Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. šešiasdešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., šią bausmę subendrinus su Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pakeista bausme dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta treji metai vienas mėnuo laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

J. G. ir I. G. iš A. J. priteista 560 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2002 m. liepos 9 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio tarpusavio konflikto su J. G. ir I. G. metu, tyčia sudavė po vieną smūgį I. G. į veidą ir į ranką bei ne mažiau kaip keturis smūgius J. G. į galvą, kairę ranką, kairįjį klubą, taip nukentėjusiesiems I. G. ir J. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš aprašomosios nuosprendžio dalies darytina išvada, jog teismas apsiribojo tik faktinių aplinkybių konstatavimu, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė liko neįrodyta, nes teismas nei jo, nei nukentėjusiųjų parodymais visiškai nesivadovavo. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra duomenų ar požymių, kad sužalojimai būtų padaryti jam ginantis. Teismo medicinos ekspertas išvadoje Nr. 12-N nurodė, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes veido subjaurojimas naudojant terapines priemones neišnyko. Nėra tikėtina, kad visus sužalojimus A. J. patyrė nugriuvęs ir atsitrenkęs į akmenis. Įrankio - kauptuko bendrinės charakteristikos neprieštarauja tam, kad kirstinė- muštinė žaizda A. J. kaktoje galėjo būti padaryta panašiu įrankiu. 2002-07-10 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 228 yra aprašyti ir kiti jam padaryti kūno sužalojimai. Jei teismas jo parodymus vertino kaip neobjektyvius ir tendencingus, o ekspertizės aktus kaip objektyvius įrodymus, tai galėjo padaryti bent prielaidą, kad buvo užpultas jis, o ne nukentėjusieji ir kad sužalojimus jiems nuteistasis padarė gindamasis nuo užpuolimo (būtinoji gintis). Esant tokioms prielaidoms, teismas turėjo jam priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius kaltės dėl nusikaltimo padarymo. Be to, liudytojai O. G. ir J. G. patvirtino, kad jis buvo mušamas vyro ir moters, kai gulėjo ant žemės. Tai tik patvirtina, kad patys nukentėjusieji jį užpuolė ir savo bendrais veiksmais padarė sunkų kūno sužalojimą.

Taigi pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis prieštaringomis išvadomis. Nukentėjusiųjų G. ir jų dukrų parodymus teismas įvertino kaip tendencingai kaltinančius ir neobjektyvius, tačiau padarė neabejotiną išvadą, kad jis kaltas, nors objektyvūs įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad dėl jam padarytų kūno sužalojimų gali būti kalti ir nukentėjusieji.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. J. kaltu dėl J. G. ir I. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jis nukentėjusiųjų nesužalojo, jie patys jį užpuolė, ši jo gynybinė versija visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusieji J. G. ir I. G. teisiamajame posėdyje vienodai parodė, kad 2002 m. liepos 9 d. į jų namų kiemą ieškodamas šuns atėjo A. J. , sukėlė triukšmą. Radęs šunį vėl sugrįžo į kiemą vienoje rankoje laikydamas šunį, o kitoje – pagalį. J. G. pareikalavus išeiti iš kiemo, A. J. turėtu pagaliu jam sudavė per kairįjį klubą ir užsimojo suduoti per galvą. J. G. išsigandęs įbėgo į tvartą, užsikabino kabliu iš vidaus, o kaltinamasis pribėgęs prie tvarto durų bandė duris atplėšti. A. J. atplėšus duris, J. G. pasiėmė gyvulių laižomosios druskos gabalą, kad galėtų apsiginti. Tai pamatęs A. J. šiek tiek atsitraukė. J. G. išėjęs iš tvarto girdėjo, kaip žmona reikalavo, kad A. J. išeitų. Jis pats tam irgi pritarė. Tada agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius A. J. ėjo link J. G. , prirėmė jį prie traktoriaus ir sudavė kelis smūgius į veidą, į kairį petį bei spyrė koja į kairės rankos alkūnę. J. G. bandė prisidengti rankomis. Po to J. G. stumtelėjo A. J. nuo savęs ir pastarasis nugriuvo. I. G. toliau reikalavo, kad A. J. išeitų iš kiemo. Tada A. J. puolė link jos ir sudavė kumščiu iš apačios jai į veidą, nuo smūgio jai nukrito akiniai. Po to A. J. puolė link J. G. , o šis gindamasis pasigriebė kauptuką ir jo kotu sudavė A. J. per ranką. Pastarasis bandė kauptuką atimti, jį sulaužė ir jo rankoje liko dalis su metaline dalimi. I. G. pareikalavus baigti muštynes, A. J. jai sudavė kauptuku per dešinę ranką ir vėl puolė vytis J. G. . Šalia darželio A. J. nugriuvo, o jam atsikėlus iš kaktos bėgo kraujas. Po to A. J. keikdamasis išėjo iš jų kiemo. Netikėti šiais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Šiuos parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiųjų dukrų J. G. ir R. G. parodymai, bet ir kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvados visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus tiek dėl A. J. prieš juos pavartoto fizinio smurto pobūdžio, tiek ir jų pačių prieš A. J. pavartotų gynybinių fizinių veiksmų pobūdžio. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog gėlyne netoli gyvenamojo namo matosi rankų pirštų įspaudai bei išstumdyti akmenys, kieme taip pat rasti sudaužyti akiniai, ant cementinio keliuko matyti į kraujo dėmes panašių žymių, taip pat matyti, kad ūkinio pastato metalinis kablys išplėštas iš durų, šalia ūkinio pastato durų padėtas sulaužytas grėblys.

Taigi nuteistojo A. J. kaltė dėl J. G. ir I. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, apeliacinio skundo argumentai nuteistojo kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Nuosprendis neperžengiant apeliacinio skundo ribų laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.