Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja iš esmės neginčija, kad atsakovė turi diskrecijos teisę paskirti apygardų komisijų pirmininkus pagal subjektų, turinčių teisę teikti kandidatūras, pasiūlytus kandidatus, tačiau Rinkimų kodeksas iš esmės nustato dvi imperatyvias nuostatas, kurių Atsakovė, skirdama apygardų komisijų pirmininkus, turi laikytis: Siūlomas kandidatas turi turėti darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Nagrinėjamu atveju iš 38 Pareiškėjos pateiktų kandidatų į pirmininkus šį reikalavimą atitiko 18 kandidatų. Atsakovė skirdama apygardų komisijos pirmininkus privalo laikytis proporcingumo principo, atsižvelgdama į pasiūlytų kandidatų skaičių. Šiuo atveju Lietuvos regionų partija buvo pateikusi 18 reikalavimus atitinkančių kandidatų į apygardų rinkimų komisijos pirmininkus. Pagal kvotą Pareiškėjai turėjo būti skirti 5 apygardų komisijų pirmininkai, kai tuo tarpu buvo paskirti vos 3 pirmininkai. Tai yra beveik per pusę mažiau nei Pareiškėjo turėjo gauti. Kai tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai buvo skirti net 9 komisijų pirmininkai, kas iš esmės yra 3 daugiau nei jiems priklausanti kvota (6 pirmininkai iš 22 atitinkančių reikalavimus). Tai yra net trečdaliu daugiau nei šiai partijai priklausė pirmininkų pagal kvotą, kas iš esmės ženkliai išskiria šią partiją iš kitų subjektų, galinčių deleguoti rinkimų komisijų pirmininkus. Iš esmės vien ši aplinkybė, kad Atsakovė skirdama į pirmininkus nesilaikė proporcingumo principo jau daro Skundžiamą sprendimą neteisėtu ir naikintinu. Šiuo atveju buvo pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir vieno subjekto interesai buvo iškelti aukščiau kito subjekto. Tokiu būdu Atsakovė dėl visiškai nežinomų motyvų ir priežasčių diskriminuoja Pareiškėją ir jos atstovus prieš kitas politines partijas. Būtent tokių visiškai neargumentuotų ir teisiškai nepagrįstų Atsakovės motyvų dėka Pareiškėja daro pagrįstas abejones Atsakovės priimto sprendimo skaidrumu, kadangi stebint posėdį susidarė įspūdis, jog buvo siūlomi kandidatai tik tie, kurie yra tinkami Atsakovei, tokiu būdu užkertant kelią tapti komisijos pirmininkais kitiems asmenims, kurie atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus.

Skundžiamas sprendimas iš esmės neatitinka ir gerojo viešojo administravimo principo, kadangi jis nebuvo nei faktiškai, nei teisiškai argumentuotas skiriant apygardos pirmininkus ir skirstant kvotas. Atsakovė ne kartą akcentavo, jog jų darbas, skiriant apygardų komisijų narių ne tik išlaikyti kvotą tarp subjektų, galinčių deleguoti komisijų pirmininkus, tačiau ir užtikrinti sklandų darbą, todėl tiek anksčiau, tiek ir 2024 m. liepos 9 d. vykusio komisijos posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, jog skiriant pirmininkus bus žiūrima ir į skiriamų pirmininkų darbinę patirtį, nei ankstesnį sklandų darbą organizuojant rinkimų komisijos darbą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad svarstant Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūras (posėdžio garso įrašas nuo 55:40 min.) (buvo pasiūlytos net 8 kandidatūros) ir buvo išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (subjektas, kuriam buvo skirta 3 pirmininkai daugiau nei nustatyta kvota) deleguota komisijos pirmininkė A. Š., kuri iš esmės Pareiškėjos žiniomis turėjo mažiausią rinkimų darbo patirtį, taip pat būnant apygardos komisijos pirmininkė (buvo įvardinta vienas kartas pirmininkė). Vien ši aplinkybė rodo pačios Atsakovės nenuoseklią poziciją, kuri vienu atveju akcentuoja, kad turi būti skirstomi pirmininkai proporcingai, kitu atveju jau akcentuoja, jog turi būti žiūrima į patirtį ar ne į tai, kaip žmogui sekėsi susitvarkyti su vykdomomis funkcijomis. Būtent toks ydingas ir dviprasmiškas vertinimas sukelia daug abejonių sprendimo pagrįstumu.

Dar vienas labai svarbus argumentas, kodėl teismas turėtų panaikinti Skundžiamą sprendimą, yra tai, kad posėdžio metu buvo išsakyta, jog Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkas skiriamas būtent Ukmergėje gyvenantis žmogus, kadangi šios apygardos centras yra nustatytas Ukmergėje, ir Širvintose gyvenantis asmuo, tapęs šios komisijos pirmininku, negalės susitvarkyti su jam priskirtomis pareigomis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas nediskriminavimo principas, kuris draudžia diskriminuoti ūkio subjektus pagal jų gyvenamąją vietą. Lygiai tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 25 straipsnyje, kuris draudžia asmenis diskriminuoti. Būtent tokie Atsakovės argumentai, kurie buvo išsakyti skiriant Deltuvos pietinės Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininką, iš esmės pažeidžia teisės aktus dėl žmonių diskriminacijos. Nei Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenustato, kad apygardos komisijos pirmininkas yra skiriamas būtent toje apygardoje, kurioje yra nustatytas centras, gyvenantis apygardos komisijos narys, kai apygardą apima ne vieną savivaldybės teritoriją. Kitos Pareiškėjos teiktos kandidatūros, turinčios taip pat nemažą rinkiminę patirtį, net nebuvo svarstytos dėl visiškai neaiškių ir neskaidrių Atsakovės pačios nusistatytų kriterijų.

Skiriant Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininką buvo pasiūlytos net 8 kandidatūros, įskaitant ir Lietuvos regionų partijos pasiūlytą J. M.. Balsavimui buvo pasiūlytos trys kandidatūros, kurios susilaukė didžiausio VRK narių palaikymo: A. Š., J. K., V. M.. Kitos kandidatūros nebuvo siūlomos ir dėl jų nebuvo balsuojama, kadangi jos nesulaukė VRK narių palaikymo. Vienas iš papildomų kriterijų, skiriant Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininką, be kita ko buvo ir rinkimų apygardos būstinė, kuri yra Ukmergėje. Kartu buvo vertinama ir pasiūlytų kandidatūrų darbo rinkimų patirtis paskutiniuose rinkimuose, gauti skundai dėl darbo organizavimo komisijos viduje per praėjusius rinkimus, taip pat ir sklandus problemų sprendimas. Lietuvos regionų partijos teikta J. M. į Deltuvos pietinės apygardos Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkus nebuvo pati geriausia kandidatūra, nepaisant jos ilgametės rinkimuose patirties. Daugiau palaikymo balsavimo metu sulaukė A. Š.. Asmens gyvenamoji vieta nebuvo pagrindinis kriterijus į pareigas skiriant A. Š. (Ukmergės gyventoja), tačiau tai buvo viena iš aplinkybių, kuri buvo įvertinta, nes rinkimai yra operatyvus procesas.

VRK šioje byloje laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-3-415/2018 suformuotos teismo praktikos, kad turi būti derinami darbo patirties ir proporcingumo kriterijai. Šiuo atveju A. Š. darbo patirtis atitiko Rinkimų kodekso nustatytus reikalavimus. Taip pat Rinkimų kodekso 46 straipsnio 12 dalis negali būti suprantama, kaip paneigianti VRK diskrecijos teisę skirti apygardos rinkimų komisijos pirmininkus taikant tik vienintelį - proporcingumo kriterijų. VRK, skirdama apygardos rinkimų komisijos pirmininkus, taip pat įvertina ir teritorinį kriterijų, kuris taip pat yra įtvirtintas aukščiau nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 gruodžio 5 d. sprendime.

Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad paskyrus 3 jų pasiūlytas kandidatūras į apygardos rinkimų pirmininkų pareigas (kai kvota buvo 5) buvo pažeisti Lietuvos regionų partijos teisės ar teisėti interesai. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas pagal Rinkimų kodekso 27 straipsnio 3 dalį duoda rašytinį pasižadėjimą dirbti Lietuvos Respublikai. Paskyrus tokį asmenį į pareigas jis privalo laikytis nešališkumo reikalavimų ir kitokių Rinkimų kodekse nustatytų apribojimų (pavyzdžiui, draudimo agituoti ir kt.). Todėl Lietuvos regionų partija yra tik tokią kandidatūrą siūlantis subjektas, tačiau tai nereiškia, kad apygardos rinkimų komisijos pirmininku paskirtas nuo šios partijos asmuo atstovauja Lietuvos regionų partiją ar jos interesus. Tai kategoriškai yra draudžiama daryti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kaip politinė partija, ginčija skundžiamą sprendimą argumentuodama tuo, jog VRK, skirdama apygardų komisijų pirmininkus iš politinių partijų pateiktų kandidatūrų, priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą sprendimą, nesilaikė proporcingumo principo, apygardų komisijos pirmininkai buvo skiriami vadovaujantis atsakovės subjektyviu vertinimu, sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo, pažeidus nediskriminavimo principą.

Rinkimų kodekso 32 straipsnyje nustatytos Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos, viena iš jų – sudaro apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas. Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnio 2 dalį, apygardų rinkimų komisijas Seimo rinkimuose sudaro teisingumo ministro pasiūlytas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; teisininkų draugijos pasiūlytas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas; politinių partijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus yra gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir politinių partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlyti asmenys.

Dėl pareiškėjo nurodytos kandidatės į Deltuvos pietinės rinkimų apygardos Nr. 61 komisijos pirmininkės atsakovė paaiškino, kad buvo vertinama ir pasiūlytų kandidatūrų darbo rinkimų patirtis paskutiniuose rinkimuose, gauti skundai dėl darbo organizavimo komisijos viduje per praėjusius rinkimus, taip pat ir sklandus problemų sprendimas. Nurodė, kad Lietuvos regionų partijos teikta kandidatė į Deltuvos pietinės apygardos Nr. 61 rinkimų komisijos pirmininkus nebuvo pati geriausia kandidatūra, nepaisant jos ilgametės rinkimuose patirties, komisijos nariai dėl šios apygardos pirmininko balsavo du kartus.