Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-501-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
1S-501-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64229-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-501-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64229-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka (nerengiant teismo posėdžio) išnagrinėjo nuteistojo V. S. (toliau – V. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-287 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų laivės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. balandžio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 1 d. 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-287 nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-287 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas rėmėsi išskirtinai tik savo nuomone ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis, ko rezultate priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundu nuteistasis pažymi, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. bausmę jis atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre. Už gerą elgesį buvo skatintas tris kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., dirbo valytoju, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB ,,D.“, turės gyvenamąją vietą. Pasak nuteistojo, jis suvokia, kokią neigiamą įtaką alkoholio vartojimas turėjo jo nusikalstamam elgesiui, ką neabejotinai patvirtina tai, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, V. S. nebuvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio ar jo surogatų vartojimą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka priklausomybių centre. Teigiamą jo elgesio korekciją, pasak nuteistojo, patvirtina ir žemas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 33 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados pirmosios instancijos teismo neriboja. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei jo skunde išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas V. S. nėra pirmasis. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 1 dalis), susijusios su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, įvykdymą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tai, kad V. S. ir vėl buvo nuteistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios išvados plotmėje įvertintina ir tai, kad V. S. daromos nusikalstamos veikos yra nukreiptos į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, kas neabejotinai parodo neempatišką nuteistojo požiūrį į kitus visuomenės narius. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir 2018 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nors nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų (už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę) ir pripažįsta, tačiau teigia, jog nukentėjusieji jį patys užpuolė, dėl ko jam teko gintis. Toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent, tai, kad V. S. neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas jo dėmesys ir į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą V. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Analogiškomis aplinkybėmis buvo įvykdytas ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu inkriminuotas nusikaltimas. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. S. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje neigiamą alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą alkoholiu neigia, teigia, jog problemų savyje jis apskritai neįžvelgia, kas įvertinus jam 2017 m. rugsėjo 19 d. paskirtą drausminę nuobaudą už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose, akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre. Nors ši aplinkybė neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. S., tačiau aukščiau aptarto jo požiūrio į alkoholio vartojimą įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į šią įstaigą iš esmės buvo sąlygotas ne sąžiningo paties nuteistojo suvokimo, jog jis turi problemų, kurias privalu spręsti, bet noro būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, kas neabejotinai neatitinka lygtinio paleidimo instituto prasmės. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad net ir atlikdamas jam paskirtą bausmę Priklausomybes turinių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kur, remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis aktyviai dalyvauja psichiką veikiančių medžiagų prevencijai skirtose priemonėse, jis vis dar nepripažįsta turimų problemų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog Priklausomybių reabilitacijos centre nuteistajam taikomas gydymas, šiuo metu dar nėra rezultatyvus ir leidžiantis spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nuteistojo skundo teiginys, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre jau savaime leidžia spręsti, jog ateityje jis nevartos svaigalų, yra deklaratyvus, kadangi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą neabejotina, jog išėjęs iš struktūruotos aplinkos nuteistasis vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su savo priklausomybėmis. Netenkinant nuteistojo skundo pastebėtina ir tai, kad per visą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausminėmis nuobaudomis V. S. buvo nubaustas 2 kartus ir nors šiuo metu jos jau nebegalioja, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra vertinamas nuteistojo elgesys visu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų. Juo labiau įvertinus tai, kad paskutinis V. S. pažeidimas buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 19 d., kas įvertinus visą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2017 m. balandžio 3 d.), vėlgi leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir galimas V. S. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki nuteisimo V. S. buvo įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, specialybės neturėjo, jos, nors ir turėdamas tam palankias sąlygas, neįgijo ir pataisos namuose, kas leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo motyvacija savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet ir jo galimybėmis, neturint pakankamai analogiško darbo patirties, išlikti darbo rinkoje lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad iki suėmimo nuteistasis taip pat turėjo darbą – dirbo UAB „O.“ staliaus – staklininko pareigose, tačiau ši aplinkybė nusikalsti nuteistajam nesutrukdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog darbo turėjimas V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo paskatintas tris kartus, kadangi šie paskatinimai tik atskleidžia, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas asmuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vien tik nuteistojo paskatinimai ir galiojančių nuobaudų nebuvimas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje V. S. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas nors ir yra žemas – 33 balai, tačiau iš bendros balų sumos tik 10 yra statinių, tuo tarpu net 23 balai yra kintantys, kuriuos šiuo metu V. S. ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė