Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 186¹ str. už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 11 d., 11 val., teismo posėdžio metu kelis kartus perspėta laikytis tvarkos, jos nesilaikė, trukdė procesui, replikavo, ginčijosi su teisėja, darė pastabas ir pertraukinėjo teisėją ir šiais veiksmais parodė nepagarbą teismui.

Apeliantės nuomone, teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nes atsisakė prijungti pagrindinį įrodymą – 2013-09-11 teismo posėdžio garso įrašą iš administracinės bylos Nr. A2.11.-4747-660.2013 bei apklausti pačią teisėją L. Tamulionienę. Teisėjas neteisėtai atsisakė iškviesti ir apeliantės nurodytus liudytojus, kurie būtų patvirtinę apeliantei palankias aplinkybes, kad ne apeliantė, o teisėja nesilaikė teismo posėdžio tvarkos: pavėlavo į posėdį, neleido įteikti sekretorei įgaliojimus pagrindžiančių dokumentų, neleido pasisakyti. Teisėjos agresyvus elgesys išgąsdino apeliantę ir dėl to ji buvo priversta palikti teismo posėdžių salę. Teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso 5 punktą, du kartus nutraukdama apeliantės pasisakymą, pradėjo grasinti, o pareiškus teisėjai nušalinimą, ji pradėjo šaukti ant apeliantės, pasakė „kada jūs nutilsite“. Nors teisėja rašo, jog K. A. nutraukinėjo ją penkis kartus, tačiau būtent teisėja tiek kartų nutraukė apeliantę, iš jos tyčiojosi. Apeliantės nuomone, teisėja neadekvačiai įvertino situaciją, galimai, jos nesuvokė, turėjo kažkokį pyktį ant S. ir jį palaikančių žmonių, kurie suskundė šią teisėją už jos neteisėtą elgesį, kai ji slėpė medžiagą nuo apeliantės kliento.

Skunde nurodoma, kad vietoj to, kad išspręstų nušalinimo klausimą, teisėja išbėgo iš teismo posėdžių salės ir surašė įstatymų neatitinkančią nutartį, kuria K. A. nubaudė 300 litų bauda. Teisėjas B. Varsackis rėmėsi absoliučiai melagingu tos dienos protokolu ir neadekvačiai surašytu teisėjos L. Tamulionienės nutarimu.

Apeliantės nuomone, nutarimas ją nubausti surašytas praleidus dviejų mėnesių terminą, nes administracinė teisena, pradėta ne lapkričio mėnesį, o rugsėjo 11 dieną, o vėliau ji buvo tik įforminta atbuline tvarka. Nuobaudos skyrimo laikas nebuvo pratęstas, todėl nuobaudos skyrimo nuo administracinės bylos iškėlimo praėjus dviem mėnesiams, yra niekinis ir negalioja.

Nors teisėjas nutarime tvirtina, kad kaltė įrodyta teismo posėdžio protokolu – tačiau jis atsisakė sutikrinti tą protokolą su teismo posėdžio garso įrašu, todėl apeliantės kaltė buvo paremta tik vienos, suinteresuotos bylos baigtimi, pusės dokumentu. Apeliantės įsitikinimu, teisėjas B. Varsackis privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir tuo pagrindu, kad teisėja Larisa Tamulionienė yra jo kolegė. Teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir buvo šališkas, rėmėsi vien teisėjos niekuo nepagrįstu protokolu ir nutarimu, kuris grįstas tuo protokolu, kuris neatitinka garso įrašo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Reikštas nušalinimas išspręstas 2013-12-13 nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog K. A. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186¹ str.

Dauguma K. A. skunde išsakytų teiginių yra tik subjektyvi, teisiniais argumentais ir faktais nepatvirtinta, nepasitenkinimo jai nepalankiais teismų sprendimais išraiška. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl daugelis skundo argumentų, tame tarpe ir reikalavimas įvertinti teisėjos L. Tamulionienės elgesį, nėra skundo dalykas ir apeliacinės instancijos teismas palieka juos nenagrinėtus. Teismas pasisako tik dėl tų skundo reikalavimų, kurie tiesiogiai susiję su skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta K. A. savo kaltę neigia, tvirtindama, kad ne ji trukdė posėdžio eigai, o būtent pati bylą nagrinėjusi teisėja L. Tamulionienė nesilaikė teisėjų etikos kodekso, pažeidinėjo proceso reikalavimus, užkirto K. A. realizuoti savo, kaip V. S. atstovės, teises tinkamai atstovauti administracinės teisės pažeidimu kaltinamą asmenį, tačiau įvertinus byloje surinktus duomenis, šie apeliantės argumentai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, apeliantės prašymu išreikalavęs ir išklausęs 2013 m. rugsėjo 11 d. 11 val. posėdžio administracinėje byloje A2.11-4747-660.2013 garso įrašą, nustatė, kad K. A. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo surašytas visiškai pagrįstai.

Nors, kaip minėta, apylinkės teismo teisėjos L. Tamulionienės elgesio vertinimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencijoje, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei tvirtina apeliantė, teisėjos L. Tamulionienės elgesys posėdžio metu buvo tinkamas, atitiko proceso reikalavimus. Teisėja nė karto nepakėlė balso tono, neišreiškė kitokių neigiamų emocijų K. A. ar kitų bylos dalyvių atžvilgiu, todėl teisėjos elgesys posėdžio metu negalėjo įtakoti K. A. netinkamo elgesio. Proceso dalyviai privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos, paklusti posėdžiui vadovaujančio teisėjo nurodymams, deramai naudotis procesinėmis teisėmis ir nepažeidinėti nustatytų pareigų. Šiuo atveju, teisėja ne kartą perspėjo atstovę K. A. laikytis tvarkos, nepertraukinėti teismo, laukti savo pasisakymo eilės, tačiau nė karto to neišsakė grubiai, žeminančiai ar įžeidžiančiai. Priešingai, būtent K. A. į visas teisėjos pagrįstas pastabas laikytis tvarkos, reagavo neigiamai, per daug emocingai, neadekvačiai traktuodama jas kaip pasityčiojimą ir įžeidimą, nepagrįstai piktinosi teismo procesu, pareiškė, kad teisėja jai grasina ir ją gąsdina, nors tokios prasmės nė vieni posėdyje išsakyti teisėjos žodžiai neturėjo ir taip negalėjo būti suprasti. K. A. posėdžio metu replikavo, reiškė nepagrįstas pastabas, ginčijosi, nurodinėjo teisėjai kokius veiksmus ši turėtų atlikti, pertraukinėjo teisėją, kalbėjo be eilės. Be to, po nutarties dėl nuobaudos paskyrimo paskelbimo, nepagrįstai pasišalindama iš salės, K. A. apskritai nutraukė bylos nagrinėjimą, todėl teismo posėdis turėjo būti atidėtas.

Pažymėtina, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. 11 val. posėdžio protokolas atitinka garso įrašą, nors apeliantė dėl to reiškė abejones, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi rašytiniu posėdžio protokolu, kuris akivaizdžiai patvirtino, kad K. A. elgesys teismo posėdyje pagrįstai įvertintas kaip nepagarba teismui.

Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad buvo praleistas dviejų mėnesių terminas skirti nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali ATPK 35 str. 1 d. norma, kuri numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šiuo atveju, nuobauda buvo paskirta per šiek tiek daugiau nei du mėnesius, ATPK 35 str. numatyti terminai nebuvo pažeisti.

Apeliantės nuomone, apylinkės teismas negalėjo bylos išnagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti. Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas nutarime aptarė K. A. prašymą ir įvertino jame išdėstytus motyvus ir reikalavimus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, K. A. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog darbdavys jos neleidžia išvykti į teismo posėdį, kad ji nepakeičiama darbuotoja ir be jos darbdavys negalėtų išsiversti. Be to, Darbo kodeksas įpareigoja atleisti darbuotoją nuo darbo, kai jis yra šaukiamas į teismą, taigi K. A. darbdavys, dėl jos neatvykimo į darbą esant būtinumui dalyvauti teismo pasėdyje, negalėtų taikyti jokių drausminių nuobaudų.

Atkreiptinas dėmesys, kad K. A. savo prašymą teismo raštinei pateikė posėdžio dieną, taigi ji galėjo ir atvyko nurodytą dieną į teismą, tačiau teismo posėdžio nepagrįstai nesulaukė. Apie posėdžio datą ji buvo informuota 2013-11-09 šaukimu (šaukimas įteiktas tėvui R. A.), taigi K. A. turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie tai, kad negalės atvykti į posėdį ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą iš anksto, taip nesutrukdydama teismo darbo. Nors pažeidėjui yra suteikta teisė prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau ji ir įpareigoja nepiktnaudžiauti šia teise, ja naudotis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nevilkinant proceso, o šiuo atveju negalima teigti, kad K. A. suteiktomis teisėmis naudojosi tinkamai. Pažymėtina, kad prašyme teismui apeliantė nurodo, jog į teismo posėdį gali atvykti tik pirmadieniais, nes tada yra jos laisvadienis, tačiau kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, apeliantė kitose bylose teismo posėdžiuose dalyvavo ir kitomis savaitės dienomis, ne tik pirmadieniais: pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28963-905/2013 – 2013-10-10 (ketvirtadienį) ir 2013-11-07 (ketvirtadienį), Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 – 2013-12-10 (antradienį).

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl visų K. A. prašyme išsakytų reikalavimų, todėl negalima sutikti, kad išnagrinėjus bylą administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjai nedalyvaujant, buvo pažeistos jos teisės. Teismui nekilo jokių abejonių dėl surinktų duomenų pakankamumo ar patikimumo, todėl teismas nepažeisdamas jam suteiktų teisių bei siekdamas kuo operatyviau išnagrinėti bylą, netenkino K. A. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir kviesti jos nurodytus asmenis liudytojais.

Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, taip pat į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai K. A. skyrė minimalią ATPK 186¹ str. sankcijoje numatytą nuobaudą – 500 litų baudą. Jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko ši nuobauda turėtų būti mažinama, apeliantė nenurodė, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai, objektyviai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui nepadarė, todėl naikinti nutarimą K. A. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.