- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- eI3-2313-362/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03893-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos regionų
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos regionų partija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovė, ir VRK) 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. Sp-171 „Dėl apygardų rinkimų komisijų 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sudarymo“ (toliau – skundžiamas sprendimas); įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją artimiausiajame jos posėdyje svarstyti iš naujo klausimą „Dėl apygardų rinkimų komisijų 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sudarymo“ užtikrinant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 46 straipsnio 12 d. reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad VRK 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. Sp-171 „Dėl apygardų rinkimų komisijų 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sudarymo“ sudarė apygardų komisijas bei paskyrė šių komisijų pirmininkus 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Pareiškėja iš esmės neginčija, kad atsakovė turi diskrecijos teisę paskirti apygardų komisijų pirmininkus pagal subjektų, turinčių teisę teikti kandidatūras, pasiūlytus kandidatus, tačiau Rinkimų kodeksas iš esmės nustato dvi imperatyvias nuostatas, kurių Atsakovė, skirdama apygardų komisijų pirmininkus, turi laikytis: Siūlomas kandidatas turi turėti darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Nagrinėjamu atveju iš 38 Pareiškėjos pateiktų kandidatų į pirmininkus šį reikalavimą atitiko 18 kandidatų. Atsakovė skirdama apygardų komisijos pirmininkus privalo laikytis proporcingumo principo, atsižvelgdama į pasiūlytų kandidatų skaičių. Šiuo atveju Lietuvos regionų partija buvo pateikusi 18 reikalavimus atitinkančių kandidatų į apygardų rinkimų komisijos pirmininkus. Pagal kvotą Pareiškėjai turėjo būti skirti 5 apygardų komisijų pirmininkai, kai tuo tarpu buvo paskirti vos 3 pirmininkai. Tai yra beveik per pusę mažiau nei Pareiškėjo turėjo gauti. Kai tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai buvo skirti net 9 komisijų pirmininkai, kas iš esmės yra 3 daugiau nei jiems priklausanti kvota (6 pirmininkai iš 22 atitinkančių reikalavimus). Tai yra net trečdaliu daugiau nei šiai partijai priklausė pirmininkų pagal kvotą, kas iš esmės ženkliai išskiria šią partiją iš kitų subjektų, galinčių deleguoti rinkimų komisijų pirmininkus. Iš esmės vien ši aplinkybė, kad Atsakovė skirdama į pirmininkus nesilaikė proporcingumo principo jau daro Skundžiamą sprendimą neteisėtu ir naikintinu. Šiuo atveju buvo pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir vieno subjekto interesai buvo iškelti aukščiau kito subjekto. Tokiu būdu Atsakovė dėl visiškai nežinomų motyvų ir priežasčių diskriminuoja Pareiškėją ir jos atstovus prieš kitas politines partijas. Būtent tokių visiškai neargumentuotų ir teisiškai nepagrįstų Atsakovės motyvų dėka Pareiškėja daro pagrįstas abejones Atsakovės priimto sprendimo skaidrumu, kadangi stebint posėdį susidarė įspūdis, jog buvo siūlomi kandidatai tik tie, kurie yra tinkami Atsakovei, tokiu būdu užkertant kelią tapti komisijos pirmininkais kitiems asmenims, kurie atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus.
Skundžiamas sprendimas iš esmės neatitinka ir gerojo viešojo administravimo principo, kadangi jis nebuvo nei faktiškai, nei teisiškai argumentuotas skiriant apygardos pirmininkus ir skirstant kvotas. Atsakovė ne kartą akcentavo, jog jų darbas, skiriant apygardų komisijų narių ne tik išlaikyti kvotą tarp subjektų, galinčių deleguoti komisijų pirmininkus, tačiau ir užtikrinti sklandų darbą, todėl tiek anksčiau, tiek ir 2024 m. liepos 9 d. vykusio komisijos posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, jog skiriant pirmininkus bus žiūrima ir į skiriamų pirmininkų darbinę patirtį, nei ankstesnį sklandų darbą organizuojant rinkimų komisijos darbą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad svarstant Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūras (posėdžio garso įrašas nuo 55:40 min.) (buvo pasiūlytos net 8 kandidatūros) ir buvo išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (subjektas, kuriam buvo skirta 3 pirmininkai daugiau nei nustatyta kvota) deleguota komisijos pirmininkė A. Š., kuri iš esmės Pareiškėjos žiniomis turėjo mažiausią rinkimų darbo patirtį, taip pat būnant apygardos komisijos pirmininkė (buvo įvardinta vienas kartas pirmininkė). Vien ši aplinkybė rodo pačios Atsakovės nenuoseklią poziciją, kuri vienu atveju akcentuoja, kad turi būti skirstomi pirmininkai proporcingai, kitu atveju jau akcentuoja, jog turi būti žiūrima į patirtį ar ne į tai, kaip žmogui sekėsi susitvarkyti su vykdomomis funkcijomis. Būtent toks ydingas ir dviprasmiškas vertinimas sukelia daug abejonių sprendimo pagrįstumu.
Dar vienas labai svarbus argumentas, kodėl teismas turėtų panaikinti Skundžiamą sprendimą, yra tai, kad posėdžio metu buvo išsakyta, jog Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkas skiriamas būtent Ukmergėje gyvenantis žmogus, kadangi šios apygardos centras yra nustatytas Ukmergėje, ir Širvintose gyvenantis asmuo, tapęs šios komisijos pirmininku, negalės susitvarkyti su jam priskirtomis pareigomis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas nediskriminavimo principas, kuris draudžia diskriminuoti ūkio subjektus pagal jų gyvenamąją vietą. Lygiai tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 25 straipsnyje, kuris draudžia asmenis diskriminuoti. Būtent tokie Atsakovės argumentai, kurie buvo išsakyti skiriant Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininką, iš esmės pažeidžia teisės aktus dėl žmonių diskriminacijos. Nei Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenustato, kad apygardos komisijos pirmininkas yra skiriamas būtent toje apygardoje, kurioje yra nustatytas centras, gyvenantis apygardos komisijos narys, kai apygardą apima ne vieną savivaldybės teritoriją. Kitos Pareiškėjos teiktos kandidatūros, turinčios taip pat nemažą rinkiminę patirtį, net nebuvo svarstytos dėl visiškai neaiškių ir neskaidrių Atsakovės pačios nusistatytų kriterijų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundė nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Rinkimų kodekso nuostatos numato VRK diskreciją skiriant apygardų rinkimų komisijos pirmininkus. Šią funkciją VRK realizuoja įvertindama, ar asmuo, kuris yra siūlomas tapti pirmininku turi darbo VRK arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. VRK apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria proporcingai kiekvieno subjekto pasiūlytų kandidatų skaičiui. VRK 2024 m. liepos 9 d. posėdyje buvo nurodyta, kad „kvotų išlaikyti visais šimtu procentų nepavyksta. Tą lemia apygardų rinkimų komisijų sudarymo specifika. Pavyzdžiui, 5 rinkimų apygardose į rinkimų komisijas buvo pasiūlyta tik po vieną kandidatą į apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Tokiu atveju VRK neturėjo pasirinkimo ir skyrė tos partijos pasiūlytą apygardos rinkimų komisijos pirmininką, kurio kandidatūra buvo pateikta, nepaisant nustatytos kvotos, nes, priešingu atveju, apygardos rinkimų komisijos liktų be pirmininko. Taip pat priimant Sprendimą buvo susidurta ir su tokiomis situacijomis, kai asmenys, pasiūlyti į apygardos rinkimų komisijos pirmininkus turėjo labai mažą patirtį arba jų patirtis buvo labai sena ir neaktuali. Tokie atvejai laikytini tik formaliu siūlymu į pareigas, kai kandidato patirtis yra nepakankama. Nekompetentingo asmens paskyrimas į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas yra nesuderinamas su rinkimų komisijų veiklos efektyvumo principu. Todėl, VRK, priimdama Sprendimą ir skirdama asmenis į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas vadovavosi ne tik kvotos (proporcingumo tarp kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusių subjektų) kriterijumi, bet ir įvertino jų turimą patirtį ir gebėjimą efektyviai organizuoti rinkimų komisijos darbą.“ VRK 2024 m. liepos 9 d. posėdyje aptarė kiekvienos apygardos rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūras, jų atitikimą Rinkimų kodekso reikalavimams. Tais atvejais, kai į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas buvo keletas kandidatūrų ir bendru sutarimu nebuvo sutarta dėl vienos iš jų, tokiu atveju VRK spręsdavo balsavimu.
Skiriant Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininką buvo pasiūlytos net 8 kandidatūros, įskaitant ir Lietuvos regionų partijos pasiūlytą J. M.. Balsavimui buvo pasiūlytos trys kandidatūros, kurios susilaukė didžiausio VRK narių palaikymo: A. Š., J. K., V. M.. Kitos kandidatūros nebuvo siūlomos ir dėl jų nebuvo balsuojama, kadangi jos nesulaukė VRK narių palaikymo. Vienas iš papildomų kriterijų, skiriant Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininką, be kita ko buvo ir rinkimų apygardos būstinė, kuri yra Ukmergėje. Kartu buvo vertinama ir pasiūlytų kandidatūrų darbo rinkimų patirtis paskutiniuose rinkimuose, gauti skundai dėl darbo organizavimo komisijos viduje per praėjusius rinkimus, taip pat ir sklandus problemų sprendimas. Lietuvos regionų partijos teikta J. M. į Deltuvos pietinės apygardos Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkus nebuvo pati geriausia kandidatūra, nepaisant jos ilgametės rinkimuose patirties. Daugiau palaikymo balsavimo metu sulaukė A. Š.. Asmens gyvenamoji vieta nebuvo pagrindinis kriterijus į pareigas skiriant A. Š. (Ukmergės gyventoja), tačiau tai buvo viena iš aplinkybių, kuri buvo įvertinta, nes rinkimai yra operatyvus procesas.
VRK šioje byloje laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-3-415/2018 suformuotos teismo praktikos, kad turi būti derinami darbo patirties ir proporcingumo kriterijai. Šiuo atveju A. Š. darbo patirtis atitiko Rinkimų kodekso nustatytus reikalavimus. Taip pat Rinkimų kodekso 46 straipsnio 12 dalis negali būti suprantama, kaip paneigianti VRK diskrecijos teisę skirti apygardos rinkimų komisijos pirmininkus taikant tik vienintelį - proporcingumo kriterijų. VRK, skirdama apygardos rinkimų komisijos pirmininkus, taip pat įvertina ir teritorinį kriterijų, kuris taip pat yra įtvirtintas aukščiau nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 gruodžio 5 d. sprendime.
Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad paskyrus 3 jų pasiūlytas kandidatūras į apygardos rinkimų pirmininkų pareigas (kai kvota buvo 5) buvo pažeisti Lietuvos regionų partijos teisės ar teisėti interesai. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas pagal Rinkimų kodekso 27 straipsnio 3 dalį duoda rašytinį pasižadėjimą dirbti Lietuvos Respublikai. Paskyrus tokį asmenį į pareigas jis privalo laikytis nešališkumo reikalavimų ir kitokių Rinkimų kodekse nustatytų apribojimų (pavyzdžiui, draudimo agituoti ir kt.). Todėl Lietuvos regionų partija yra tik tokią kandidatūrą siūlantis subjektas, tačiau tai nereiškia, kad apygardos rinkimų komisijos pirmininku paskirtas nuo šios partijos asmuo atstovauja Lietuvos regionų partiją ar jos interesus. Tai kategoriškai yra draudžiama daryti.
Lietuvos regionų partija turi materialinį teisinį suinteresuotumą skųsti tik tą Sprendimo dalį, kuria nebuvo paskirti jos siūlomi asmenys. Savo skunde ji nurodo faktines aplinkybes ir argumentus tik dėl Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 ir Žemaitijos šiaurinės rinkimų apygardos Nr. 39 apygardų rinkimų komisijų pirmininkų paskyrimo, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas nepatvirtinus jų siūlomų kandidatūrų. Laikytina, kad įvertinus visus Rinkimų kodekse nurodytus kriterijus dėl apygardų rinkimų komisijų pirmininkų paskyrimo, buvo laikomasi Rinkimų kodekso nustatyto reikalavimo dėl proporcingumo, kurio įgyvendinimas yra derinamas su kitais Rinkimų kodekse nustatytais reikalavimais (VRK diskrecijos teise, patirties reikalavimais, skundų nebuvimu, efektyviu darbo organizavimu bei atsižvelgiant į apygardų centrų teritorinį pasiskirstymą). Todėl VRK Sprendimas laikytinas pagrįstu ir motyvuotu. VRK Sprendimas Lietuvos regionų partijos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes apygardos rinkimų komisijos pirmininkas dirba valstybės, o ne partijos labui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. Sp-171 „Dėl apygardų rinkimų komisijų 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sudarymo“, kuriuo nuspręsta sudaryti apygardų rinkimų komisijas 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių, politinių partijų pateiktų kandidatūrų ir paskirti šių komisijų pirmininkus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kaip politinė partija, ginčija skundžiamą sprendimą argumentuodama tuo, jog VRK, skirdama apygardų komisijų pirmininkus iš politinių partijų pateiktų kandidatūrų, priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą sprendimą, nesilaikė proporcingumo principo, apygardų komisijos pirmininkai buvo skiriami vadovaujantis atsakovės subjektyviu vertinimu, sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo, pažeidus nediskriminavimo principą.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu VRK nusprendė sudaryti apygardų rinkimų komisijas 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių, skundas dėl šios sprendimo dalies paliktinas nenagrinėtu, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas nustato Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.
Rinkimų kodekso 32 straipsnyje nustatytos Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos, viena iš jų – sudaro apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas. Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnio 2 dalį, apygardų rinkimų komisijas Seimo rinkimuose sudaro teisingumo ministro pasiūlytas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; teisininkų draugijos pasiūlytas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas; politinių partijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus yra gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir politinių partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlyti asmenys.
Rinkimų kodekso 46 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.
Šios įstatymo nuostatos įtvirtina du kriterijus, privalomai taikomus sprendžiant dėl savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkų skyrimo – rinkimų komisijos pirmininko darbo patirtis ir siekis, kad komisijos pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime. Šie du kriterijai tarpusavyje susiję, tačiau proporcingumo siekio nėra teisinio pagrindo vertinti, kaip absoliučios taisyklės, o taip pat ir kaip tik rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Pirmuoju atveju, jei teisės normą aiškintumėme kaip absoliučią taisyklę, gali, o neretai ir susidarytų tokia teisinė situacija, kad atsakovas privalėtų rinkimų komisijos pirmininkais skirti pareiškėjo nurodytus komisijų narius, kad būtų garantuotas proporcingumas jų turimam mandatų skaičiui Seime, nepaisant jokių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, pvz., esminių patirties, kaip taisyklė lemiančios ir kvalifikacinius gebėjimus, skirtumų. Tai, viena vertus, Rinkimų kodekso 46 straipsnio 12 dalies nuostatą, kad apygardų rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija, paverstų tik formalia, nuo partijų valios priklausančia Vyriausiosios rinkimų komisijos teise, kita vertus, tai niekaip nederėtų su teisinio reglamentavimo tikslais, kad būtų užtikrintas komisijų veiklos efektyvumas. Būtina pažymėti ir tai, kad siekis, jog komisijos pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime, kaip Vyriausiajai rinkimų komisijai skiriant rinkimų komisijų pirmininkus taikomas kriterijus, turi apimti visą valstybės teritoriją, t. y. visas savivaldybių rinkimų komisijas. O tai suponuoja korekcijas, priklausančias nuo partijų teikiamų siūlymų dėl kandidatų atitikties įstatyme nustatytus reikalavimus bei kandidatų skaičiaus, apskritai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-415/2018).
Kaip matyti iš byloje pateikto VRK 2024 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. P-37, buvo aptarta kiekvienos apygardos rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūra, jų atitikimas Rinkimų kodekso reikalavimams. Tais atvejais, kai į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas buvo keletas kandidatūrų ir bendru sutarimu nebuvo sutarta dėl vienos iš jų, tokiu atveju VRK spręsdavo balsavimu.
Dėl pareiškėjo nurodytos kandidatės į Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininkės atsakovė paaiškino, kad buvo vertinama ir pasiūlytų kandidatūrų darbo rinkimų patirtis paskutiniuose rinkimuose, gauti skundai dėl darbo organizavimo komisijos viduje per praėjusius rinkimus, taip pat ir sklandus problemų sprendimas. Nurodė, kad Lietuvos regionų partijos teikta kandidatė į Deltuvos pietinės apygardos Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkus nebuvo pati geriausia kandidatūra, nepaisant jos ilgametės rinkimuose patirties, komisijos nariai dėl šios apygardos pirmininko balsavo du kartus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau minėtame sprendime yra išaiškinęs, kad „patirtis“ teisine šios sąvokos aiškinimo prasme šios bylos kontekste negali būti tapatinama tik su komisijos pirmininko tokio pobūdžio veiklos trukme, senesne ar naujesne patirtimi, nes kokybiniai, o ne kiekybiniai, rodikliai lemia patirties apibrėžtį tokiose kaip vadovavimo rinkimų komisijoms situacijose. Minėta, kad proporcingumo siekis negali būti vertinamas ir tik kaip rekomendacinio pobūdžio nuostata. Proporcinis atstovavimas yra vienas iš rinkimų organizacinių principų. Todėl jo, laikantis įstatymo, turi būti paisoma.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytą praktiką sprendžia, kad priimant 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SP-171 atsakovė, įvertinusi visus Rinkimų kodekse nurodytus kriterijus dėl apygardų rinkimų komisijų pirmininkų paskyrimo, laikėsi Rinkimų kodekso nustatyto reikalavimo dėl proporcingumo, kurio įgyvendinimas yra derinamas su kitais Rinkimų kodekse nustatytais reikalavimais (VRK diskrecijos teise, patirties reikalavimais, skundų nebuvimu, efektyviu darbo organizavimu bei atsižvelgiant į apygardų centrų teritorinį pasiskirstymą), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti jo pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de H. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. Sp-171 „Dėl apygardų rinkimų komisijų 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sudarymo“ dalies, kuria nuspręsta sudaryti apygardų rinkimų komisijas 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių palikti nenagrinėtą.
Pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą likusia apimtimi atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.