Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-151/2012 ieškovo UAB „Spalvoti namai“ ieškinį atsakovams V. M., R. M., tretiesiems asmenims M. J., G. M.-J., J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų V. M., R. M. ieškovui UAB „Spalvoti namai 91256,04 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (91256,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė įsiteisėjusios nutarties, priimtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18798-717/2008, kuria tarp ieškovo ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis. Teismas pakartotinai iš atsakovų ieškovui priteisė už tuos pačius darbus.Teismas pažeidė dispozityvumo principą, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad neva atsakovų skola ieškovui 18.250,62 Lt sudaro už pirktas medžiagas pagal sutartį dėl vėdinimo ir kondicionavimo įrengimo, tačiau ieškiniu neprašė priteisti už tai, todėl teismas neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tuo pažeidė CPK 265 str. 2 d. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl rangos sutarčių Nr. SN-2007/09/26, Nr. SN-2008/04/29, kadangi šios sutartys ieškovo pasirašytos vienašališkai. Dėl šildymo sistemos įrengimo bei dėl parketo klojimo ir grindjuosčių tvirtinimo darbų gyvenamajame name su ieškovu nesitarė, ir jokių darbų pagal anksčiau minėtas sutarties ieškovas apeliantams neperdavė.Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kadangi specialistas nustatė, jog anksčiau minėtos rangos sutartys atsakovo V. M. nepasirašytos, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas su ieškovu šias sutartis sudarė. Vadovaujantis LAT praktika, FNTT 2012-07-18 specialisto išvada Nr. 5-2/140 yra nepatikimas įrodymas.Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl pateiktų netiesioginių įrodymų dėl grynųjų pinigų perdavimo M. J.. Atsiskaitymo faktą su ieškovu, apeliantų vertinimu patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2007-2008 metais turėtos apeliantų pajamos, banko sąskaitų išrašai, 2008 metų užrašų kalendorius, mokėjimo nurodymai, susirašinėjimo elektroniniu raštu laiškai. Apeliantų vertinimu, svarbi aplinkybė ta, kad trečiasis asmuo M. J., veikė įmonės vardu, tame tarpe ir paimdavo iš apelianto grynuosius pinigus. Pažymi, kad po V. M. grynųjų pinigų perdavimo M. J., jo sutuoktinė G. M.-J. į savo sąskaitą įnešė 71.000 Lt, šios sumos nedeklaravo, be to M. J. 2008 metų pabaigoje įsigijo dvi apynaujas transporto priemones.Teismas nepagrįstai abstrakčiai nustatė, kad ieškovas pirko medžiagas, atliko montavimo, derinimo ir paleidimo darbus, įrengė vonią. Šios aplinkybės nepagrįstai byloje esančiais įrodymais, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas buvo rangovas pagal rangos sutartis Nr. SN-2007/09/26 dėl šildymo sistemos įrengimo, Nr. SN-2008/04/28 dėl parketo klojimo, grindjuosčių tvirtinimo darbų gyvenamajame name. Apeliantas nurodo, kad dėl šių darbų atlikimo tarėsi su kitomis firmomis, tačiau apie tai sužinojęs ieškovas pasiūlė darbų kaštus sumažinti 18 %, todėl sudarė susitarimą, kad apeliantas perduos pinigus už atliktus darbus ieškovui, o ieškovas turėjo atsiskaityti su subrangovais, todėl buvo perrašytos rangos sutartys. Teismas neteisingai nustatė, kad savo prievolėms įrengti šildymo sistemą, kloti parketą ir tvirtinti grindjuostes apeliantų name, ieškovas pasitelkė subrangovus, tačiau ieškovas neturėjo prievolės įrengti šildymo sistemą, kloti parketą ir tvirtinti grindjuostes, todėl negalėjo neegzistuojančioms prievolėms pasitelkti kitus asmenis.

Nurodo, kad ieškovas pateikė į bylą eilę dokumentų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę, tačiau ieškovas neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, tokius faktus turi įrodinėti atsakovai. Apeliantai iš esmės neginčijo subrangovų ieškovui išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų atliktų darbų ar pateiktų medžiagų, apeliantai taip pat neginčijo fakto, kad ieškovas su subrangovais yra atsiskaitęs. Apeliantai turėjo įrodyti neva ieškovui sumokėtus 94.302,10 Lt.Išanalizavus apeliantų pateiktus sąskaitų išrašus, akivaizdu, kad apeliantai siekia suklaidinti teismą, bandydami išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai neįrodė savo atsikirtimų, jog dieną, kelios dienos prieš atsakovai nuimdavo nuo savo sąskaitos pinigus, kuriuos perduodavo ieškovo direktoriui ir kitiems jo nurodytiems darbuotojams.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neva nepaisė įsiteisėjusios teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18798-717/2008. Ieškovas neprašė priteisti antrą kartą 21.907,17 Lt, teismas šios sumos ir nepriteisė. Teismas priteistiną sumą nustatė pagal 2011-01-17 išrašytą sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta pagal sąskaitas faktūras, esančias 1 t. b.l. 33-35, 44-45, 50, 52, 54, 55, kurių bendra suma 91.256,04 Lt.Ta aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė rangos sutarties su ieškovu ar atsisakė pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, neatleidžia apeliantų nuo pareigos atsiskaityti su ieškovais. Specialisto išvadoje yra nustatyta, kad ieškovas per subrangovus atliko apeliantų name šildymo sistemos įrengimo ir parketo klojimo, grindjuosčių tvirtinimo darbus. Šias aplinkybes patvirtino pats apeliantas. Teismas pagrįstai rėmės FNTT specialisto išvada, kadangi joje nustatyti visi faktai ir aplinkybės.Apeliantas neteisingai nurodo, jog teismas nevertino atsakovų pateiktų netiesioginių įrodymų, sąskaitų išrašų. Tačiau išanalizavus šiuos išrašus, apeliantų teiginiai prieštarauja jų pačių parodymams. Apeliantai nurodo, kad turėjo 2007-2008 metais pakankamai pinigų, tačiau nenurodo, kiek turėjo.Apeliaciniu skundu apeliantai kelia naujus argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme. Jog neva perduotos ieškovui sumos buvo 18 % mažesnės, nei išrašyta sąskaitose faktūrose. Apelianto užrašai, elektroniniai laiškai negali būti patikimi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įsipareigojimų, kilusių iš statybos rangos, vartojimo rangos teisinių santykių.

Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad jie 2007 m. spalio 31 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ir nebaigtą statyti su daline apdaila gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 400.000,00 Lt. Už žemę ir pastatus galutinai atsikaitė 2007 m. lapkričio 21 d. gavę kreditą bei sumokėję savo turėtus grynuosius pinigus. 2008 m. sausio 7 d. tarp ieškovės UAB „Spalvoti namai“ ir atsakovo V. M. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SN-2008/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus, nurodytus sutarties priede, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-14). Tačiau ieškovas savo reikalavimus kildina iš subrangos teisinių santykių, nes subrangovai atliko papildomus darbus atsakovams priklausančiame gyvenamajame name. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė įsiteisėjusios nutarties, priimtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18798-717/2008, kuria tarp ieškovo ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis. Teismas pakartotinai iš atsakovų ieškovui priteisė už tuos pačius darbus. Iš byloje esančios Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18798-717/2008, matyti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas iš tos pačios 2008 m. sausio 7 d. Statybos rangos sutarties Nr. SN-2008/1 ir tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, iš V. M. ieškovo UAB „Spalvoti namai“ naudai priteista 21.907,17 Lt skola už atliktus vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus (1 t., b.l. 15-16). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, papildomai iš atsakovų priteisdamas 18.250,62 Lt už pirktas medžiagas pagal statybos rangos sutartį dėl vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo (5 t., b.l. 114). Iš ieškovo ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų už atliktus darbus ir pateiktas medžiagas už 94.302,10 Lt pagal 2011 m. sausio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2011/01. Kaip matyti iš byloje esančios 2011 m. sausio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2011/01 (1 t., b.l. 19), joje nėra įtrauktos medžiagos, reikalingos vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimui. Šioje sąskaitoje ieškovo teigimu yra įtraukti atlikti darbai ir medžiagos pagal kitą rangos sutartį Nr. 2007-298-KZ-100 ir jos specialiąją dalį, atliktų darbų aktą, lauko kolektoriaus slėgio bandymo aktą. Taigi apelianto argumentai pagrįsti ir tenkintini, kadangi įsiteisėjusia 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi jau buvo išspręstas tarp šalių ginčas (CPK 18 str.279 str.), priteisiant iš atsakovo 21.907,17 Lt skolą už atliktus vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus, todėl teismas nepagrįstai pakartotinai priteisė iš atsakovų 18.250,62 Lt už pirktas medžiagas pagal 2008 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. SN-2008/1 dėl vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo, be to, tokio reikalavimo ieškovas savo ieškinyje nereiškė (CPK 265 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl rangos sutarčių Nr. SN-2007/09/26, Nr. SN-2008/04/29, kadangi šios sutartys ieškovo pasirašytos vienašališkai. Dėl šildymo sistemos įrengimo bei dėl parketo klojimo ir grindjuosčių tvirtinimo darbų gyvenamajame name atsakovas su ieškovu nesitarė, buvo tartasi tiesiogiai su kitais rangovais.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš 2008 m. sausio 7 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2007/1, kurios pagrindu buvo atlikti papildomi darbai, pirktos papildomos medžiagos. Atkreiptinas dėmesys, kad iškilus tarp UAB „Spalvoti namai“ ir V. M. ginčui dėl nekokybiškai įrengtos oro kondicionavimo sistemos įrengimo, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, nutraukė anksčiau minėtą statybos rangos sutartį dalyje dėl oro kondicionavimo sistemos įrengimo ir iš UAB „Spalvoti namai“ V. M. naudai priteisė turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b.l. 101-104). Ši sprendimas įsiteisėjo 2011 m. birželio 27 d., Kauno apygardos teismui palikus galioti anksčiau minėtą teismo sprendimą. Taigi, šio ieškinio reikalavimus ieškovas kildina iš sutarties, kuri iš dalies yra nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Apeliantai nurodo, kad jokių kitų rangos sutarčių su ieškovu nebuvo sudaręs, tačiau pats atsakovas tiesiogiai vedė derybas su rangovais UAB „NI projektai“ ir UAB „Naujos idėjos“, buvo pasiruošęs vykdyti rangos sutartis, tam turėjo pakankamai lėšų. Šių sutarčių nevykdė, kadangi trečiasis asmuo M. J., tuo metu būdamas ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktoriumi, gerai pažinojo atsakovą V. M., žinojo apie vedamas su rangovais derybas, tačiau pasiūlė rangos sutartis sudaryti ne tiesiogiai, o per UAB „Spalvoti namai“ ir su juo atsiskaityti grynaisiais pinigais, pažadėjo maksimalias nuolaidas, netaikant PVM mokesčio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas V. M. dar iki pasirašant su ieškovu 2008-01-07 statybos rangos sutartį Nr. 2008/1, 2007 m. rugsėjo 7 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su rangovu UAB „Naujos Idėjos“ dėl gyvenamojo namo šildymo sistemos techninio projekto parengimo (1 t., b.l. 85-86). 2007 m. spalio 25 d. buvo parengtas rangos sutarties Nr. 2007-298-KZ-100 projektas su rangovu UAB „NI projektai“ (1 t., b.l. 87-93). Šios aplinkybės patvirtina apeliantų argumentus, kad jie turėjo visas galimybes patys tiesiogiai vykdyti rangos sutartis, t.y. galėjo rangovams visiškai apmokėti už atliktus darbus, patiektas medžiagas. Aplinkybė, kad ieškovas sudarė tokio paties turinio ir pavadinimo rangos sutartį tiesiogiai su UAB „NI projektai“ (1 t., b.l. 20-26) patvirtina apeliantų argumentus, kad esant tarp šalių geriems santykiams, ieškovas įtikino apeliantą nesudarinėti tiesiogiai rangos sutarčių, o tarpininkaujant ieškovui, kadangi buvo pasiūlytos kainos be 18 % PVM mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad subrangovai 2007-2008 metais atliko eilę darbų atsakovams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) už kuriuos apmokėjo ieškovas, taip pat ieškovas apmokėjo už tiektas medžiagas, tačiau PVM sąskaitą faktūrą ieškovas atsakovams išrašė tik 2011 m. sausio 17 d. 2011 m. gegužės 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros iš karto po patiektų medžiagų ir atliktų darbų nebuvo išrašomos, kadangi valstybei būtų reikėję mokėti PVM (1 t., b.l. 179 antra pusė). Pagal 2002 m. kovo 5 d. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (v.ž. 2002, Nr. 35-1211) 78 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM. Pagal to pateis įstatymo 79 straipsnio 1 dalį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita-faktūra, išskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šio Įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas kitais apskaitos dokumentais. Šio įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę nenaudoti PVM sąskaitos-faktūros įformindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų masinio pobūdžio paslaugų teikimą ir prekių tiekimą. Šiuo atveju vietoj PVM sąskaitos-faktūros naudojamas laisvos formos apskaitos dokumentas, turintis visus privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus. Taigi, iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas, būdamas PVM mokėtojas, pažeidė anksčiau minėto įstatymo nuostatas ir atsakovams sąmoningai už subrangovų patiektas prekes ir atliktus darbus neišrašinėjo PVM sąskaitų faktūrų, nors apeliantai ne kartą prašė ieškovą, jog šis tokius dokumentus išduotų. Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas atsakovams išrašinėdavo sąskaitas ar kitus dokumentus, nes tokių duomenų nėra.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1,71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą CK 6.192 str. 1 d.). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba apsikeičiant dokumentais (CK 1.173 str. 2 d.). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1,76 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktos į bylą 2007 m. rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartis Nr. SN-2007/09/26 ( 2 t., b.l. 58-61) ir 2008 m. balandžio 29 d. Statybos rangos sutartis Nr. SN-2008/04/29 (2 t., b.l. 62-65) negali būti vertinamos kaip tinkami rašytiniai įrodymai, kadangi jos pasirašytos vienašališkai ieškovo direktoriaus M. J.. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog anksčiau minėtos rangos sutartys yra projektai, nes atsakovas V. M. neva paėmė originalus, kad pastudijuoti ir juos pasirašyti. Pažymėtina, kad ieškovas reikšdamas teismui ieškinį, šiomis rangos sutartimis nesirėmė ir jų kartu su ieškiniu į bylą nepateikė. Kaip jau buvo minėta, ieškovas ieškinio reikalavimą kildino iš 2008 m. sausio 7 d. rangos sutarties papildomų susitarimų, tačiau byloje nėra pateikta jokių papildomų susitarimų. Apeliantai nurodė, jog tokių rangos sutarčių projektų nėra matę, jokių papildomų susitarimų su ieškovu nebuvo sudarę (2 t., b.l. 88), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai neneigia, jog darbai buvo atlikti, tačiau už visus darbus ir medžiagas žodiniu susitarimu apeliantai mokėdavo grynaisiais pinigais UAB „Spalvoti namai“ direktoriui M. J.. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 str.), kadangi atsakovai pareiškė valią pirkti medžiagas ir paslaugas, o atsakovas sutiko teikti tokias paslaugas (CK 6.351 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis Specialisto išvada padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas atliko darbus atsakovo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), už 91.256,04 Lt, nes už tokią sumą ieškovas pirko medžiagas bei apmokėjo subrangovams. Iš byloje esančios 2012 m. liepos 18 d. Specialisto išvados Nr. 5-2/140 matyti, jog tyrimui nebuvo pateikti dokumentai (darbų atlikimo aktai), patvirtinantys, kad UAB „Spalvoti namai“ atliko darbus laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų, susijusius su užsakovu V. M. pagal 2007-09-26 statybos rangos sutartį Nr. SN-2007/09/29 ir 2008-04-29 statybos rangos sutartį Nr. SN-2008/04-29 (5 t., b.l. 22). Apie tai, kad UAB „Spalvoti namai“ neturėjo galimybės apskaitos registruose užregistruoti ūkinių įvykių, susijusių su užsakovu V. M. apie ūkio subjektų UAB „NI Projektai“ ir UAB „Medžio stilius“ atliktus darbus ir atsiskaitymus, taip pat duomenys tyrimui nepateikti, todėl specialistas darė išvadą, jog UAB „Spalvoti namai“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes ūkio subjektai UAB „NI Projektai“ ir UAB „Medžio stilius“ darbus atliko 2007-2008 metais, medžiagas UAB „Spalvoti namai“ taip pat pirko 2008 metais, tačiau PVM sąskaita faktūra išrašyta už medžiagas ir atliktus darbus 94.302,10 Lt sumai V. M. tik 2011-01-17 (5 t., b.l. 46). Taigi, specialistas savo išvadoje konstatavo, jog dėl to, kad nebuvo pateikti UAB „Spalvoti namai“ apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami duomenys apie detalius užsakovų įsiskolinimus po atliktų ūkinių operacijų su ūkio subjektais, nebuvo galima nustatyti UAB „Spalvoti namai“ įsipareigojimų struktūros už 2007-2010 metus (5 t., b.l. 47). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino anksčiau minėtoje specialisto išvadoje nustatytus faktus, todėl padarė neteisingą išvadą.

Apeliantai nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl netiesioginių įrodymų dėl grynųjų pinigų perdavimo M. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų turėjo pakankamai piniginių lėšų, patvirtina byloje esantys apeliantų sąskaitų išrašai (1 t., b.l. 106-110, 111-120, 3 t., b.l. 61-76).

Atsakovai 2012 m. gegužės 14 d. prašymu prašė teismo išduoti liudijimą, tikslu gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenis apie trečiųjų asmenų M. J., G. M.-J. ir J. M. deklaruotą turtą ir gautas pajamas 2007, 2008 ir 2009 metais, kadangi tokius duomenis anksčiau nurodytos įstaigos tiesiogiai atsakovų atstovei advokatei išduoti atsisakė (3 t., b.l. 3-25). Šiais dokumentais atsakovai norėjo įrodinėti aplinkybes, kad M. J. gavęs iš atsakovo grynuosius pinigus, galimai neįnešdavo jų į UAB „Spalvoti namai“ kasą, banko sąskaitą, o išleido asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra galimai pasisavino. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys su tokiu atsakovų prašymu nesutiko ir patys tokių įrodymų teismui neteikė (3 t., b.l. 56-57).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo G. M.-J. pas ieškovą UAB „Spalvoti namai“ pradėjo dirbti vyr. finansininke nuo 2006 m. lapkričio 16 d. (3 t., b.l. 41-44). Jos darbo sutartyje nurodyta, jog nustatoma darbo dienos trukmė 4 val., už tai mokant 300,00 Lt dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Vėliau darbo sutartis buvo pakeista, ir jai nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. nustatyta darbo dienos trukmė 8 val., už tai mokant 1.300,00 Lt dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. G. M.-J. pareigos buvo vyr. finansininkė projektų vadovė ir jai nustatytas 3.444,00 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Taigi, per metus trečiajam asmeniui G. M.-J. priskaičiuotas darbo užmokestis per metus turėjo būti 27.608,00 Lt. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų, kurie buvo gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-2-00232-11, nustatyta, kad trečiojo asmens G. M.-J. metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje už 2007 metus jai buvo priskaičiuotas ir išmokėtas gerokai didesnis darbo užmokestis. Jos darbo užmokestis UAB „Spalvoti namai“ per metus sudarė 39.597,22 Lt (5 t., b.l. 66), t.y. per mėnesį vidutiniškai priskaičiuotas darbo užmokestis buvo apie 3299,77 Lt. Analogiška situacija buvo ir 2008 metais. Pagal trečiojo asmens G. M.-J. darbo sutartį 2008 metais jos darbo užmokestis per metus buvo nustatytas 29.550 Lt (3 t., b.l. 44), tačiau iš pajamų mokesčių deklaracijos už 2008 metus matyti, jog trečiajam asmeniui G. M.-J. priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 54.981,58 Lt (5 t., b.l. 71), t.y. per mėnesį vidutiniškai priskaičiuotas darbo užmokestis buvo apie 4.581,80 Lt. Nuo 2009 metų trečiasis asmuo G. M.-J. nedirbo UAB „Spalvoti namai“ ir gaudavo motinystės pašalpą. Iš aukščiau aptartų dokumentų analizės galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens G. M.-J. laikotarpiu 2007-2008 metais, kai apeliantai už atliktus darbus ir patiektas medžiagas perduodavo grynuosius pinigus trečiojo asmens sutuoktiniui M. J., gaunamos iš ieškovo UAB „Spalvoti namai“ pajamos buvo gerokai didesnės, nei nustatyta darbo sutartimi.

Apeliantai nurodo, kad yra sutapimų tarp pinigų perdavimo M. J. ir jo sutuoktinės sąskaitos papildymo piniginėmis lėšomis. Iš trečiojo asmens G. M.-J. banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo įnešami į sąskaitą grynieji pinigai, arba kitaip papildoma sąskaita. 2008 m. lapkričio 1 d. į sąskaitą įnešta 1500,00 Lt (5 t., b.l. 99), 2008 m. balandžio 26 d. sąskaita papildyta 50.000,00 Lt suma (5 t., b.l. 96), 2007 m. gruodžio 12 d. sąskaita papildyta 21.000,00 Lt (5 t., b.l. 90). Pažymėtina, kad byloje esančiose 2007 ir 2008 metų pajamų mokesčių deklaracijose šios didelės sumos nėra deklaruotos.

Trečiasis asmuo M. J. ieškovo UAB „Spalvoti namai“ įmonėje pradėjo dirbti nuo 2006 m. lapkričio 16 d., mėnesinė alga neatskaičius mokesčių nustatyta 150,00 Lt (3 t., b.l. 46). Nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2008 m. kovo 2 d. paskirtas projektų vadovu ir nustatytas 3.444,00 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių (3 t., b.l. 47). Taigi, trečiajam asmeniui M. J. 2007 metais priskaičiuotas darbo užmokestis turėjo būti 29.664,00 Lt. Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens M. J. gautas pajamas, todėl pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, teisėjų kolegija įvertino informaciją, gautą iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro (CPK 179 str. 3 d.). Iš šių duomenų nustatyta, kad 2007 metais trečiajam asmeniui M. J. 2007 metais priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 32.085,42 Lt. Nuo 2008 m. kovo 3 d. darbo užmokestis sumažintas iki 1.950,00 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, kuris nuo 2008 m. gegužės 6 d. sumažintas iki 400,00 Lt per mėnesį, po mėnesio dar sumažintas iki 200,00 Lt per mėnesį. Taigi, 2008 metais pagal darbo sutartį trečiajam asmeniui M. J. priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 12.588,00 Lt (3 t., b.l. 48). Tuo tarpu iš Sodros registrų nustatyta, kad 2008 metais trečiajam asmeniui M. J. priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 13.943,91 Lt. Taigi, ir trečiojo asmens M. J. gaunamos pajamos realiai buvo didesnės, nei nustatyta darbo sutartimi.

Apeliantai tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose teigia, jog už atliktus darbus gyvenamajame name 2007-2008 metais žodiniu susitarimu mokėdavo grynaisiais M. J. ar jo nurodytiems asmenims. Šias aplinkybes apeliantai įrodinėja sąskaitų išrašais, elektroninio susirašinėjimo laiškais bei užrašų knygute. Iš byloje esančių tiek V. M., tiek jo sutuoktinės R. M. banko sąskaitų 2007-2008 metų išrašų matyti, kad apeliantų finansinė padėtis tais metais buvo pakankamai gera ir stabili. Nuo pat 2007 metų sausio mėnesio apeliantai iš savo sąskaitų kas keletą dienų išgrynindavo įvairias pinigų sumas (3 t., b.l. 61-76), apeliantų sąskaitose pastoviai buvo nemažos sumos pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų paaiškinimais nėra pagrindo abejoti, kadangi jie 2007-2008 metais vykdė namo statybą ir buvo suinteresuoti kuo greičiau jame apsigyventi, todėl samdė ne tik ieškovą statybos darbams atlikti, bet ir kitus rangovus. Duomenų, jog apeliantams kiti rangovai už neapmokėtus darbus būtų pareiškę pretenzijas, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad pats ieškovas nereiškė pretenzijų apeliantams, kol tarp šalių neprasidėjo teisminiai ginčai.

Ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantų teiginiai prieštarauja jų pačių parodymams. Ieškovo manymu, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai paneigia apeliantų teiginius apie tai, jog vieną, kelias dienas prieš ieškovo atsiskaitymus su subrangovais, medžiagų tiekėjais, apeliantas išimdavo grynuosius pinigus ir perduodavo juos M. J.. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo teiginiais nesutinka ir juos atmeta. Kaip jau buvo prieš tai nustatyta, iš buhalterinių UAB „Spalvoti namai“ dokumentų nebuvo galima nustatyti UAB „Spalvoti namai“ įsipareigojimų struktūros už 2007-2008 metus, kadangi įmonėje nebuvo fiksuojami duomenys apie detalius užsakovų įsiskolinimus po atliktų ūkinių operacijų su ūkio subjektais. Taip pat pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, kad bankomatuose išgryninant pinigus yra taikomi limitai, be to nemokamai per dieną galima išgryninti iki 2000 Lt, išgryninat didesnes sumas yra taikomi atitinkami mokesčiai (baudos). Todėl tiek V. M., tiek jo sutuoktinė nuolat išgrynindavo iš savo sąskaitų pinigus, kad išvengti banko skaičiuojamų mokesčių.

Apeliantai nurodo, jog grynųjų pinigų perdavimo faktą, kai atsakovai suderinę mokėtinas sumas su rangovais, sumokėdavo atitinkamas pinigų sumas M. J. ar jo nurodytam asmeniui, patvirtina ir V. M. užrašų knygutė. Kaip nurodo ieškovas, subrangovas UAB „Medžio stilius“ apeliantų gyvenamajame name klojo parketą. Iš byloje esančios apelianto V. M. užrašų knygutės įrašų (1 t., b.l. 171-177) matyti, kad 2008 m. gegužės 7 d. UAB „Spalvoti namai“ darbuotojai Justinai (byloje trečiajam asmeniui J. M.) už parketą buvo perduota 3500 Lt, papildomai 4000 Lt (1 t. b.l. 174). Iš Apelianto V. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad tą pačią dieną apeliantas iš savo sąskaitos išgrynino tokią pačią 3.500 Lt sumą iš bankomato, esančio Konstitucijos pr. 20, Vilniuje (3 t., b.l. 63, 264 eilutė). Taip pat iš užrašų knygutės įrašų matyti, jog 2008 m. birželio 12 d. apeliantas už parketą sumokėjo 4500 Lt (1 t., b.l. 175), tą pačią dieną iš apeliantės R. M. sąskaitos grynais per kelis kartus buvo išgryninti 7000 Lt iš bankomato, esančio Konstitucijos pr., Vilniuje (3 t., b.l. 69). Šios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, jog jos disponavo ne tik savo, bet ir savo sutuoktinės banko kortelėmis, todėl pinigai buvo nuimti Vilniuje, Konstitucijos pr., tikslu sumokėti grynaisiais už subrangovų atliekamus darbus ir pirktas medžiagas.

Iš byloje esančių susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijų matyti, jog tarp apelianto V. M. ir trečiojo asmens M. J. egzistavo draugiški, darbiniai santykiai (1 t., b.l. 165-170). Elektroniniuose laiškuose tiek apeliantas, tiek M. J. kalba apie darbų derinimą su subrangovais, apie sumokėtas pinigų sumas, apeliantas klausdavo, kiek dar turi sumokėti. Iš 2008 m. liepos 6 d. apelianto laiško M. J. matyti, jog apeliantas 2008 m. balandžio 30 d. trečiajam asmeniui J. M. buvo sumokėjęs 4.000 Lt, 2008 m. gegužės 7 d. – 3.500 Lt, 2008 m. birželio 12 d. pačiam M. J. – 4.500 Lt (1 t., b.l. 165). Šios nurodytos aplinkybės sutampa su prieš tai aptartomis, kad tomis pačiomis dienomis buvo išgryninami pinigai iš apeliantų banko sąskaitų, bei tomis pačiomis dienomis perduoti ieškovo UAB „Spalvoti namai“ darbuotojams. Taip pat šios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, jog trečiasis asmuo M. J. gavęs iš apelianto V. M. pinigus, atsiskaitydavo su subrangovais. Iš byloje esančio 2008 m. gegužės 9 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 416 matyti, jog ieškovas UAB „Spalvoti namai“ subrangovui UAB „Medžio stilius“ pervedė 3.500 Lt (1 t., b.l. 46), t.y. tokią pačią sumą, kurią apeliantas 2008 m. gegužės 78 d. paėmė iš savo sąskaitos grynaisiais ir kurią tą pačią dieną perdavė J. M.. Analogiška ir kita situacija – 2008 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu ieškovas subrangovui UAB „Medžio stilius“ pervedė 4000 Lt sumą (1 t., b.l. 47), o prieš tai 2008 m. balandžio 30 d. iš apeliantų sąskaitos grynais nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 26 d. paimta 10.500 Lt (3 t., b.l. 68), elektroniniame laiške nurodyta, kad 4000 Lt perduoti J. M. (1 t., b.l. 165), bei V. M. užrašų knygutėje užfiksuota ta pati aplinkybė (1 t., b.l. 174). Taip pat elektroniniuose apelianto ir trečiojo asmens M. J. laiškuose tartasi dėl kainų be PVM (1 t., b.l. 165), paminėta, kad trečiasis asmuo M. J. neišrašydavo apeliantui dokumentų dėl perduotų jam grynųjų pinigų.

Apeliantų argumentus, kad namo įrenginėjimo laikotarpiu 2007-2008 metais, kai apeliantas pinigus grynais perduodavo tretiesiems asmenims, M. J. įgijo dvi mažai naudotas transporto priemones, patvirtina byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas, iš kurio matyti, jog M. J. 2008 m. gruodžio 23 d. savo vardu įregistravo automobilį Ford Tourneo Connect, pagamintą 2007 m. birželio 15 d. ir automobilį Nissan Note, pagamintą 2007 m. lapkričio 30 d. (3 t., b.l. 11). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tretieji asmenys M. J. ir jo sutuoktinė G. M.-Juknevičienė, gaudami kas mėnesį vidutines pajamas, vienu metu įgydami dvi praktiškai naujas transporto priemones, galimai tam panaudojo apeliantų duotus grynuosius pinigus už medžiagas ir atliktus subrangovų darbus, tačiau į ieškovo UAB „Spalvoti namai“ kasą/sąskaitą pinigų neįnešdavo, nes tai neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Dėl apelianto argumentų, kad minėti tretieji asmenys keliavo atostogauti į prabangią kelionę į Kubą, teismas nepasisako, nes byloje tokių duomenų nėra.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi visus nagrinėjamos bylos įrodymus ir juos įvertinusi CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, jog ieškovas UAB „Spalvoti namai“ neturi neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovus dėl skolos priteisimo už subrangovų atliktus darbus ir pirktas medžiagas, įrenginėjant apeliantams nuosavybės teise priklausiantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2007-2008 metais. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų visumos yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovai už atliktus darbus atsiskaitinėdavo grynaisiais pinigais buvusiam UAB „Spalvoti namai“ direktoriui M. J., jo sutuoktinei arba trečiajam asmeniui J. M.. Tai patvirtina visi prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai, grynųjų pinigų, kurie sudaro visą prašomą priteisti sumą, paėmimas iš sąskaitų 2007-2008 metais. Aplinkybė, kad ieškovo buhalterinėje dokumentacijoje neatsispindėjo viso piniginės operacijos su skolininkais, patvirtinta Specialisto išvadoje iš ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Esant aukščiau nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovai prašė taikyti CPK 95 str. 2 d. nuostatas ir paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad apeliantai su ieškovu UAB „Spalvoti namai“ yra visiškai atsiskaitę, ir tai žinodamas ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktorius M. J. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pakartotinai priteisti iš atsakovų pinigų sumas, kurios jau yra sumokėtos, taip sąmoningai sukurdamas sąlygas žalai atsirasti. Piktnaudžiavimo teise instituto paskirtis turi ir prevencinę reikšmę, todėl šios nuostatos netaikymas arba vangus taikymas praktikoje sąlygoja požiūrį, jog ji ir nebus pritaikyta, o savo prevencinę funkciją ji atliktų tik esant suvokimui, jog piktnaudžiaujant teise iškyla realios neigiamos pasekmės: bauda ir nuostolių atlyginimas. Pažymėtina, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, jog dėl aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimo teismui, atsakovės R. M. sveikata smarkiai pablogėjo (2 t., b.l. 6). Iš 2011 m. gegužės 23 d. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pažymos matyti, jog ji nuo 2011 m. balandžio 14 d. konsultuojama ir gydoma poliklinikoje dėl pablogėjusios savijautos, kuri siejama su stresogeninais dirgikliais dėl nagrinėjamos bylos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktorius M. J. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tokie ieškovo veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), todėl pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktoriui M. J. skirtina 5.000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantai už apeliacinio skundo pateikimą teismui sumokėjo 2738 Lt (5 t., b.l. 130), taip pat už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme apeliantai sumokėjo 1500 Lt, todėl šios jų patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo apeliantams priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, jų patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų ir jų išklotinių nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 13.156,41 Lt (3 t. b.l. 133-149). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla sudėtinga (5 tomai), atsakovų atstovė advokatė rinko pakankamai daug rašytinių įrodymų, iš atsakovų prašoma priteisti didelė pinigų suma, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko beveik du metus, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos visos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Iš viso 14.656,41 Lt atstovavimo išlaidų teismuose.

Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 38,20 Lt, kurios taip pat priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Spalvoti namai“ (j.a.k. 300615174, adresas Ukmergės g. 300H-44, Vilnius) 14.656,41 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus 41 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, 2738,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis litų 00 ct) žyminio mokesčio atsakovų V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Spalvoti namai“ (j.a.k. 300615174, adresas Ukmergės g. 300H-44, Vilnius) 38,20 Lt (trisdešimt aštuonis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovo UAB „Spalvoti namai“ (j.a.k. 300615174, adresas Ukmergės g. 300H-44, Vilnius) direktoriui M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) paskirti 5.000 Lt (penkių tūkstančių litų) dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.