- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- eI-5544-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00198-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai E. R., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėja E. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6-24-18839 „Dėl E. R. teisės į motinystės pašalpą“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-18839) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-8353 „Dėl motinystės pašalpos“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1) I-8353); įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjos motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d, taikant apskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį 177,21 Eur ir paskirti 15 062,85 Eur pašalpą; priteisti pareiškėjai jos sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą – 21,00 Eur.
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą skirti motinystės pašalpą nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą Nr. EC606918. Sprendime Nr. 6-24-18839 pareiškėjai nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. apskaičiavo 5 621,05 Eur motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, pateikė skundą Fondo valdybai, kuri sprendime Nr. (11.1) I-8353 atsisakė tenkinti skundą ir paliko galioti sprendimą Nr. 6-24-18839: Fondo valdyba remdamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1474 „Dėl einamųjų 2015 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1474) patvirtintą einamųjų 2015 m. draudžiamųjų pajamų dydį – 431 Eur, į maksimalų dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį (65,68 Eur), nustatė, kad atsakovas pagrįstai apskaičiavo 5 621,05 Eur dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Su šiuo sprendimu pareiškėja taip pat nesutinka.
2.2. Pareiškėja remiasi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu, nurodo, kad įstatymuose nenustatyta maksimali pajamų suma, nuo kurios valstybinio socialinio draudimo įmokos nebūtų mokamos, tačiau nustatyta maksimali pašalpos suma, kurią įmokas mokėjęs asmuo gali gauti, nepaisant to, kiek daug valstybinio socialinio draudimo įmokų jis sumokėjo. Be to, maksimalią sumą nustatant konkrečiu dydžiu (nors ir šiek tiek nežymiai kintančiu, atsižvelgiant į tam tikrus valstybinius rodiklius, pavyzdžiui, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, metinį vidutinį darbo dienų skaičių ir pan.), neatsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų vienų asmenų gaunama pašalpos suma gali būti beveik lygi arba nežymiai skirtis nuo maksimalios kompensuojamosios pašalpos sumos, o kitų asmenų, kaip ir šiuo atveju pareiškėjos, tas skirtumas gali būti daugiau negu dvigubas, pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalis, konstituciniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principai. Be to, atsakovo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, nes ji, mokėdama dideles valstybinio socialinio draudimo įmokas, tikėjosi ir atitinkamos pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi ir Tarptautinės darbo organizacijos 2000 m. birželio 15 d. konvencija Nr. 183 „Dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo“ (toliau – ir Konvencija), pagal kurios 6 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal nacionalinę teisę ar praktiką piniginių išmokų, mokamų už motinystės atostogas, dydis yra skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusį uždarbi tokių išmokų dydis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai buvusio moters uždarbio arba to uždarbio, į kurį atsižvelgiama, apskaičiuojant išmokos dydį. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai apskaičiuota pašalpa kompensuoja tik 37,32 proc. prarasto darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 66,66 proc., kaip to reikalauja Konvencija, kurios nuostatų Lietuvos Respublika įsipareigojo laikytis.
Taigi, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjai motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas turi būti apskaičiuota pagal jos dienos kompensuojamąjį uždarbį teisės į pašalpą atsiradimo dieną, t. y. 177,21 Eur, o už visą laikotarpį – 15 062,85 Eur.
II
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos nurodo, kad su skundu nesutinka, kad sprendimas Nr. 6-24-18839 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punkte įtvirtintas šių teisės aktų pagrindu skiriamų socialinio draudimo išmokų dydžio ribojimas, t. y. pašalpos gavėjo maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį, 3,2 dydžio sumos.
2. VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. 6-24-18839 pareiškėjai paskyrė 5 621,05 Eur dydžio motinystės pašalpą nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjos vidutinis kompensuojamasis uždarbis, remiantis Įstatymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., sudarė 177,21 Eur (44 479,91 Eur / 251 darbo diena). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 66,13 Eur, jis apskaičiuotas pagal 2015 metų lapkričio mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (434 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2015 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (434 Eur x 3,2 / 21 darbo diena). Pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (177,21 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (66,13 Eur), todėl Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi bei Nuostatų 7 punktu, apskaičiavo pareiškėjai 5 621,05 Eur (66,13 Eur x 85 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d., taikydamas būtent 66,13 Eur dydį.
3. Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnį, įstatymų leidėjas nedviprasmiškai nurodo, jog ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja tik dalį dėl draudiminių įvykių prarastų darbo pajamų. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius yra viešojo administravimo institucija, privalanti vykdyti galiojančius įstatymus ir neturinti teisės / pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodo, kad: Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos; pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos 2015 m. lapkričio 10 d., todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., yra 177,21 Eur‘ maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2015 m. lapkričio mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžių sumą bei 2015 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, yra 66,13 Eur; pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis viršija maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį (66,13 Eur), todėl motinystės pašalpa apskaičiuota, taikant pastarąjį dydį; Fondo valdyba sprendime Nr. 6-24-18839 paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 6-24-18839 kaip teisėtą ir pagrįstą.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėja E. R. prašė tenkinti skundą.
2. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė J. B. (2016 m. sausio 22 d. įgaliojimas Nr. Įg-18) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėja pateikė VSDFV Vilniaus 2015 m. lapkričio 13 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d.
1.2. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 6-24-18839 „Dėl E. R. teisės į motinystės pašalpą“ skyrė pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. – 5 621,05 Eur; pašalpa apskirta, taikant 66,13 Eur dydžio maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį teisės į pašalpą atsiradimo dieną (pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis – 177,21 Eur).
1.3. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. gruodžio 8 d. skundą dėl sprendimo Nr. 6-24-18839, 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. (11.1) I-8353 „Dėl motinystės pašalpos“ pareiškėjos skundo netenkino: remdamasi, be kita ko, Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi ir 7 punktu, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (177,21 Eur) viršija maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį (66,13 Eur), todėl motinystės pašalpa apskaičiuota taikant pastarąjį dydį, konstatavo, kad sprendime Nr. 6-24-18839 pagrįstai paskirta maksimali – 5 621,05 Eur (66,13 Eur x 85 darbo dienos) – motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d., taip pat nurodė, kad Fondo valdybai nesuteikta teisė išimties tvarka leisti teritoriniams skyriams skirti bei mokėti motinystės pašalpas kitaip, negu nustatyta Įstatyme ir Nuostatuose.
2. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad skundžiami sprendimai Nr. 6-24-18839 „Dėl E. R. teisės į motinystės pašalpą“ ir Nr. (11.1) I-8353 „Dėl motinystės pašalpos“ priimti, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7569), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punktu (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 99-5052). Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N5/2016, kuriame, be kita ko, nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7569) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai, taip pat pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 99-5052) tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Vadinasi, minėti šioje administracinėje byloje skundžiami sprendimai buvo priimti, remiantis antikonstituciniais teisės aktais, todėl negali būti laikomi teisėtais.
Teismas akcentuoja ir tai, kad pareiškėja E. R. į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. sausio 15 d., tą pačią dieną buvo priimtas jos skundas, taigi, pareiškėja pradėjo ginti savo teises teismine tvarka anksčiau, negu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė 2016 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. KT8-N5/2016. Vadinasi, šiuo atveju retroaktyvaus Konstitucinio Teismo teisės akto galiojimo nėra, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką E. R. teisės šioje administracinėje byloje turi būti apginamos, net ir nepaisant to, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas bus paskelbtas 2017 m. sausio 2 d. Šioje administracinėje byloje negindamas pareiškėjos teisių, teismas vykdytų ne realų, o formalų teisingumą.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos E. R. skundas tenkintinas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 6-24-18839 „Dėl E. R. teisės į motinystės pašalpą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (11.1) I-8353 „Dėl motinystės pašalpos“ naikintini, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjos motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d, taikant apskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį 177,21 Eur, ir paskirti 15 062,85 Eur pašalpą.
4. Pareiškėja prašo priteisti jos sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą – 21,00 Eur. Pareiškėjos skundas patenkintas, todėl jai iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteistinas žyminis mokestis 21 Eur (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6-24-18839 „Dėl E. R. teisės į motinystės pašalpą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-8353 „Dėl motinystės pašalpos“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti E. R. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d, taikant apskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį 177,21 Eur ir paskirti 15 062,85 Eur pašalpą.
Priteisti E. R. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus jos sumokėto 21 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.