Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis E. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi. Parodė, kad D. G. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. 2024 m. liepos 10 d. maždaug nuo 10 val. jis su D. G. vartojo alkoholį, buvo dviese jo namuose. Jis tą dieną gėrė viskį, 1 l talpos, 40 laipsnių stiprumo, o D. G. gėrė degtinę, taip pat 1 l talpos. Po to jie išėjo į lauką parūkyti ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau priežasties neatsimena. Jiems įėjus į laiptinę, (duomenys neskelbtini) aukšte, kiek atsimena, vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė D. G. į veido sritį, tačiau į kurią tiksliai vietą neatsimena. Kas vyko toliau neatsimena dėl savo neblaivumo. Tik atsikėlęs vakare apie 20 val. pamatė, kad jo rankos yra kruvinos. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Įsipareigoja iki 2025 m. gruodžio 5 d. ligonių kasoms atlyginti D. G. gydymo išlaidas (el. b. l. 152–154).

Be E. D. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiojo D. G. (el. b. l. 13–15) ir liudytojos S. G. parodymais (el. b. l. 65–68), duotais ikiteisminio tyrimo metu; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada Nr. G 2433/2024 (01), kurioje konstatuota, kad: 1) D. G. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis su kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu ir su aplinkinių audinių kraujosruva vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina sudavus smūgį. Sužalojimas padarytas galimai 12 val. bėgyje iki apžiūros (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 16 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą; 2) D. G. kūne konstatuotas sužalojimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 3) D. G. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis su kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu ir su aplinkinių audinių kraujosruva vokuose padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas visumoje būdingas smūgių sudavimui; 4) D. G. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis su kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu ir su aplinkinių audinių kraujosruva vokuose savęs žalojimui nebūdingas; 5) D. G. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis su kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu ir su aplinkinių audinių kraujosruva vokuose padarytas kietu buku daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo; 6) Sužalojimo susidarymo metu, nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą (el. b. l. 87–89) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. D. padarė nukentėjusiajam D. G. sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. 2024 m. liepos 10 d. apie 13 val., pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje asmeninio konflikto su D. G. metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą D. G. į veidą, taip padarė nosikaulių lūžį su kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu ir aplinkinių audinių kraujosruva vokuose, taip nukentėjusiajam D. G. padarė sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 167–170). Nukentėjusiajam D. G. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. l. 172–173).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Jis, ranka trenkdamas D. G. į veidą, padarė sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (el. b. l. 102–106). Paskutinių 1 metų laikotarpiu E. D. 3 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (el. b. l. 111–115). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. l. 107–110). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 155–158). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje pateiktas 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo (el. b. l. 120–124). Kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad E. D. 2025 m. sausio 10 d. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (el. b. l. 188). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylos dalis dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. D. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bylos dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.