Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-537-961/2018Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01583-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)

2018 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Robertui Nikiforovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrimo nuteistajam V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. K. paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams ir trims mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajonų ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) teikimas, kuriame siūloma V. K. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius išdirbti 20 val. nemokamų darbų.

Teikime nurodoma, kad Vilniaus probacijos skyrius V. K. elgesį kontroliuoja nuo 2016 m. balandžio 18 d. V. K. vykdo jam teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau 2016 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. kovo 16 d. padarė administracinius nusižengimus. V. K. nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė (90 balų iš 168 balų).

Vilniaus probacijos skyriaus atstovas teisme teikimą palaikė, prašė tenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti, kadangi nuteistasis iš esmės įpareigojimus vykdo, prižiūri mažamečius vaikus.

Nuteistasis V. K. teismo posėdžio metu teikimui neprieštaravo, paaiškino aplinkybes dėl padarytų administracinių nusižengimų, nurodė, kad abi baudas yra sumokėjęs.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad, jei probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš aptartų Lietuvos Respublikos PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms (nustatytų pareigų nevykdymas, administracinių nusižengimų padarymas) teismas gali, tačiau neprivalo paskirti probuojamajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Lietuvos Respublikos PĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis V. K. Vilniaus probacijos skyriuje 2016 m. balandžio 25 d. buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigomis bei jų nevykdymo pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. be priekaištų vykdo jam teismo paskirtą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, nuo 2016 m. gegužės 2 d. nuteistasis V. K. registruojasi darbo biržoje, įvykdė Vilniaus probacijos skyriaus įpareigojimą ir 2017 m. sausio 6 d. nuvyko į Vilniaus arkivyskupijos Caritas dėl teisinės konsultacijos. Nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.

Vis tik iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. K. du kartus yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnį dėl to, kad 2018 m. kovo 16 d. važiavo viešuoju transportu be bilieto, o 2016 m. balandžio 9 d. važiavo lengvatiniu bilietu be patvirtinančio dokumento. V. K. neneigė, kad padarė minėtus nusižengimus. Tačiau teismas konstatuoja, kad V. K. padaryti pažeidimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio, jie nėra šiurkštūs, todėl nėra pakankamas pagrindas tenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimo ir skirti jam BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą poveikio priemonę, ypač įvertinus tai, jog V. K. 2016 m. balandžio 9 d. nusižengimas buvo padarytas ne probacijos vykdymo laikotarpiu, nuteistasis baudą, paskirtą už 2018 m. kovo 18 d. nusižengimą, sumokėjo, tikina sumokėjęs ir ankstesnę nuobaudą, naujų teisės pažeidimų jis nėra padaręs. Teismo įsitikinimu, prašomos paskirti poveikio priemonės paskyrimas tik nepagrįstai apsunkins V. K. padėtį, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistasis augina neįgalų vaiką, ir jokio teigiamo poveikio šiuo metu nuteistajam nedarys.

Taigi, teismas įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad užfiksavus V. K. naujus administracinių teisės nusižengimų darymus, Vilniaus probacijos skyrius turės galimybę vėl kreiptis į teismą su teikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrimo nuteistajam V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.