- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- II-744-506/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- D. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. (toliau ir – pareiškėjas) ir institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija), priėmusios nutarimą, – atstovui Renatui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2019-11-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-20657-2019, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Vladas Milius nustatė, kad D. K. 2019-10-26 15.39 val. Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas (lengvas girtumo laipsnis), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus; šiuos D. K. veiksmus vyresnysis specialistas kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, nustatė kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ir nutarimu D. K. skyrė administracinę nuobaudą – 800 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – uždraudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
D. K., nesutikdamas su nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2019-11-11 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019-10-26 išvakarėse vartojo alkoholį, ryte ir dieną jokių apsvaigimo simptomų nebuvo, jautėsi žvalus, todėl 15.39 val. vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos patikrai, sutiko pasinaudoti alkoholio matuokliu. Prietaiso Alkotest 7510 rodmenys buvo 0,54 promilės neblaivumas. Suabejojęs rodmenų teisingumu, paprašė leisti dar kartą pasinaudoti alkotesteriu, tačiau pareigūnai neleido. Jis prašė skubos tvarka leisti nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje, pareigūnai neprieštaravo, tačiau 15.50 val. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kai atvyko į medicinos apžiūrą, kraujo mėginys iš jo buvo paimtas 17.00 val., kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija 0,23 promilės etilo alkoholio. Iš šių duomenų pareiškėjas daro išvadą, kad 15.39 val. alkoholio kiekis nesiekė 0,4 promilės, todėl jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat nurodė, kad jis dirba UAB HAVI Logistics vairuotoju, nepagrįstai atėmus teisę vairuoti transporto priemones liko be pragyvenimo šaltinio. Dėl alkotesterio rodmenų suabsoliutinimo jam priimtas nepagrįstas sprendimas, todėl pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teismo posėdyje D. K. palaikė skundo argumentus, prašė nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Papildomai paaiškino, kad nuo alkoholio pavartojimo iki kol sėdo vairuoti praėjo apie 15 valandų, įvykio išvakarėse gėrė viskį, alų, miegoti nuėjo apie 1-1.30 val., atsikėlė 9.20 val., išgėrė energinio gėrimo, giros; kadangi paskambino panelė ir paprašė pavežti, bandė blaivintis, nuėjo į dušą, po to vairavo automobilį. Kai sustabdė pareigūnai ir alkoholio matuokliu išmatavo neblaivumą, galvojo, kad matuoklio parodymai klaidingi, siekė kuo greičiau atiduoti kraują. Kadangi kraujo mėginį iš jo paėmė tik po 1,5 valandos, mano, kad alkotesterio duomenys netikslūs. Teisė vairuoti jam reikalinga darbui, tad prašė jo pasigailėti, pažadėjo, kad daugiau taip nepasikartos.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad D. K., susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, paaiškino, kad alkoholį vartojo vakare, labai dėl to gailėjosi, su alkoholio matuoklio rodmenimis sutiko, tai yra, suprato, jog vairuoja išgėręs. Prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje institucijos atstovas Renatas Ivanauskas prašė skundo netenkinti, nurodė, jog vairavimo metu D. K. buvo sustabdytas patikrai ir alkoholio matuoklio rodmenimis buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Medicinos įstaigoje po pusantros valandos paėmus pareiškėjo kraujo mėginį, jo kraujyje vis dar buvo alkoholio – etilo alkoholio koncentracija tebebuvo ne nulinė, o 0,23 promilės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo sustabdytas ne specialios priemonės metu, kas reiškia, jog jo vairavimas sukėlė įtarimą. Mano, kad D. K. nubaustas pagrįstai, nuobaudos švelninti nėra pagrindo, prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad institucijos įgaliotasis pareigūnas 2019-11-11 nutarimu paskyrė nuobaudą D. K. administracinio nusižengimo byloje, kurioje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019-10-26 šis vairavo automobilį Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. D. K. neblaivumas nustatytas alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718, patikros sertifikatas Nr. 0976762 galioja iki 2019-12-14. (19 b. l.)
Teismas atkreipia dėmesį, jog D. K. skunde neteikia jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti, jog jis transporto priemonę protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo neblaivus. Pareiškėjas skundą grindžia prielaida, kad alkoholio matuoklio panaudojimo metu jo neblaivumo laipsnis galėjo būti lengvesnis nei 0,4 promilės. Jam tokios prielaidos galimybė atsirado dėl to, jog po 1,5 val. paimtame jo kraujo mėginyje etilo alkoholio koncentracija siekė 0,23 promilės. Šiuo atveju teismas sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo teiginiu, kad būtent kraujo tyrimas neblaivumo laipsniui nustatyti ir patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas jo sustabdymo metu transporto priemonę vairavo neblaivus, nes, net ir praėjus pusantros valandos, jo kraujyje tebebuvo tam tikras alkoholio kiekis.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ir pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog kai draugė paprašė pavėžėti, jis bandė „blaivintis“ – ėjo į dušą, gėrė energetikus ir girą, vartojo kramtomąją gumą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste toks pareiškėjo elgesys rodo, jog jis nesijautė galįs saugiai vairuoti transporto priemonę, todėl ėmėsi tam tikrų minėtų priemonių, jo nuomone, suteikiančių galimybę vairuoti. Akivaizdi ir aplinkybė, kad pareiškėjo vairavimas sukėlė įtarimą policijos pareigūnams, kurie nusprendė jo vairuojamą automobilį sustabdyti, nors tuo metu stabdymo vietoje nebuvo vykdomas reidas ar kokia planinė vairuotojų patikra.
Pareiškėjas skunde teigia, kad policijos pareigūnai jo neblaivumą patikrino alkoholio matuokliu vieną kartą, ir, nors jis prašė leisti pasitikrinti antrą kartą, pareigūnai nesutiko.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai neblaivumo patikrinimo tvarkos nepažeidė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 4 straipsnyje (red. Nr. 237, 2019-03-13, paskelbta TAR 2019-03-15), be kita ko, nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nė vienos šioje nuostatoje numatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo, tad pareigūnai neturėjo pareigos atlikti pakartotinį patikrinimą. Teismas daro išvadą, kad nustatant pareiškėjo apsvaigimą buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.
Pareiškėjo argumentas, kad teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių atima jo pragyvenimo šaltinį, negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, nes atsiranda pagrįstas manymas, jog patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, žinodamas, kad sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes D. K., tapdamas vairuotoju, buvo iš anksto informuotas, nes KET yra įtvirtintos saugaus eismo nuostatos, o ANK už jų nesilaikymą nustatytos konkrečios sankcijos, jis privalo pilna apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Teismas sprendžia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios D. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina užtikrinti administracinio poveikio priemonės tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams. Šiame kontekste itin reikšminga yra aplinkybė, kad D. K. yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe – ne vieną kartą už KET pažeidimus, tebeturi galiojančių nuobaudų (14-17 b. l.).
Dėl išdėstytų motyvų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad tiek minimalią nuobaudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyręs pareigūnas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti.
Teismas daro išvadą, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pareiškėjo skunde pateiktais argumentais skundžiamas nutarimas negali būti naikinamas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2019-11-11 nutarimą Nr. 10-ANR_N-20657-2019, kuriuo D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemone specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių terminui, – palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.