kad daiktų apžiūrai atlikti gali būti naudojamos specialiosios techninės priemonės. VST atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo daiktų apžiūra buvo atlikta skenerio pagalba. VST nurodė, kad konvojuojamieji patys asmeniškai deda daiktus prieš skenavimo aparatūrą, o po to patys juos pasiima, pareigūnai konvojuojamųjų daiktų neliečia. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K ir VST pareigūnų neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti, o pareiškėjo skundo argumentai, susiję su daiktų išmėtymu, atmetami kaip nepagrįsti. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas VST pareigūnas Aleksandras Povedionokas (Aleksandr Povedionok) nurodė, kad po daiktų apžiūros, daiktus nusinešti į automobilį pareiškėjui padėjo kiti konvojuojamieji.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad turėjo daug nepatogumų dėl to, kad konvojavimo metu neturėjo ramentų. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kelionėje jautė nepatogumą, kojos skausmus, todėl, kad automobilio kamera buvo siaura.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ramentus iš pareiškėjo paėmė ne Lukiškių TI-K ar VST pareigūnai, o LAVL darbuotojas (b. l. 50). Be to, pareiškėjo asmens bylos pažymoje yra įrašas, kad pareiškėjas neturi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, minėtoje pažymoje 2015 m. sausio 26 d. gydytoja taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su konvojumi vykti gali (b. l. 70). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas automobilio kameroje, skirtoje 4 asmenims, vyko tik su 2 konvojuojamaisiais (b. l. 47–50). Iš automobilio kėbulo kamerų schemos matyti, kad automobilyje, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas iš viso buvo 6 kameros, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, o trečioji kamera yra plačiausia, erdviausia, sėdimos vietos joje yra viena priešais kitą (b. l. 47). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas būtent šioje automobilio kameroje (b. l. 50).

Teismo posėdyje liudytojais apklausti VST pareigūnai Andrejus Šešunovas (Andrej Šešunov) ir Aleksandras Povedionokas patvirtino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai didesnėje automobilio kameroje, kurioje buvo viena laisva vieta, kad pareiškėjui būtų patogiau. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę skaudančią koją laikyti patogiau, todėl su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, Andrejus Šešunovas (konvojaus metu ėjęs konvojaus viršininko pareigas) teismo posėdyje nurodė, kad konvojaus metu susisiekė su Šiaulių tardymo izoliatoriumi ir informavo, kad pareiškėjui bus reikalinga pagalba. Tai taip pat teismui patvirtino liudytoju kviestas Aleksandras Povedionokas. Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Lukiškių TI-K bei VST veiksmai nekonstatuoti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo Kauno iki Šiaulių turėjo kentėti, nes Panevėžio moterų pataisos namuose jam nebuvo leista nueiti į tualetą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad konvojuojamieji buvo išvesti į tualetą Panevėžio policijos komisariate 13.15–13.40 val. (b. l. 56). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Panevėžio policijos komisariato areštinėje ėjo į tualetą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas VST pareigūnas Tomas Šumskis patvirtino, kad Panevėžio policijos komisariato areštinėje tualetais galėjo pasinaudoti visi konvojuojamieji, išreiškę tokį pageidavimą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu nuo Kauno tardymo izoliatoriaus iki Šiaulių tardymo izoliatoriaus atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių statutinių valstybės tarnautojų rašytiniais bei žodiniais parodymais. Pareiškėjas teismui taip pat nenurodo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad VST pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė melagingą informaciją, t. y. kad pareigūnai yra suinteresuoti kenkti pareiškėjui ir nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti jokie VST ir Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, teismui nekyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė