Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki tol faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 49 straipsnio 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 m. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 9 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena su savo drauge E. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 6 d. buvo namuose kartu su E. G.. Išėjus parūkyti į koridorių, sutiko kaimyną iš gretimo buto, Nr. (duomenys neskelbtini). Yra matęs tą kaimyną, tai stambaus kūno sudėjimo vaikinas, aukštas. Tą vakarą kaimynas jį pakvietė kartu išgerti. Sutiko ir vėliau su savo drauge E. G. užėjo į kaimyno butą, kuriame buvo ir kaimyno panelė. Ta panelė buvo labai girta, kaimynas irgi buvo neadekvatus. Būnant pas kaimyną namuose, jo panelė nusiėmė nuo savo kojų kojines ir patrynė jam (kaltinamajam) į veidą, nesuprato jos tokio elgesio. Jis pasakė E. G., kad eitų namo. Jis išėjo pirmas, E. G. iš paskos. Girdėjo, kad kaimynas išbėgo atsiprašinėdamas. Jis nekreipdamas dėmesio nuėjo namo. Išgirdo E. G. riksmą, išbėgo kaimyno panelė, išėjęs iš buto ir pamatė, kad kaimynas, kuris yra stambaus kūno sudėjimo, laiko abi merginas už plaukų, o pačios merginos taip pat buvo susikibusios už plaukų ir drabužių. Pamatęs tą vaizdą, tuo labiau, kad E. G. šaukėsi pagalbos, jis čiupo į rankas keptuvę, kurioje dar buvo, kiek pamena, makaronai ir ja trenkė kaimynui į galvą. Kaimynas nuo šio veiksmo paleido merginas. Jis (kaltinamasis) paėmė E. G. už parankės ir nuėjo namo. Pastebėjo, kad kaimynas pradėjo mušti savo merginą, bet nekreipė į tai dėmesio, nes tiek kaimynas, tiek jo panelė buvo per daug pavartoję alkoholio. Jis apsirengė ir kartu su E. G. išėjo. Kaimyno buto durys buvo praviros, bet nieko nepastebėjo. Išėjo į lauką. Jie ėjo prie išėjimo, kuriame stovėjo automobiliai. Girdėjo, kad dešinėje pusėje kažkas buvo, bet nekreipė į tai dėmesio, girdėjo, kad šaukia to kaimyno panelė. Jis su E. G. išvažiavo pas E. G. namo, į (duomenys neskelbtini). Savo kaltės, dėl to, kad dūrė kaimynui, visiškai nepripažįsta, to nebuvo, nežino kaip jis susižalojo. E. G. paskambino pagalbos telefonu. Atsimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, žiūrėjo jo butą, bet jokio peilio nerado, nes ir neturėjo rasti, jis kaimynui nedūrė. Kaltu prisipažįsta tik dėl smūgio su keptuve (1 t., b. l. 93–94).

Kaltinamasis V. B. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 5 d. savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Atsimena, kad D. tuo metu buvo jo kaimynas, kuris pasikvietė jį ir jo draugę E. G. pas save į svečius. Tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku. Jie vartojo alkoholį. Merginos, tai yra E. G. ir D. panelė G. sukonfliktavo koridoriuje, D. kažkaip norėjo jas išskirti, skyrė, todėl jis tiesiog gindamas savo draugę, pasiėmė keptuvę iš namų ir koridoriuje sudavė ja vieną kartą D. per galvą, neatmeta galimybės, kad D. suklupo, todėl sutinka dėl jam pranešime apie įtarimą nurodytu sužalojimu dešinėje plaštakoje. Veiksmas iš koridoriaus persikėlė į kiemą, laiptų aikštelę, nes ir merginos ten išbėgo, prisipažįsta, kad su raktais prabėgdamas pro D. kliudė jo kairę šlaunį, gavosi kaip dūris – sužalojimas. Gal tai buvo impulsyvus veiksmas, bet buvo, kad D. jo nepultų, todėl prisipažįsta, kad dėl jo veiksmo su raktais D. atsirado žaizda kairėje šlaunyje. Jis tą naktį su E. G. išvažiavo pas ją namo. Savo kaltę pripažįsta, dėl savo poelgio labai galisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta be dalyvavimo teisme. Sutinka su arešto bausme, nes šiuo metu yra nuteistas ir atlieka bausmę kalėjime. Dėl savo poelgio labai gailisi (1 t., b. l. 101–104).

Nukentėjusysis D. U. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 6 d. parodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. 18 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 2.20 val., buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo keturiese, t. y. jis, jo sugyventinė G. J. , kaimynas vardu V., maždaug (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo su savo drauge, kurios vardas M. (raudonplaukė, gyvena (duomenys neskelbtini)). Visą vakarą, gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. 2023 m. gegužės 6 d. laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 2.30 val., tarp jo draugės G. ir M. įvyko žodinis konfliktas – „pavydo scenos“. Po to visi keturi išėjo iš buto parūkyti. Kai jie išėjo į lauką, V. kažkuriuo metu dingo, po kokios minutės atėjo, atsistojo priešais jį, ir toliau jis nebeatsimena kaip jis jam dūrė į koją. Kaip suprato, ir dabar jam taip atrodo, kad V. būdamas lauke, supyko ant jo, tada nuėjo atgal į daugiabutį ir pasiėmęs peilį, grįžo į vidinį kiemą, be jokios pateisinamos priežasties smeigė jam jį į kairę koją. Jam atsivėrė durtinė žaizda, pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu jis patyrė šoką, jam pradėjo svaigti galva, jis labai pasimetė, pradėjo jausti kaip šlampa jo koja, o kai pamatė atsivėrusią žaizdą, pamatė ir stipriai bėgantį kraują. V. gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi apykoję, yra ankščiau teistas, tikrai yra policijai žinomas asmuo. Prašo su juo susisiekti kurią nors kitą dieną, kai bus blaivas, nes galimai atsimins daugiau įvykio aplinkybių. Jam dabar šokas, jis sunkiai ką ir beprisimena, patyrė fizinę žalą, jam skaudėjo. Civilinį ieškinį reikš teisme (1 t., b. l. 52–53).

Nukentėjusysis D. U. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 6 d. parodė, kad jis nežino ar buvo sužalotas peiliu, neprisimena, peilio nematė, kadangi buvo labai tamsu. Ar jam įdūrė V. irgi nežino. Kas galėjo jam įdurti tiksliai nežino, bet galimai V., kadangi jie buvo keturiese, t. y. jis, jo panelė G., V., ir V. draugė, kurios vardo tiksliai neprisimena. Žino, kad viskas įvyko konflikto metu, ir labai staigiai. Tik vėliau pajuto, kad per koją kažkas šilto bėga ir pažiūrėjęs pamatė, kad kraujas (1 t., b. l. 59–60).

Nukentėjusysis D. U. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 11 d. parodė, kad šiuo metu atlieka pareigą Lietuvai, tai yra tarnauja kariuomenėje, liko tarnauti apie 3 mėnesius. Dėl 2023 m. gegužės 6 d. įvykio, papildo tuo, kad civilinio ieškinio V. B. nereikš, nes kiek jam yra žinoma jis niekur nedirba, galimai šiuo metu yra nuteistas. Girdėjo, kad laukė teismo. Tegul tik dėl sumušimo atsako. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta – be dalyvavimo teisme. Kaip minėjo, V. B. civilinio ieškinio nereikš, dėl dūrio į koją jam buvo suteikta medicininė pagalba. V. B. tikrai vieną kartą jam bendro naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini), su keptuve sudavė per galvą, į pakaušio sritį, nuo smūgio jis pritūpė, tai truko neilgai, atsistojo ir tada jis pradėjo bėgti paskui jį. Jie bėgo iš koridoriaus link išėjimo, V. B. buvo nuo jo nutolęs, matė tik jo nugarą. Jau būnant lauke, prie įėjimo į minimą namą (duomenys neskelbtini), jis ir pastebėjo, kad jo kairė koja kraujuoja šlaunies srityje. Nori pasakyti, kad koridoriuje buvo visiškai tamsu, tuo labiau buvo nakties metas, matė tik kad V. B. bėga link išėjimo, jis atsistojo ir pradėjo bėgti ir jau būnant lauke, ant išorinės laiptinės, jis ir pajautė dūrį į koją. Buvo tamsu, dėmesys buvo nukreiptas į tiek jo sugyventinę G. J., kuri buvo irgi ant tų laiptų su V. B. mergina. V. B. tuo metu nesimatė. Merginos buvo nuo jo apie 2 metrų atstumu. Todėl tikrai niekas kitas be V. B. jam įdurti negalėjo, o tai kad buvo dūris, liudijo ir skylė šortuose ir didelis kraujo kiekis ir vėliau užsiūtų siūlių skaičius. Todėl jo, kaip nukentėjusiojo, pozicija šiame ikiteisminiame tyrime yra ta, kad V. B. civilinio ieškinio nereikš, tik tegul jis atsako už savo veiksmus, t. y. smūgį su keptuve per galvą ir dūrį į kairę koją (1 t., b. l. 70–73).

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 6 d. parodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. 18 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 2.30 val., buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute buvo keturiese, t. y. ji, jos sugyventinis D. U., kaimynas V., maždaug (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo su drauge, kurios vardo neatsimena. Visi vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 2.45 val., tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas, dėl narkotikų vartojimo, dėl bendros buities daugiabutyje. Vėliau, kai išėjo į lauką (vidinį kiemą) su D. U. parūkyti, staiga atėjo V., be jokios pateisinamos priežasties užpuolė D. U., kaip tai nutiko, ji nežino, viskas įvyko „žaibiškai“, ji patyrė šoką, tuo metu negalėjo blaiviai galvoti, tapo labai pasimetusi. Šiuo metu negali daugiau nieko parodyti, nes yra neblaivi (2023 m. gegužės 6 d. 4.30 val. jai buvo nustatytas 2 promilių neblaivumo laipsnis), prašo su ja susisiekti kurią nors kitą dieną, kai bus blaiva, galimai atsimins daugiau įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 78–79).

Liudytoja G. J. papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 6 d. parodė, kad jos draugas – sugyventinis D. U. šiuo metu atlieka savo pareigą, tai yra tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Į kariuomenę jis buvo pakviestas 2023 m. gegužės 29 d. D. U. kelis kartus buvo sugrįžęs namo, per išeigines dienas. Šiuo metu, kaip jis jai pasakė, yra 2 savaičių pratybose, kur negali visai kontaktuoti. Todėl ji pasižada, kad kai tik galės, perduos jam visą informaciją, kad susisiektų su tyrėju. Kiek atsimena, įvyko konfliktas tarp jos ir kaimyno draugės, jos susistumdė koridoriuje, o D. U. norėjo jas išskirti. Matė, kad V. (tas kaimynas iš gretimo buto) galimai atsinešė iš savo buto keptuvę, nes jie gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini), o V. gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini), o visas įvykis vyko bendro naudojimo koridoriuje. V. D. U. vieną kartą sudavė su keptuve per galvą, tolimesnių įvykių nelabai atsimena, nes įvykio metu buvo pavartojusi alkoholio ir, kaip minėjo, buvo šoke dėl visko. Tik matė, kad kažkokiu būdu buvo sužalota ir D. U. koja, kaip durtinė žaizda, bet kaip jis tą koją susižalojo ar kas jam ją sužalojo, ji nematė. Po įvykio nei ji, nei D. U. negrįžo gyventi į tą butą, su V. daugiau apskritai nesimatė, o su jo drauge matėsi tik tiek, kiek lietė jų vienos kitai pareikštos pretenzijos (1 t., b. l. 81–83).

Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 3 d. parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. V. B. buvo jos draugas. Šiuo metu nepalaiko jokio ryšio su juo. Kiek žino, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apie 2023 m. gegužės 5 d. vakaro ir 2023 m. gegužės 6 d. nakties įvykį ji yra davusi išsamius parodymus ikiteisminiuose tyrimuose, iš kurių viename buvo pripažinta nukentėjusiąja, kitame įtariamoji, nes įvyko žodinis, fizinis kontaktas su V. B. kaimyno, kurio kiek atsimena vardas D., mergina – sugyventine G. J., kuri būdama neblaivi užsipuolė ją, jos su ja susikibo bendro naudojimo koridoriuje. Atsimena tiek, kad vyrai atsirado vėliau, bent jau D., berods, norėjo jas išskirti, bet tarp vaikinų D. ir V. B. įvyko konfliktas. Jie abu buvo neblaivūs. Konflikto metu V. B. su keptuve trenkė D. per galvą tame pačiame koridoriuje. Neatsimina ar D. suklupo ar parkrito ant grindų. Atsimena, kad kol ji konfliktavo su G. J. bendro naudojimo koridoriuje, vaikinai dingo iš koridoriaus. Ji su G. J. išėjo jų ieškoti į kiemą. Ką D. darė tik išėjus į kiemą ir kur buvo, nematė. V. B. pribėgo prie jos ir pasiūlė iš čia važiuoti, kad nebūtų tolimesnio konflikto. Tada ji su V. B. išvažiavo. Ji įvykio metu buvo blaivi, nes dar vairavo automobilį. V. B. jai nieko nepasakojo, kad kažką būtų padaręs ar pasakęs D., bet buvo susijaudinęs dėl viso konflikto, ji irgi buvo susijaudinusi dėl įvykio. Pas V. B. jokių aštrių daiktų, peilio nepastebėjo. 2023 m. gegužės 6 d. ryte skambino pagalbos telefonu, kur prie minėto namo (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti su policijos pareigūnais, nes norėjo parašyti pareiškimą dėl patirto fizinio smurto nuo G. J.. Vyko kartu su V. B., kur jis patvirtino ir prisipažino, kad D. trenkė su keptuve (1 t., b. l. 85–86).

2023 m. gegužės 6 d. D. U. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 2.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būnant vidiniame kieme, Kaimynas V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties, užpuolė jį peiliu, dūrė į kairę koją, taip sukėlė jam fizinį skausmą padarė, jam fizinę žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei patraukti atsakomybėn minimą asmenį (1 t., b. l. 6–14).

2023 m. gegužės 6 d. tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos patikslinimo (protokole–pareiškime) patikslinta, kad 2023 m. gegužės 6 d. protokolo-pareiškimo surašymo metu, įvyko techninė klaida, kurios metu susidubliavo du adresai. Todėl nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 74–75).

2023 m. gegužės 6 d. vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių tikslinimo nurodyta, kad siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, 2023 m. gegužės 6 d. buvo atlikta papildoma D. U. apklausa. Vaikinas nurodė, kad neatsimena kaip buvo sužalotas. Į klausimą ar jis buvo sužalotas peiliu ar kitu daiktu, atsakyti negalėjo, kadangi momento, kai patyrė sužalojimą, neatsimena. Ar jį sužalojo V. B., pasakyti negalėjo, tik numano, kad galimai buvo sužalotas V. B., kadangi tuo metu, kai pajuto, kad yra sužalotas, kieme stovėjo tik jis, V. B., bei jų antros pusės – G. J. ir E. G.. Apie savo ankstesnius parodymus, D. U. nebeprisiminė. Siekiant apklausti pranešėją, galimą įvykio liudytoją, su ja buvo susisiekta telefonu. Moteris nurodė, kad matė, kaip V. B. spardė D. U., tačiau nematė, kaip D. U. buvo sužalotas. Paprašius jos duoti parodymus apie įvykį, moteris atsisakė būti apklausta, kadangi yra nusivylusi, jog D. B. nebuvo sulaikytas. Pažymima, kad nusikalstamos veikos įrankis nenustatytas ir neatrastas (1 t., b. l. 23).

2023 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra penkių aukštų daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini). Šalia pirmųjų daugiabučio laiptinės durų (vidinė kiemo pusė), kurios yra vidiniame namo kieme (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės), virš laiptinės durų matomas betoninis stogelis, bei po juo šeši betoniniai laipteliai. Tarp stogelio ir laiptų matomos raudonos spalvos plytinės kolonos. Pakilus laipteliais į viršų, atsiduriama ant betoninio grindinio. Pažiūrėjus tiesiai matomos laiptinės durys, kurios yra metalinės, rudos spalvos. Šalia durų yra plastikinis langas, kuris uždengtas metalinėmis geltonos spalvos grotomis. Šalia durų ir vienos raudonos spalvos plytinės kolonos (kryptis į (duomenys neskelbtini) g.) stovi medinis krėslas, virš kurio yra nedidelis plastikinis langas. Tarp fotelio ir rudos spalvos laiptinės durų, yra dvi raudonos spalvos balos (paimamas vatos tamponėlis ,kuris yra pamerkiamas į raudonos spalvos balą, objektas paimamas ir supakuojamas į Voką Nr. 1). Atidarius rudos spalvos laiptinės duris, patenkama į daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukšto koridorių. Jame matoma geltonos spalvos arka. Tarp laiptinės durų ir geltonos spalvos arkos ant betoninių grindų yra daug raudonos spalvos pėdsakų fragmentų, takelis ir jų elementai. Praėjus pro geltonos spalvos arką, patenkama į koridorių, kuriame tiesiai priešais save matomos dvi tamsiai rudos spalvos durys, bei vienos durys dešinėje pusėje, kurios yra nesunumeruotos. Prie kairės pusės durų yra pakabinta pašto dėžutė. Koridoriuje ant betoninių grindų matomas raudonos spalvos pėdsakų takelis ir jo elementai, kurie veda į (duomenys neskelbtini) aukšto kairėje pusėje esantį koridorių. Pasukus į kairę, matomos šviesiai rudos spalvos durys su žalios spalvos arka, durys yra atidarytos. Šalia durų ant grindų padėtas tamsios spalvos kilimėlis, ant kurio taip pat yra raudonos spalvos pėdsakų takelis bei jo elementai. Praėjus pro duris matomos grindys, kurios yra sudėtos plytelėmis, ant kurių taip pat yra raudonos spalvos pėdsakai ir jų elementai. Einant toliau koridoriumi, taip pat matomas raudonos spalvos pėdsakų takelis ir jo elementai, kurie veda iki tamsiai rudos spalvos durų, kurios nėra sunumeruotos. Siekiant surasti nusikalstamos veikos įrankį, naudojant dirbtinę šviesą, bei šviečiant žibintuvėliu, buvo apieškota (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė, (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridorius, bendro naudojimo balkonas, iš (duomenys neskelbtini) g. esančio balkono prieigos, tačiau nusikalstamos veikos įrankis nebuvo rastas. Daugiau objektų, kurie turėtu reikšmės ikiteisminiam tyrimui nerasta nepaimta (1 t., b. l. 24–25). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 26–31).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. gegužės 6 d. išraše matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d. 2.44 val. buvo gauta informacija, kad prie bendrabučių, kieme, vaikinas (V. B.) ir raudonplaukė mergina muša kaimyną. Praneša kaimynė, kuri mato pro langą. Pas pranešėją atėjo kaimynas ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jį kažkas sumušė (apie (duomenys neskelbtini) m.). Kas sumušė – neaišku. Kaimynas išėjo į savo butą (1 t., b. l. 32–34).

2024 m. sausio 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto pagalbos skambučio garso įrašas, pavadinimu „2023_05_06 02-40-48_3706058422.mp3”, kurio trukmė 1.34 min., kalba – lietuvių. Dalyvaujantys asmenys: 1moteris – BPC operatorė, 2moteris – pranešėja. Padaroma šio įrašo stenograma. 1moteris: 112. 2moteris: Sveiki, norėčiau iškviesti policiją, (duomenys neskelbtini), ė, butas nežinau koks, esu mačiau priešais bendrabutį gyvenu, mačiau kaip vyras ir panelė mušė vaikiną ir panelę. 1moteris: Kur ten matėt, kur viskas vyksta? 2moteris: Aš, viskas vyksta (duomenys neskelbtini), yra 4 bendrabučiai. 1moteris: Hm. 2moteris: Aš miegu, girdžiu kaip kažkas mušasi. 1moteris: Čia kieme? 2moteris: Kieme, laiptinėje taip. 1moteris: Tai kieme ar laiptinėje? 2moteris: Kieme, ant laiptų iš lauko pusės. 1moteris: Vaikinas su mergina muša kitą vaikiną. 2moteris: Vaikinas su mergina, raudonplaukė mergina vaikino panelė, B.. V. B.. Anonimiškai norėčiau iškviesti. Apsivartojęs galimai, su apykoje žmogus. 1moteris: Palaukite vaikinas su mergina raudonplauke muša ką? 2moteris: Kaimyną. 1 moteris: Kaimyną, supratau, o kas tenai, ką jus ten sakėt vardą, pavardę kažkieno? 2moteris: Aš, aš žinokit, kad mačiau, kad yra B., aš tik norėčiau V. B., norėčiau anonimiškai viską. 1moteris: Čia tas, kuris muša? 2moteris: Tas, kuris muša, taip. 1moteris: Supratau. 2moteris: Greičiau, nes jis ten mušė, panelė verkė, rėkė. 1moteris: O greitosios reikalinga? 2moteris: Greitoji būtinai bus reikalinga, būtinai. 1moteris: Supratau. Gerai ačiū, kad pranešėte. 2moteris: Ačiū, viso (1 t., b. l. 38–39).

2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 1 BODY policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20230506.mp.4“, kurio trukmė 7.18 min. Kalba – lietuvių. Dalyvaujantis asmenys – policijos pareigūnas(ai) (toliau – P.P.), V. B. (toliau – V.B.), E. G. (toliau – E.G.), medicinos darbuotojas (toliau M.D.). Įrašas prasideda policijos tarnybinio automobilio salono vaizdu, suprantama, kad pareigūnai atvyko nurodytu adresu. V.B. ir E.G. prieina prie P.P. tarnybinio automobilio, pasisveikinama, paprašoma prisistatyti, pateikti dokumentus, E.G. nurodo, kad jos automobilis buvo apvogtas, yra net pareiškimas, V.B. paduoda savo asmens tapatybės kortelę. P.P. paprašo papasakoti, kas čia įvyko vakar, dėl ko konfliktai. V.B. pradeda pasakoti, kad atvažiavo pas jį draugė (E.G), buvo namuose, išėjo į koridorių parūkyti ir kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, šalia gyvena, jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) bute, toks stambus, 2 ant 2, kaimynas pasiūlė išgerti gal nori, anksčiau siūlė, bet jis atsisakydavo visą laiką. V.B. pasako, kad sutiko kartu išgerti, išgėrinėjo pas kaimyną namuose, viskas buvo normaliai, atėjo jo draugė, pasikvietė ten, kad būtų kompanija, nes kaimynas buvo su drauge, jis pats su drauge, kuri sėdėjo kalbėjo su ja. Atsimena, kad dar su kaimynu buvo nuvažiavę butelio nusipirkti, pasakojimo metu, prieina M.D. V.B. toliau pasakoja, kad išgėrė minimą beveik butelį, kaimyno draugė pradėjo rodyti pavydo scenas. Išsiaiškinama, kad M.D. ne pagal šį įvykį. V.B. toliau pasakoja, kad kaimyno draugė pasikvietė jo draugę, pasiteiravus koks kaimyno draugės vardas, V.B. nurodė, kad nepamena, nepamena ir kaimyno vardo, nes nelabai bendrauja. Kaimynas pasiūlė išgerti, o pastarojo draugė iškėlė pavydo scenas. P.P. kreipiasi į E.G., kad papasakotų kokios pavydo scenos buvo, kad ji papasakotų, E.G. – kad jos vaikinas žiūri į ją, kad ji nori nuvilioti jos vaikiną. Paklausiant kas toliau atsitiko, E.G. – prasidėjo konfliktas, sėdėjo, sėdėjo, ji lygtais nusiramino, jie išgėrė, ji nusiėmė kojinę ir pradėjo jos vaikiną daužyti su kojinę. V.B. – ji realiai nusiėmė savo kojinę nuo savo kojos ir jam pradėjo prieš veidą trinti tą kojinę, jis nežino kas jai pasidarė, jis dar kalbėjo prieš tai su ja, ji buvo neadekvati, ji pradėjo su ta kojine trinti jam veidą, jis pasakė savo draugei, kad eitų kartu iš čia, kad čia gali blogai baigtis. Jis atsistojo, tas kaimynas pamatė, jam iš galo atsiprašinėjo. V.B. toliau pasakoja, kad kaimyno draugė nežino ką pagalvojo, tiesiog išėjus stvėrė jo draugę (E.G.) už plaukų, ten reikėjo matyti, 2 rankom, dar parodo judesį, paprašo parodyti nuotraukas, išsiaiškinama, kad tai buvo koridoriuje, laiptinėje, kaimyno draugė čiupo jo draugę už plaukų, jis ją atitraukinėti ir tas (kaimynas) ant jo šoko, stambus, 2 ant 2, jis pats mažas, stvėrė keptuvę, kuria tam kaimynui davė per galvą ir jie pabėgo. E.G. parodo P.P. nuotrauką, sako – čia plaukai, maždaug kiek plaukų išrauta, čia kelis sudaužytas ir ant kojos mėlynė, nes ji kaip krito ir kelį sudaužė. V.B. toliau nurodo, kad po įvykio jie išėjo, nuvažiavo pas savo draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kuri nori parašyti pareiškimą. E.G. patvirtina, kad nori parašyti pareiškimą, kad buvo sugriebta už plaukų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Einama į pačio įvykio vietą. P.P. beeinant V.B. paklausia ar jis dūrė tam kaimynui su peiliu. V.B nurodo, kad nedūrė, patvirtina, kad iš keptuvės sudavė į galvą, jokio peilio neturi. E.G. gal ta jo merga ir papjovė. Užeinama į laiptinę, į bendro naudojimo koridorių, kur E.G – vyko viskas koridoriuje prie balkono. V.B. patvirtina, kad su keptuve trenkė koridoriuje. P.P. daro nuotraukas. Įrašas baigiamas (1 t., b. l. 40–41).

2023 m. gegužės 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. U. savanoriškai pateikė 1 vnt. A4 formato lapą „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, Nr. 23-SPS-32347“ (1 t., b. l. 61–62). Pridėtas minėtas dokumentas (1 t., b. l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1354/2023 (01) nurodyta, kad:

1. D. U. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kairės šlaunies žaizda. Poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir žaizda padaryti 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Kraujosruva ir odos nubrozdinimas padaryti kietais bukais daiktais. Apie žaizdos padarymo mechanizmą pasisakyti negalima, kadangi žaizda sutvarkyta chirurgiškai, o pateiktuose medicininiuose dokumentuose trūksta sužalojimo makromorfologinio aprašymo.

2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Patvirtinti ar paneigti, kad žaizda šlaunyje būtų padaryta nurodytomis aplinkybėmis, negalima.

4. Apie sužalojimo padarymo mechanizmą pasisakyta išvados 1-me punkte.

5. Sužalojimo lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, todėl atsakyti į šį klausimą negalima.

6. Mažai tikėtina, kad nustatytą sužalojimo nukentėjusysis galėjo pasidaryti nugriuvęs (1 t., b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš D. U. panaudojo fizinį smurtą – koridoriuje sudavė keptuve per galvą, po to nukentėjusysis nukrito ir susižeidė ranką. Konfliktui persikėlus į kiemą, laiptų aikštelėje, su raktais įdūrė į kairę koją. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo D. U. parodymai, jis nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir V. B. paskutinės apklausos metu. Nukentėjusysis parodė, kad konfliktas prasidėjo koridoriuje, ten jam kaltinamasis sudavė keptuve per galvą, o konfliktui persikėlus į lauką, jam buvo sužalota koja. V. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų G. J. ir E. G. parodymai apie vykusį konfliktą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Pažymėtina, kad bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį pranešė kaimynė, nedalyvavusi konflikte, bet mačiusi minėtą konfliktą pro savo namų langą. Tai patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. gegužės 6 d. vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių tikslinimo, BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. gegužės 6 d. išrašas ir 2024 m. sausio 3 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas BPC pateiktas pagalbos skambučio garso įrašas. Teismas nenustatė, kad pranešėja turėjo suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį, kviesdama pagalbą. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. gegužės 6 d. D. U. protokolas–pareiškimas, 2023 m. gegužės 6 d. tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl įvykio vietos patikslinimo (protokole–pareiškime), 2023 m. gegužės 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2023 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1354/2023 (01) patvirtina, kad D. U. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad V. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, padarė D. U. sužalojimus – poodinę kraujosruvą pakaušyje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kairės šlaunies žaizdą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodyta, jog V. B. sužalojo D. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau duomenų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumo faktą, byloje nėra. Jo blaivumas nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo tikrintas, nustatytas ir užfiksuotas atitinkamais dokumentais (pavyzdžiui, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis). Vien kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jog jie tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, nepakanka konstatuoti aplinkybei, kad V. B. sužalojo D. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. B. padarė D. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, ir to norėjo. Taigi V. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., b. l. 136–138). Nukentėjusiajam D. U. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (1 t., b. l. 139), be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis sutiko, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 70–73).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis trenkdamas D. U. su keptuve per galvą ir durdamas jam su raktais į kairę koją, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis.

Nagrinėjamu atveju V. B. pirminėje apklausoje, atliktoje 2023 m. gegužės 9 d., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, kaltu prisipažino dėl smūgio su keptuve nukentėjusiajam (1 t., b. l. 93–94). Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu 2024 m. sausio 5 d. įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą. Tada V. B. pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi ir parodė, kad D. U. koją sužalojo durdamas su raktais (1 t., b. l. 101–104). V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kokiu būdu ir kokiu daiktu buvo padarytas D. U. kairės kojos sužalojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis paaiškino, kokiu daiktu, t. y. raktais, ir kada, t. y. kieme, laiptų aikštelėje, sužalojo nukentėjusįjį, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nustatytos dvi V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamojo blaivumas nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo tikrintas, nustatytas ir užfiksuotas atitinkamais dokumentais (pavyzdžiui, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesteriu), nors iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai tą dieną su juo bendravo. Tai patvirtina 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas policijos pareigūno, 2023 m. gegužės 6 d. atvažiavusio į įvykio vietą, kūno kameros vaizdo įrašas (1 t., b. l. 40–41). Pats kaltinamasis, duodamas parodymus, teigė, kad jie tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nenurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl kilusio konflikto, t. y. norėdamas apginti savo merginą. Teismo vertinimu, būtent kilęs konfliktas įtakojo kaltinamojo nusikalstamo elgesio pasirinkimą, o ne apsvaigimas nuo alkoholio. Taigi, nėra pagrindo daryti objektyvią išvadą, kad kaltinamojo apsvaigimas turėjo įtakos veikos padarymui, atitinkamai ir pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daugiausiai už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 180–119). Paskutinių 3 metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už šiurkščius KET pažeidimus, tokius kaip transporto priemonių vairavimą kai ši teisė yra atimta, nustatyto greičio viršijimą, eisimo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan., paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 120–131). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87–88). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. B. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.