Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-230-755/2018

teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00585-2017-1

2018 m. vasario 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-854-649/2017 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė kitokius reikalavimus: nebesiūlo 0,50 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o siūlo nustatyti šiuo sklypu naudojimosi tvarką, priskiriant naudoti šį žemės sklypą atsakovui; nebesiūlo 0,16 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ūkiniu pastatu ir garažu, priteisti atsakovui, o siūlo nustatyti šiuo sklypu naudojimosi tvarką, priskiriant naudoti šį žemės sklypą su pastatais atsakovui; nebesiūlo 0,79 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pirtimi, tvartu, garažu ir klėtimi, priteisti ieškovui, o siūlo nustatyti šiuo sklypu tokią naudojimosi tvarką – 0,74 ha ploto žemės sklypo dalį su jame esančiais pirtimi, tvartu, garažu ir klėtimi priskiriant šią sklypo dalį su pastatais naudotis ieškovui; 0,05 ha ploto žemės sklypo dalį priskiriant naudotis atsakovui; žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, siekiant suformuoti atskirus du nekilnojamojo turto objektus, ieškovas siūlo atidalinti, dalį patalpų priskiriant ieškovui, dalį atsakovui, dalį patalpų paliekant bendrąja nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir civilinės bylos pagal pateiktą ieškinį nagrinėjimo galimumo klausimą, nustatė, kad ieškovas nepašalino 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko patikslintą ieškinį laikė nepaduotu, o pirminį ieškinį paliko nenagrinėtą. Nors apeliantas kvestionuoja skundžiamos nutarties teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

15. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Asmens reikalavimas ir to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio reiškiniai, adresuojami atsakovui ir teismui, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su ieškiniu, kuris atitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus. Pažymėtina tai, kad šie reikalavimai yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui.

16. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai). Įstatyme įtvirtinti minėti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus, skundžiama nutartimi taikė atitinkamas pasekmes. Kaip minėta, ieškovo pareiga ieškinio padavimo stadijoje yra ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, o bent jau aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio elementus, be kita ko, ir faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias konkrečias aplinkybes). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė patalpų, žemės ir pagalbinių pastatų atidalijimo plano, iš kurio būtų aišku, kaip šalys naudosis turtu po atidalijimo, kokios bus jų valdomo turto proporcijos, kaip šalys naudosis turto dalimis, kurios negali būti padalintos, kadangi jos yra bendro naudojimo, taip pat, kaip šalys naudosis žeme, esančia prie namo, kokia bus jų naudojimosi tvarka ir panašiai.

18. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

19. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju patikslintame ieškinyje dėl 0,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prašoma nustatyti tokią naudojimosi tvarką: 0,74 ha ploto su 4 pastatais priskiriant ieškovui, o 0,05 ha ploto priskiriant atsakovui. Taigi, visame sklype yra gyvenamasis namas, kurį prašoma atidalinti, siekiant suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, o dėl naudojimosi sklypu nustatyti naudojimosi tvarką. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo pateiktos schemos neaišku, kaip siūlomų sklypų (0,74 ha ir 0,05 ha) atžvilgiu išsidėsto ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas, kokiu būdu ieškovas ir atsakovas pagal siūlomą variantą pateks į savo gyvenamąsias pastato dalis. Tokiu būdu, turi būti paruoštas sklypo ir jame esančių pastatų bendras projektas, iš kurio būtų galima nustatyti sklypo kraštines, tikslų pastatų sklype išsidėstymą, tikslias siūlomo varianto sklypų ribas, nurodyti esamus įvažiavimus į namų valdą ar pateikti pasiūlymus dėl įvažiavimų padarymo pagal siūlomą atidalinimą. Tam, jog galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės atidalijimo, būtent bendraturtis, kuris prašo atidalinti turtą, privalo pateikti projektą. Tuo tarpu ieškovas, net paskyrus papildomą terminą, šio trūkumo neištaisė.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo aspektu dar kartą pastebėtina, kad ieškovas turėtų apsispręsti, ar prašo gyvenamąjį namą atidalinti tokiu būdu, kad atidalintą namo dalį būtų galima suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, ar nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką. Tuo tarpu, jei atidalintą namo dalį prašo suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto dalį, turėtų pasisakyti dėl bendrų komunikacijų, dėl pirties, tvarto, garažo ir klėties, kurie gyvenamojo namo priklausiniai.

21. Dėl apelianto atskirajame skunde nurodyto argumento, jog ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas turėjo būti išspręstas ne nutartimi, tačiau sprendimu, pažymėtina, kad sprendimas priimamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išsprendžia civilinę bylą iš esmės, priimdamas sprendimą. Galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą (CPK 259, 260 straipsniai). Tuo tarpu teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju civilinė byla nebuvo išspręsta iš esmės, ginčo klausimu teismas priėmė nutartį. Be to, tokiu procesiniu dokumentu ieškovui, ištaisius ieškinio trūkumus, nėra užkertama galimybė iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.