Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl J. R. pripažinimo neveiksniu tam tikro­se srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. R. ir VšĮ Kapčiamiesčio globos namai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad J. R. nuo 2018-05-23 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad J. R. yra pilnai slaugomas, savęs neaptarnaujantis, savo kasdieninių poreikių nesuvokiantis, pažymėta, kad pagal savo psichinę būseną jis visuose tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose tvarkytis nesugebantis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. R. nieko nežino apie pinigus bei jų vertę, gaunamas pajamas bei išlaidas, nesuvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, būtinomis buitinėmis bei asmens higienos priemonėmis, sumokėti mokesčius, nesuvokia klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, nesiorientuoja aplinkoje bei laike, nekalba, nesugeba pasirašyti, perskaityti pateikto teksto, todėl nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Išvadoje nurodama, kad J. R. reikalinga pastovi kito asmens priežiūra, pagalba, globa, nes dėl sveikatos būklės jis nedali pasirūpinti savo gyvenamosiomis patalpomis, asmeninės higienos priežiūra, nesugeba savarankiškai lankytis gydymo įstaigose. Visą pagalbą, susijusią su jo sveikatos priežiūra, jis gauna jį prižiūrinčių medikų pagalba. J. R. tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties. J. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jis turi būti pripažintinas neveiksniu visose srityse.

Suinteresuoto asmens J. R. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąjį pripažinti neveiksniu visose prašomose srityse, nes jis nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje, tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl jai būtina pagalba siekiant apsaugoti jos interesus, be kurios jis neišgyventų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalimi ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad J. R. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 53-57), suinteresuotas asmuo J. R. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad J. R. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir darbingumą nėra būtinybės apriboti veiksnumą tose asmeninių neturinių santykių srityse, kurios jam faktiškai nėra aktualios, taip pat tose, kuriose tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens VšĮ Kapčiamiesčio globos namų vadovės paaiškinimų matyti, kad J. R. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, vienas negali patenkinti jokių savo poreikių. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 9). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jam diagnozuota liga – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.8), nurodoma, kad jis pilnai slaugomas, savęs neaptarnaujantis, savo kasdieninių poreikių nesuvokiantis, pagal savo psichinę būseną visuose tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose tvarkytis nesugebantis (b. l. 10). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2019-02-08 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. SPCVI-13 dėl J. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad: J. R. nieko nežino apie pinigus bei jų vertę, gaunamas pajamas bei išlaidas, nesuvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, būtinomis buitinėmis bei asmens higienos priemonėmis, sumokėti mokesčius, nesuvokia klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, nesiorientuoja aplinkoje bei laike, nekalba, nesugeba pasirašyti, perskaityti pateikto teksto, todėl nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, jis negali pasirūpinti savo gyvenamosiomis patalpomis, asmeninės higienos priežiūra, nesuvokia savo sveikatos būklės, nesugeba įvertinti sveikatos aplinkybių, nesugeba savarankiškai lankytis gydymo įstaigose, savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties (b. l. 11-15). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. R. diagnozuotas psichikos sutrikimas - kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, kuris priskiriamas prie sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, ir dėl jo J. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 53-57). Ekspertizės akte aprašoma J. R. būklė ir elgesys atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus ir patvirtina, kad jis nekalba ir nesuvokia klausimų esmės, stebima sensomotorinė afazija, visiškai nesiorientuoja turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, į jokius klausimus neatsako, yra abejingas aplinkai (b. l. 53-57).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. R. dėl sunkaus psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jo veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jo interesams kils grėsmė, nes nesuvokdamas jį supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodamas aplinkoje, laike ir erdvėje, jis gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais buvo siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. R. nustatytas psichikos sutrikimas yra nuolatinio pobūdžio, o ji yra jau 68 metų amžiaus senatvės pensininkas ir fiziškai negali net judėti, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus ir neturi prasmės, nes dirbti jis negali dėl savo amžiaus ir sveiktos.

Tuo tarpu J. R. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti J. R. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. R. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios gali asmenį paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. R. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. R. pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo jis nesugeba disponuoti pinigais, nesuvokia jų reikšmės ir paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, jis pripažintinas neveiksniu, kad jo interesus užtikrintų ir teises įgyvendintų globėjas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį VšĮ Kapčiamiesčio globos namuose, adresu Vytauto g. 11, Kapčiamiestis, Lazdijų r. sav., neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.