Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 8 mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą;

3) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausme 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirta A. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuota iš A. G. nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3662 eurai;

4) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 20 parų ir bauda (40 MGL, 2000 eurų), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai: jis 2025 m. birželio 10 d. apie 19.00 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini), bute, tyčia suėmęs už kaklo nukentėjusiajai M. A., jį spaudė ir pargriovė ant lovos, po to keliais užspaudęs nukentėjusiajai M. A. abiejų rankų žastus, suėmęs rankomis už burnos ir nosies juos spaudė, po to ne mažiau 15 kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. A. į galvą ir veidą, po to tyčia, ne mažiau 10 kartų, spyrė nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairės ausies ir kairio užausio srityse, nosyje, kairės akies viršutiniame voke, abipus galvos plaukuotoje dalyje, kaklo dešinėje, kairiame petyje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose, kairėje plaštakoje, kairės krūties srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad M. A. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria nebeveda bendro ūkio apie 5-6 metus. Kadangi turi bendrą dukrą S. G., gimusią (duomenys neskelbtini), padeda finansiškai M. A. M. A. aplanko tada, kada ji prašo pagalbos. 2025 m birželio 10 d., apie 09.00 val., ryte atvyko pas M. A. adresu (duomenys neskelbtini), bute keitė unitazą. M. A. dieną buvo blaivi, klausė kiek užtruks atlikti darbus, nurodė, kad 3 valandas. M. A. paprašė jo pinigų akiniams, jai davė 150 eurų ir ji išėjo, kaip ji jam nurodė, į Kelmėje esančią „optiką“. Kadangi ji užtruko, skambino ir paklausė kur ji yra, jam nurodė, kad pas draugę. Per pietus M. A. grįžo į savo butą, atrodė neblaivi, jis jai priekaištavo dėl pinigų, tačiau ji jam jokio čekio už akinius nepateikė, suprato, kad juos išleido alkoholiui. Jam negrąžino nei vieno cento. Tada per pietus įvyko žodinis konfliktas. M. A. elgėsi agresyviai, jis ją stūmė, ne kartą, šalin nuo savęs, dėl stūmimo ji jokio skausmo patirti negalėjo, dėl to pargriuvusi nebuvo. Jie konfliktuodami išėjo į laiptinę, kurioje buvo kaimynė D. K., ji pasakė, kad iškvies policiją, jai sakė, kad kviesk. M. A. toliau šaukė, elgėsi neadekvačiai, jis pasiėmė savo įrankius ir išėjo. Jai jokių smūgių nesudavė, už kaklo suėmęs nebuvo, jos pargriovęs nebuvo. Viskas vyko per pietus. Vėliau vakare, apie 18.30 val., atvyko dar kartą pas M. A., nes pamatė įrankių dėžėje, kad nėra kelių įrankių, atvyko pasiimti jų. Sutikęs bute M. A. ji toliau būdama neblaivi elgėsi agresyviai, vyko ginčas tarp jų, ji nenorėjo jam atiduoti įrankių ir jie konfliktavo žodžiu. Konfliktas vyko visada tik žodžiu apie 10-15 minučių ir jis išėjo iš buto. Tuo metu taip pat prieš ją nesmurtavo. Ant jos jau nuo 2025 m. birželio 10 d. ryto matėsi įvairūs sužalojimai, nes ji visą mėnesį vartojo alkoholį, būdama neblaivi sunkiai orientuojasi aplinkoje, dažnai griuvinėja. Mano, kad ji, turėdama nuoskaudų dėl anksčiau vesto bendro gyvenimo, jam kerštauja, nori iš jo gauti daugiau lėšų. Kaip ir nurodė asmens duomenų pažymoje, vykdo individualią veiklą, atlieka sunkiojo transporto remonto darbus, būna, kad diena ar naktį skambina sugedusio automobilio vairuotojai ir jis turi vykti į pagalbą. Būna, kad skambina iš užsienio, užtrunka iki trijų parų laiko, ir grįžta atgal į Lietuvą, todėl prašo neskirti dokumentų paėmimo ir leisti išvykti dėl darbo į užsienį.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. G. parodė, kad ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena, jie nebuvo visiškai teisingi, duodamas parodymus buvo emociškai sutrikęs, todėl šį kartą nori duoti nuoširdžius parodymus. Naujai pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, esmę suprato, parodo, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Kaip anksčiau minėjo 2025 birželio 10 d., apie 09.00 val. ryte atvyko pas M. A. adresu (duomenys neskelbtini), bute keitė unitazą. Dienos metu M. A. davė 150 Eur, už kuriuos ji turėjo nusipirkti akinius, tačiau išėjusi sumokėti už akinius, grįžo per pietus neblaivi. Jam nepateikė čekio, kad sumokėjo už akinius, taip pat negrąžino nei vieno euro atgal. Dėl to labai supyko, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis išėjo, tačiau paliko dalį įrankių, kuriuos važiuodamas pro šalį užsuko pasiimti. Vakare, apie 19.00 val., jos bute, ji pati jį užsipuolė, elgiasi agresyviai. Tada toliau tęsėsi jų žodinis konfliktas, kurio metu jis norėjo ją užčiaupti, nes ji labai šaukė, tada konflikto metu galėjo suimti už kaklo ir parvertęs ant lovos jai suimti už veido rankomis, kad nebešauktų, tada jai sudavė pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius, nes buvo išprovokuotas jos elgesio, jos šaukimo. Dėl to, kad sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, gailisi, jos atsiprašys. Jei dėl jo atliktų veiksmų, M. A. atžvilgiu atsirado žala, įsipareigoja ją atlyginti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. nukentėjusioji M. A. parodė, kad prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos vaiko tėvą A. G., kuris 2025 birželio 10 d., apie 19 val., jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė, užspaudė jos rankų žastus keliais, smaugė rankomis, dusino uždėjęs rankas ant burnos ir nosies, trenkė mažiausiai 15 kartų rankų kumščiais į galvą, tiek į plaukuotąją galvos dalį, tiek veidą, taip pat spyrė į kairę koją 10 kartų, dėl ko ji patyrė fizinius sužalojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. nukentėjusioji M. A. papildomai parodė, kad jos vaiko tėvas yra A. G., su juo anksčiau, galimai prieš 5 metus gyvenamo kartu, vedė bendrą ūkį, susituokę niekada nebuvo. A. G. kartais pas ją lankosi, padeda sutvarkyti sugedusią santechniką namuose, kartais padeda finansiškai, tačiau jie su juo neveda bendro ūkio. 2025 birželio 10 d. aplinkybių aiškiai nepamena, kadangi buvo stipriai neblaivi, tačiau pamena, kad vakare, tikslaus laiko nepamena, pas ją atėjo A. G. sutvarkyti tualetą, kadangi jis buvo pats jį sudaužęs netyčia ir žadėjo jį pakeisti (dėl to jam pretenzijų neturi). Bute buvo dviese, iš pradžių bendravo kaip įprasta, draugiškai, alkoholio kartu su juo nevartojo, tačiau jis, kaip ji suprato, supyko, kad ji yra neblaivi ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tuomet taip pat ir ji suprato, kad jis neblaivus, o neblaivus jis būna labai agresyvus. Tuomet jis jos kaklą apėmė rankomis ir pradėjo ją smaugti bei parvertė ant lovos. Parvertęs ją ant nugaros lovoje savo keliais užspaudė jos abiejų rankų žastus ir rankų abejais savo delnais užspaudė jos burną bei nosį, dusino. Sąmonės praradusi nebuvo, tačiau mano, kad nedaug trūko iki to. Tada pradėjo abejų rankų kumščiais daužyti jos plaukuotąją galvos dalį, trenkė į veidą, kur tiksliai ir kiek kartų trenkė negali pasakyti, tačiau mažiausiai 15 kartų. Kiek tiksliai į veidą ir kiek į plaukuotąją galvos dalį, nepamena. Kartais mušdamas ją laikė viena ranka užspaudęs burną ir nosį, kad negalėtų išsikviesti pagalbos ir pats jai sakė, kad nešauktų, o su kita ranka ją mušė. Jam ją mušant jai pavyko ištraukti kairę ranką iš po jo kelio ir ji jį nustūmė, tuomet jis pradėjo spardyti su koja jos kairės kojos šlaunies išorinę dalį. Kiek tiksliai kartų spyrė nepamena, tačiau mažiausiai 10 spyrių. Jai išsilaisvinus ir bandant išbėgti pro duris, jis vėl buvo ją parsitempęs ir metęs į lovą, parsitempęs į lovą taip pat dusino, spardė kojomis ir mušė rankų kumščiais, tačiau dėl neblaivumo daugiau sunkiai ką prisimena. Pamena, kad jai pavyko išbėgti į daugiabučio koridorių, kuriame buvo jos kaimynė D. K.. Ji girdėjo triukšmą jos bute ir pasakė, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs A. G. pasiėmė savo daiktus ir greitai pasišalino iš jos buto. Po to atvyko policijos pareigūnai, šį faktą sunkiai prisimena. Dėl A. G. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Dešimtbalėje skausmo skalėje dėl smūgių suduotų į galvą skausmą vertina 10 balų, dėl spyrių į kojos šlaunį skausmą vertina 10 balų, dėl smaugimo ir dusinimo skausmo vertina 10 balų. Dėl užspaustų keliais jos rankų žastų taip pat jautė skausmą, kurį vertina 10 balų. Ant jos veido, kaktos, nosies, žandikaulių, kairės akies yra hematomos, taip pat hematomos yra ant jos kairės bei dešinės rankų žastų, kairės šlaunies išorinės pusės, ant kaklo matomi nubrozdinimai, galvoje gumbai, taip pat yra pavienės hematomos visame kūne. Viską labai skauda, vartojo vaistų nuo skausmo. Į medikus nesikreipė, kadangi tuo metu buvo neblaivi. Šį įvykį galėjo girdėti gretimų būtų kaimynai, kadangi jos buto langas buvo praviras. Bute nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. atliktos akistatos metu nukentėjusioji M. A. parodė, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 19.00 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute, miegamajame kambaryje, iš pradžių vyko žodinis konfliktas su A. G. dėl to, kad ji buvo neblaivi, ir jis jai anksčiau davė pinigų akiniams nusipirkti. Jis jos prašė čekio, tačiau ji nesutiko jam jo rodyti ir tada įvyko konfliktas, kurio metu, jis prieš ją smurtavo. Suėmė už kaklo ir pargriovė ant lovos. Būnant ant lovos su keliais prispaudė rankas ir suėmęs jai už burnos ir nosies ją spaudė, dėl ko trūko oro ir juto skausmą. Vėliau jis jai su kumščiais sudavė į galvą ir veidą ne mažiau 15 kartų. Po to, ne mažiau 10 kartų, spyrė į kairės kojos šlaunį, dėl to taip pat jautė stiprų skausmą. Konflikto metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, smurtinius veiksmus kuriuos nurodė puikiai prisimena, tačiau visų įvykio aplinkybių neprisimena. Konflikto metu, mano, kad ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas baigėsi tuo metu, kai ji išbėgo į laiptinę. Kaimynė D. K. iškvietė policiją ir ji pati kvietė policiją. Tuo metu, kai skambino bendruoju pagalbos numeriu, A. G. pasišalino. Įtariamasis A. G. parodė, kad suprato M. A. parodymus, tačiau jų netvirtina. 2025 birželio 10 d., apie 19.00 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), M. A. bute vyko žodinis konfliktas dėl pinigų, kuriuos davė akiniams, bet jam neparodė čekio, todėl ir prasidėjo konfliktas, nes manė, kad jo duotus pinigus išleido ne tam tikslui. Todėl susipyko. Jie konfliktavo žodžiu, konflikto metu jis ją nuo savęs stūmė, tačiau pargriovęs nebuvo ir niekaip prieš ją nesmurtavo, jai fizinio skausmo savo veiksmais tikrai nesukėlė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi kaimynę M. A., gyvenančią bute (duomenys neskelbtini). Ji veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu. 2025 birželio 7 d. per pietus matė neblaivią M. A. jų aukšto koridoriuje ropojančią, ji nesugebėjo savarankiškai įeiti į savo butą. Ji matė, kad ant jos veido jau buvo mėlynės – ties nosimi ir akimi. Ant kūno mėlynių nematė, nes ji vilkėjo rūbą ilgomis rankovėmis. 2025 m. birželio 10 d., 16.30 val. ji buvo savo bute. M. A. butas yra šalia jos, juos skiria tik siena. Visą laiką bute negirdėjo jokių muštynių ar grumtynių garsų. Girdėjo tik žodinį konfliktą, tarp M. A. ir A. G. Kaip suprato iš jų pokalbio, M. A. išleido A. G. pinigus, kuriuos jis buvo davęs M. A. akiniams nusipirkti, o ji išleido pinigus alkoholiui. Mano, kad M. A. tyčia nurodo melagingas aplinkybes, norėdama pakenkti A. G., kai šis neduoda jai pinigų alkoholiui. Matė A. G. išeinantį iki atvykstant policijos pareigūnams, jis atrodė blaivus, koordinuotas. Policijos pareigūnus iškvietė ji, nes jos to prašė M. A., ji jau buvo supykusi ant visų, koneveikė ją ir kitą kaimynę, manė, kad atvykę pareigūnai nuramins M. A.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), gretimame bute (duomenys neskelbtini) gyvena M. A., kuri veda asocialų gyvenimo būdą, pas ją vartoja alkoholį vis kiti vyrai. M. A. piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja alkoholį tiek, kad pradeda ropoti keturiomis, vartosi, būna, kad dėl girtumo susižeidžia ir anksčiau yra turėjusi traumų dėl girtumo. 2025 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. grįžo į savo butą ir jai būnant bute 19 val. išgirdo, kad į koridorių išėjo M. A. ir šaukė „kvieskit policiją“. Ji atrodė visiškai girta, tada ji pasakė kaimynei D. K., kuri jau buvo koridoriuje, kad filmuotų M. A., nes dėl jos nederamo elgesio yra reiškę pretenzijas namo komendantui. M. A., būdama neblaivi, šaukė koridoriuje, matėsi, kad buvo apsišlapinusi. Visą laiką, kai buvo savo bute ir koridoriuje, negirdėjo jokių grumtynių ar muštynių garsų. M. A., būdama neblaivi, visada elgiasi neadekvačiai, triukšmauja, koneveikia kaimynus. Nemano, kad A. G. smurtavo prieš M. A. Ji jį matė išeinantį iki atvykstant pareigūnams. Jis atrodė blaivus, koordinuotas, su juo nekalbėjo, tik matė išeinant.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu, 2025 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 10 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. birželio 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, 2025 m. birželio 11 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 17 ir 19 d. kitų objektų apžiūros protokolais, policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai: jis 2025 m. birželio 10 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, tyčia suėmęs už kaklo nukentėjusiajai M. A., jį spaudė ir pargriovė ant lovos, po to keliais užspaudęs nukentėjusiajai M. A. abiejų rankų žastus, suėmęs rankomis už burnos ir nosies juos spaudė, po to ne mažiau 15 kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. A. į galvą ir veidą, po to tyčia, ne mažiau 10 kartų, spyrė nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairės ausies ir kairio užausio srityse, nosyje, kairės akies viršutiniame voke, abipus galvos plaukuotoje dalyje, kaklo dešinėje, kairiame petyje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose, kairėje plaštakoje, kairės krūties srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios M. A., liudytojų D. K., J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog A. G. savo tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai M. A., todėl A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai M. A. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais A. G. M. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-304-648/2019). Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, konstatuoja, kad kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka, iš kurių 2 kartus už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, duomenų apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. G. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 90 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, prieš tai buvusį teistumą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. G. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, yra visos sąlygos jam gyventi kaip pilnaverčiam visuomenės nariui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. G. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nesilankyti nukentėjusiosios M. A. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 9, 10 punktai).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 9, 10 punktais, A. G. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nesilankyti nukentėjusiosios M. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažinti recidyvistu.

A. G. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Kelmėje – Vakarų Lietuvos skyrius, Vytauto Didžiojo g. 88, 86142 Kelmė, tel. +370 603 36 893, +370 670 52 857, el. paštas vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.