Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-46-494/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-11-08
Bylos Nr.: 2-46-494/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01466-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: UAB „KC Projektai“
Atsakovas: UAB „EMSI“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-46-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01466-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 20.3.10; 22.1; 32.1; 99.5; 113.1; 114.4; 114.11; 116.4 (S)

SPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant B.Sienkievič, A.Buinovskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei R.Lavreckajai, advokato padėjėjai R.Jankutei,atsakovo atstovui advokatui R.Pakšiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KC Projektai“ ieškinį atsakovui UAB „EMSI“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „KC Projektai“ atstovas ieškiniu (b.l.32-35, t.1), prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę eksploatuoti, rekonstruoti bei kitaip prižiūrėti 1968 m ilgio privažiuojamąjį geležinkelio kelią (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (viešpataujantis daiktas – 17.3433 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)).

Ieškinyje nurodė, kad 2011-01-07 susitarimu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo ieškovas perėmė iš AB „Baltic Petroleum" visas teises ir pareigas pagal 2000-07-28 sutartį dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir šiuo metu iki 2099-07-27 iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 17.3433 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (toliau - žemės sklypas). Kadangi žemės sklype yra įrengtas geležinkelio privažiuojamasis kelias (susisiekimo komunikacijos), skirtas žemės sklypui aptarnauti, 1999-04-12 apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui yra nustatyta geležinkelio ir jų įrenginių apsaugos zona. Susisiekimo komunikacijos, t.y. žemės sklype įrengtas geležinkelio privažiuojamasis kelias, nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2011-05-11 ieškovas gavo informaciją, kad žemės sklype ties jame esančiu geležinkelio privažiuojamuoju keliu yra kertami medžiai ir krūmai. Kaip išaiškėjo vėliau, o tai patvirtino ir atsakovas, jog atsakovas ketina demontuoti dalį geležinkelio privažiuojamojo kelio, t.y. geležinkelio bėgius ir juos parduoti kaip metalo laužą. Tarp šalių vyko derybos dėl geležinkelio bėgių ar dalies geležinkelio privažiuojamojo kelio, nurodyto ieškinyje, pardavimo, vienok, šis klausimas nebuvo išspręstas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo. Geležinkelio įvažiuojamasis kelias vedantis į žemės sklypą buvo pastatytas dar 1955 m. ir yra pažymėtas kadastro žemėlapiuose. Atsakovui privažiuojamasis geležinkelio kelias buvo parduotas 2007-12-27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau - GTK) 3 str. 19 p., privažiuojamieji geležinkelio keliai - tai krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungti su viešąja geležinkelių infrastruktūra. Kaip minėta, ginčo geležinkelio privažiuojamasis kelias veda tiesiai į ieškovo iš valstybės nuomojamą žemės sklypą ir jame baigiasi, taigi, atsižvelgiant į šio geležinkelio, kaip privažiuojamojo kelio, dislokaciją bei pobūdį ir į GTK 3 str. 19 p. geležinkelio privažiuojamojo kelio apibūdinimo turinį, jo paskirtis - aptarnauti įmones, vykdančias veiklą ieškovo nuomojamame žemės sklype. Tokį tikslą patvirtina ir nurodytame sklype nustatyta geležinkelio ir jį aptarnaujančių įrenginių apsaugos zona. Ieškovui, siekiančiam tinkamai ir pagal paskirtį naudoti žemės sklypą, privažiuojamasis geležinkelio kelias yra būtinas, o kito tokio kelio įrengimas, atsakovui demontavus jau esamą kelią, sukeltų ieškovui neproporcingai dideles išlaidas. Seno kelio demontavimas, sukeliantis būtinybę ieškovui vėliau įrengti naują privažiuojamąjį geležinkelio kelią toje pačioje vietoje taip pat yra visiškai ekonomiškai nepagrįstas, neefektyvus ir nenaudingas. Ieškovas paaiškina, kad būtinybė naudotis atsakovo demontuojamu geležinkelio privažiuojamuoju keliu yra pagrįsta ir ieškovo išsinuomoto žemės sklypo naudojimo būdo - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ir pobūdžio - pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Ieškovas, išsinuomojęs žemės sklypą kuriam nustatytas aukščiau nurodytas naudojimo būdas ir pobūdis, ketina vykdyti jame būtent tokią veiklą - krovinių įvežimą geležinkeliais ir sandėliavimą, perdirbimą, fasavimą bei paskirstymą (iš esmės - birių krovinių logistikos centro veiklą), todėl atsakovo demontuojamas geležinkelio privažiuojamasis kelias yra būtinas, siekiant pristatyti krovinius į ieškovo teritoriją, o jo demontavimas sukels ieškovui itin didelius turtinius praradimus.

Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, aptariamu atveju servituto nustatymas privažiuojamajam geležinkelio keliui (tarnaujančiam daiktui) viešpataujančio daikto - ieškovo nuomojamo žemės sklypo naudai užtikrintų tinkamą ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą bei įgyvendintų socialinę nuosavybės instituto prigimtį. Kaip minėta, sąlygas, kuriomis servitutas nustatomas teismo sprendimu, numato CK 4.126 str., t.y.: 1) į teismą dėl servituto nustatymo gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas (šiuo atveju ieškovas yra teisėtas žemės sklypo valdytojas); 2) šalys nesusitaria dėl servituto nustatymo (šios sąlygos buvimą pagrindžia teismui pateikiami rašytiniai įrodymai ir išdėstytos faktinės aplinkybės); 3) nenustačius servituto nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (kaip minėta, nenustačius servituto, ieškovas, siekdamas naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, būtų priverstas iš naujo statyti privažiuojamąjį geležinkelio kelią kas gali būti apskritai neįmanoma, ir patirti neproporcingai dideles išlaidas, o pati naujo kelio statyba, jau dabar esant pastatytam keliui, kurį atsakovas ketina demontuoti, yra ekonomiškai nepagrįsta ir neefektyvi, todėl, nenustačius servituto, ieškovas negalėtų normaliomis sąnaudomis naudoti žemės sklypo pagal jo tiesioginę tikslinę paskirtį).

Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.33-36, t.2), prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Emsi“ atstovas atsiliepime (b.l. 49-59, t.1), į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 4.124 str. 3 d. nurodyta, kad nustatant servitutus, visais abejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančiu daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Mano, kad ieškovo atstovas viršijo savo kompetenciją, nes viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valios nereikalaujama, kai servitutas nustatomas teismo sprendimu byloje, kuri pradėta nepriklausomai nuo to savininko valios, Šioje byloje servituto nustatymo reikalauja ne viešpataujančiu ketinančio tapti daikto savininkas, bet atstovas. Tiek ieškovo santykiuose su atsakovu, įskaitant ikiteisminius, tiek kreipiantis į teismą su šiuo ieškiniu, turėjo būti išreikšta kompetentingo ieškovo valdymo organo, o ne ieškovo atstovo valia. Ieškovo valia nėra išreikšta, todėl atsakovas neturi pagrindo ieškovo atstovo elektroninius ir kitus laiškus vertinti kaip viešpataujančiu ketinančio tapti daikto savininko valios išreiškimą dėl servituto nustatymo. Ieškinys pasirašytas ne viešpataujančiu ketinančio tapti daikto savininko, nors buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Ieškovas nurodo, kad 2011-01-07 susitarimu perėmė iš AB „Baltic Petroleum" visas teises ir pareigas pagal 2000-07-28 sutartį dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos (nuomininkas AB „Lietuvos kuras") ir šiuo metu iki 2099-07-27 iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 17,3433 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (toliau - KC projektų sklypas). 2011-01-07 susitarimas yra neatskiriama 2000-07-28 sutarties dalis (susitarimo 10 p.), todėl be sutarties su visais jos priedais gali būti neteisingai suprastas. Iš 2011-01-07 susitarimo negalima suprasti, kokio sandorio pagrindu jis sudarytas, nes nurodyta, kad 2000-07-28 sutartis galioja, tačiau jos šalis nuomininkas (AB „Lietuvos kuras" teisių perėmėjas) keičiama ieškovu be nuomininko valios išreiškimo. Įrašai Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2011-01-14 išrašo situacijos nepaaiškina. Atsižvelgtina, kad ieškovas įsteigtas tik 2010-11-03. Jeigu nėra dar kokių nors aplinkybių, tai yra pagrindo manyti, kad gali būti pažeista valstybinės žemės nuomos tvarka. Jeigu 2011-01-07 susitarimas buvo sudarytas kaip nekilnojamojo turto KC projektų sklype įsigijimo pasekmė, tai yra pagrindo, sprendžiant dėl servituto nustatymo, aiškintis dėl esamo nekilnojamojo turto (daugiausia skysto kuro saugyklų ir jų priklausinių), kuris užima didelę KC projektų sklypo dalį (tai matyti iš kompiuterinio žemėlapio ir kažkokio geodezinio dokumento ištraukos), pritaikymo kitai veiklai galimybių ir terminų. Vietoj skystų krovinių perkrovimo įrengimų neįrengus birių krovinių terminalo, negalimas privažiuojamojo kelio naudojimas, o tai reiškia, kad šiuo metu ieškinyje nurodyti pervežimai nebus vykdomi, todėl nėra servituto nustatymo poreikio ieškinyje nurodytais pagrindais, t.y. nėra poreikio pristatyti birius krovinius į ieškovo teritoriją, todėl KC projektų sklypą galima naudoti pagal paskirtį, sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nesinaudojant privažiuojamuoju keliu.

Byloje taip pat nėra KC projektų sklypo plano. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Nesuprantama kokiais sumetimais ieškovas tvirtina, kad KC projektų sklype geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zona yra nustatyta ne todėl, kad KC projektų sklype yra privažiuojamasis kelias, bet todėl, kad Privažiuojamasis kelias yra skirtas žemės sklypui aptarnauti. Teisės aktai nurodo, kad apsaugos zonos nustatomos kitais pagrindais. Kadangi KC projektų sklype yra privažiuojamasis kelias, tai sklypui yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai, susiję su privažiuojamuoju keliu, o KC projektų sklypo savininkai ir naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Ieškovas klysta, kai tvirtina, kad privažiuojamasis kelias pagal jo dislokaciją bei pobūdį yra skirtas aptarnauti išimtinai tik KC projektų sklypą, kuris yra tik dalis kažkada didelės (duomenys neskelbtini) teritorijos. Privažiuojamasis kelias eina ir pro kitų savininkų objektus. Geležinkeliai skirstomi į viešojo naudojimo ir privažiuojamuosius kelius. Geležinkelio statinį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (bėgiai, pabėgiai, balasto sluoksnis), tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos, iešmai, pervažos, užtveriamieji statiniai ir kiti inžineriniai statiniai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo 1.3 grafa). Atsakovo nuomone, ieškovas neturėjo intereso ir lūkesčio naudotis tiek visu privažiuojamuoju keliu, tiek jo dalimi. Privažiuojamojo kelio pabaiga yra tvora su rakinamais vartais aptvertame KC projektų sklype. Ieškovas šios privažiuojamojo kelio dalies nesaugojo, todėl ji buvo iš dalies išvogta. Susidėvėjusių bėgių išardymu KC projektų sklype esančioje privažiuojamojo kelio dalyje buvo siekiama apsisaugoti nuo nuostolių, kurie galėjo atsirasti dėl kelio metalo vogimo būtent toje dalyje, kuri yra KC projektų sklype. Privažiuojamojo kelio metalas toje dalyje, kuri yra (duomenys neskelbtini) sklype, nebuvo ir nėra vagiamas. Metalas taip pat nebuvo vagiamas iki ieškovas 2011 m. neišsinuomojo KC projektų sklypo. Darytina išvada, kad ieškovas nekontroliuoja situacijos, nes neužtikrino privažiuojamojo kelio, kurio kokybe pats turėtų būti suinteresuotas, saugumo. Aptvertame ir užrakintame KC projektų sklype esančioje privažiuojamojo kelio dalyje 2011 m. balandžio mėnesį buvo pavogta 4 272,48 kg metalo (tvarslių, padėklių, bėgvinių, varžtų ir kt).

Privažiuojamasis kelias jau keliolika metų yra nenaudojamas, apaugęs medžiais, krūmais, bėgiai vietomis užpilti žemėmis. Tai matyti visose faktinių aplinkybių konstatavimų protokolų nuotraukose. Privažiuojamasis kelias neatitinka esminių reikalavimų, todėl be žemės sankasos, viršutinės kelio konstrukcijos ir kitų įrenginių remonto negali būti naudojamas, nes keltų grėsmę žmonėms bei aplinkai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2011-04-28 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) aktas, kurį pasirašė ir geležinkelių aptarnavimo profesionalai UAB „Transporto inžinerinės sistemos" direktorius A. P. ir AB „Lietuvos geležinkeliai" filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra" (duomenys neskelbtini) kelio meistras A. K.. Jeigu ieškovas ginčys atsiliepime nurodytas atitinkamas aplinkybes, tai prašys teismą šiuos asmenis apklausti liudytojais. A. P. įmonė pagal 2011-05-11 sutartį Nr. 05-11 ardė bėgius, todėl, esant reikalui, jis galės atsakyti į klausimus dėl privažiuojamojo kelio kokybės. Metalo laužui betinkančių bėgių nuardymas nėra privažiuojamojo kelio griovimas ir remonto neapsunkina, todėl jokių turtinių teisių negali pažeisti, atsakovas neturi intereso mokėti už nenaudojamo Privažiuojamojo kelio metalo (bėgių ir jų konstrukcijų) apsaugą. Atsakovas neketina prisiimti jokių teisinių, ekonominių, finansinių ar kitokių rizikų ieškovo interesais, įskaitant CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. UAB „Emsi" neturi Privažiuojamojo kelio, kuris būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl negali jo kaip tokio pasiūlyti nei pardavimui, nei naudojimui, įskaitant naudojimą servituto teise.

Servituto tikslas - užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Ieškovas nenurodo, kada ketina KC projektų sklype pradėti veiklą, kuriai reikės naudotis privažiuojamuoju keliu, nenurodo vežimų privažiuojamuoju keliu apimčių, kitų vežimų parametrų, kurie svarbūs svarstant dėl reikalavimų, kurie keltini privažiuojamajam keliui ir svarstant servituto atlygintinumo klausimą. Atsakovas mano, kad jam būtų neprotinga neapibrėžtą terminą laukti, kol paaiškės faktiniai ieškovo poreikiai, o teismui spręsti dėl sąlyginio servituto nustatymo. Darytina išvada, kad nesant įrodyto pervežimų Privažiuojamuoju keliu būtinumo, ieškovo reikalaujamas servitutas negali būti nustatytas. KC projektų sklypo poreikis į krovinių pristatymą privažiuojamuoju keliu gali būti patenkintas ir neperduodant KC projektų sklypo naudotojams teisių į privažiuojamojo kelio eksploatavimą, rekonstrukciją. Tikėtina, kad apsvarsčius privažiuojamojo kelio servituto atlygintinumo klausimą paaiškės, kad servitutas ieškovui bus nuostolingas, t.y. gabenimus jam bus pigiau daryti kitu transportu arba keisti verslo planus taip, kad išvengtų išlaidų servitutui išlaikyti. Servituto nustatymo tikslas yra užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, tačiau privažiuojamasis kelias negali atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijos, todėl negali užtikrinti ir KC projektų sklypo naudojimo. Ieškovas, be kita ko, reikalauja nustatyti teisę būtent į privažiuojamojo kelio rekonstrukciją (toks yra ieškinio reikalavimas), o ne į remontą. Darytina išvada, kad ieškovas, kaip ir atsakovas, pripažįsta, kad Privažiuojamajam keliui reikalingas ne remontas, bet rekonstrukcija. Rekonstruotinas daiktas yra daiktas su esminiais trūkumais, kurių remontas negali pašalinti. Taip pat darytina išvada, kad ieškovas sutinka prisiimti privažiuojamojo kelio rekonstrukcijos išlaidas (CK 4.129 str.). Ieškovas nepajėgus turėti jokių didesnių išlaidų, todėl nerealu, kad naudosis servituto suteikiamomis teisėmis (CK 4.112 str. 5 d.). Servituto, kuriuo nesinaudojama, nustatymas sukels nepagrįstų nepatogumų atsakovui (CK 4.113 str.). Jeigu ieškovas privažiuojamojo kelio nerekonstruos, tai privažiuojamasis kelias ir toliau bus netinkamas naudoti. Servitutas negali būti nustatytas daiktui, kuris negali būt naudojamas pagal servituto paskirtį (CK 4.128 str. 1 d., 4.130 str. 1 d. 4 p., 4.134 str.). Be to, servitutu negali būti nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu. Atkreipė dėmesį, kad su ieškovu buvo tartąsi ne dėl Privažiuojamojo kelio, bet dėl susidėvėjusių bėgių pirkimo-pardavimo už metalo kainą, t.y. už 96 800 Lt. Privažiuojamojo kelio kaina tik iš dalies susijusi su medžiagų iš kurių jis pastatytas verte. Privažiuojamojo kelio kaina yra žymiai didesnė už bėgių kainą. Ieškovo atstovas reiškia prašymą dėl servituto nustatymo, tačiau nesiūlo atlyginimo, neskaičiuoja servituto kainos, nesisiūlo kompensuoti žalos; siūlosi, ieškovo atstovo teigimu, pirkti privažiuojamąjį kelią, tačiau tam neturi nei lėšų, nei gali pateikti banko garantijos. Ieškovas ir atsakovas yra pelno siekiantys subjektai. Ieškovas negali tikėtis gauti neatlygintino servituto ir taip praturtėti atsakovo sąskaita. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaitą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei rašytinius savo paaiškinimus pateiktus į bylą (b.l. 66-77, t.4), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškinį (b.l.104-106, t.1), nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, jog 2000-07-28 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ ir 2011-01-07 susitarimu „ Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „KC projektai“ buvo išnuomotas ieškinyje nurodytas 17,3433 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas buvo išnuomotas CK 6.394 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka, kadangi jis yra užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ieškovas minėtos nuomos sutarties ir jos patikslinimo pagrindu moka žemės sklypo nuomos mokestį. Atsakovui UAB „Emsi“ nuosavybės teise priklausančio privažiuojamojo kelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ilgis – 1968 m.) dalis pagal nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapį yra valstybinės žemės sklype, kurį nuomojasi ieškovas UAB „KC projektai“. Pažymėjo, kad atskiras sklypas minėtai geležinkelio privažiuojamojo kelio daliai aptarnauti nėra suformuotas, UAB „Emsi“ nėra valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininkas, todėl nėra aišku kokiu pagrindu UAB „Emsi“ naudojasi valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kurioje stovi jai nuosavybės teise priklausantis statinys – geležinkelio privažiuojamasis kelias. Vienintelis valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininkas yra UAB „KC projektai“ ir visas išlaidas, susijusias su valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimu prisiima UAB „KC projektai“. Pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl yra galimybė netrukdomai patekti į minėtą žemės sklypą ir aptarnauti jame esančius statinius, mano, kad geležinkelio privažiuojamasis kelias nėra objektyviai būtinas minėto žemės sklypo ir jame esančių statinių eksploatacijai.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra ieškovo UAB „KC Projektai“ direktorius, nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo, domėjosi žodžiu dėl atliktinos rekonstrukcijos darbų kainos. Naujai įrengti bėgius kainuotų apie 500 000 Lt, jei bėgius rekonstruoti – 50 000-100 000 Lt. Servituto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų projektuoti savo logistikos sandėlius, dėl sandėlių projektavimo dar nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

1999-04-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1055-41 (b.l.112-113, t.2), vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“, Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtinta „Žemės vertinimo metodika ir remdamasis Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1999-03-08 sprendimu Nr. 150, įsakyta: 1-2 p.p. - išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams UAB „Lietuvos kuras“ faktiškai naudojamus du I-65,3835 ha ir II-0,2947 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių ribos nustatytos sklypų ribų plane; nustatyta, kad sklypai bus naudojami kitai paskirčiai ((duomenys neskelbtini)).

1999-04-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi (toliau-Sutartis) Nr. 238 (b.l.138, 183, t.3), sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo V. P. (toliau vadinamu nuomotoju) ir AB „Lietuvos kuras“ (toliau vadinamu nuomininku), nuomotojas išnuomavo nuomininkui 623835 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 1-2 p.p.); Sutartyje nurodyta, kad žemė išnuomojama kitai paskirčiai ((duomenys neskelbtini)), nuomojamame sklype esamų valstybei ar buvusiam žemės naudotojui priklausančių pastatų (statinių, inžinerinių įrenginių bei komunikacijų naudojimo ar perleidimo sąlygos nėra (Sutarties 3,5 p.p.).

2000-06-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko Įsakymu Nr. 2127-41 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakoregavimo su AB „Lietuvos kuras‘ Vilniaus rajone“ (b.l.114, t.3), įsakyta nutraukti valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) sutartį Nr. 238 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirašytą 1999-04-12 su AB „Lietuvos kuras“ dėl 623835 kv. m žemės sklypo nuomos (duomenys neskelbtini) cechui naudoti (duomenys neskelbtini) bei išnuomoti 99 (devyniasdešimt devyneriems) metams AB „Lietuvos kuras“ du 173433 kv. m (nominali vertė 243887 Lt) ir 7524 kv. m (nominali vertė 16920 Lt) žemės sklypus kitai paskirčiai ((duomenys neskelbtini)); suteikti naudotis 99 (devyniasdešimt devyneriems) metams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 442878 kv. m žemės sklypą (nominali vertė 996480 Lt) kitai specialiai paskirčiai.

2000-07-28 Sutartimi „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos“ Nr. 472 – toliau Sutartimi (b.l.143, t.3), sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko (toliau vadinamu nuomotoju) ir AB „Lietuvos kuras“ (toliau vadinamu nuomininku), nuomotojas išnuomavo nuomininkui 7524 kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 99 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 1-2 p.p.); Sutartyje nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (geležinkelio atšakai eksploatuoti), išnuomotame sklype esančių valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų (Sutarties 3-4 p.p.); Sutartyje nurodyti servitutai: leisti šia geležinkelio atšaka naudotis kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad 2000-09-25 Pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 7524 kv. m (0.7524 ha), esantį (duomenys neskelbtini), išnuomotą AB „Lietuvos kuras“ 2000-07-28 Sutartimi „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos“ Nr. 472 pagrindu (b.l. 117, t. 3), 9, 9.1-9.2 p. p. pažymėta – servitutai: šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: nėra; kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame žemės sklype: 1) teisė kitiems asmenims eiti važiuoti per sklypo dalį juridinis pagrindas: 2000-07-28 Nr.472; plano, kuriame pažymėti servitutai; nėra; servituto galiojimo sąlygų aprašymas: leisti naudotis kitiems suinteresuotiems asmenims geležinkelio atšaka.

2000-07-28 Sutartimi „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos“ Nr. 473 – toliau Sutartimi (b.l.16-17, t.1; 144, t.3), sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko (toliau vadinamu nuomotoju) ir AB „Lietuvos kuras“ (toliau vadinamu nuomininku), nuomotojas išnuomavo nuomininkui 173433 kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 99 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 1-2 p.p.); Sutartyje nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai ((duomenys neskelbtini)), išnuomotame sklype esančių valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių, įrenginių) naudojimo sąlygos: nėra (Sutarties 3-4 p.p.).

2005-10-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l.119, t.3) susisiekimo komunikacijos – geležinkelio privažiuojamasis kelias 1968 m ilgio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), įregistruotos UAB „Gazolinas“ nuosavybės teise 2002-02-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1313 pagrindu nuo 2002-03-08.

2005-11-15 BAB „Lietuvos kuras“ kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą (b.l.116, 117-122, t.3), prašydama nutraukti 2000-07-28 žemės nuomos sutartį Nr. 472 dėl 0,7524 ha žemės sklypo (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, kadangi AB „Lietuvos kuras“ 2001-02-26 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė nurodytame žemės sklype esantį geležinkelio privažiuojamąjį kelią ir neturi nuosavybės teise priklausančio turto.

2006-03-27 Apskrities Viršininkas Įsakymu Nr.2.3-2602-41 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 472 nutraukimo Vilniaus rajone (b.l.115, t.3), nutraukė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 472, pasirašytą 2000-07-28 su UAB „Lietuvos kuras“ dėl 7524 kv. m ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, bei nurodė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai kreiptis į registrų centrą dėl sklypo (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu.

2006-04-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l.113-114,t.3) 2006-03-27 Apskrities Viršininkas Įsakymo Nr.2.3-2602-41 pagrindu, 2000-07-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 472, dėl 7524 kv. m ploto žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos AB „Lietuvos kuras“, juridinis faktas išregistruotas ir paminėtas žemės sklypas (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise (patikėjimo teisė – Vilniaus apskrities viršininko administracijai).

2007-12-27 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.87-93, t.1; 103, 104-111, t.2) – toliau sutartis, sudaryta tarp pardavėjo - UAB „Gazolinas“ ir pirkėjo - UAB „Emsi“, pardavėjas pirkėjui pardavė, o pirkėjas nuosavybės teise nusipirko turtą - susisiekimo komunikacijas – geležinkelio privažiuojamąjį kelią 1968 m ilgio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta, kad įsigyjamo turto paskirtis – geležinkelių; parduodamas turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklype: (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini).; pirkėjas įsigijęs nuosavybės teisę į turtą ir įregistravęs nuosavybės teisė perėjimą Viešajame registre, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, įgyja teisę įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarties sudarymo.

2007-12-27 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.86-93, 102, 103, t.2) – toliau sutartis, sudaryta tarp pardavėjo - UAB „Gazolinas“ ir pirkėjo - UAB „Emsi“, pardavėjas pirkėjui pardavė, o pirkėjas nuosavybės teise nusipirko nekilnojamuosius daiktus: dalį (779/1000) pastato – ūkio pastatas, plane pažymėto 56I1p (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), - ūkio pastatas; pastatą – transformatorinę, plane pažymėtą 56I1p, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) – transformatorinę; susisiekimo komunikacijas – geležinkelio privažiuojamieji keliai (ilgis 648,00 metrai), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini) –geležinkelio privažiuojamieji keliai; dalį (804/1000) kitų statinių (inžineriniai) – kuro rezervuarai – 48 vnt. (60 kub. m), kuro rezervuarai – 14 vnt. (50 kub. m)), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), - toliau kuro rezervuarai, esančius (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta, kad parduodamas turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose: kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); pardavėjo atstovas pareiškė, kad žemės sklypus: kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), valdo ir jais naudojasi nuomos teise pagal 1998-04-20 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 179 ir 1998-04-20 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 180, terminas nuo 1998-04-20 iki 20123-04-20; pardavėjo atstovas patvirtina, kad pardavėjas yra teisėtas žemės sklypų kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas, tinkamai įregistravęs nuomos sutartis VĮ Registrų centras; sutartyje taip pat nurodyta, kad prieš sudarant ir pasirašant sutartį yra gauta 2007-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastatų dalių valstybinės žemės sklype (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, pagal kurią neprieštaraujama, kad būtų parduotas žemės sklypuose esantis turtas; naujajam pastato ir pastatų dalių savininkui žemės sklypas ar jo dalis bus parduota arba išnuomota LR įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pagrindinio daikto dalį.

2009-04-15 UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Lietuvos kuras“ buvo reorganizuotos, jas jungiant prijungimo būdu: reorganizuojamą UAB „Lietuvos kuras“, kuri po reorganizavimo pasibaigia kaip juridinis asmuo, prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios UAB „Baltic petroleum“, kuriai pereina visos reorganizuojamos bendrovės turtas, teisės ir pareigos ir kuri po reorganizavimo tęsia veiklą (b.l. 123-139, t.2).

2009-12-28 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.96-101, 102, t.2) – toliau sutartis, sudaryta tarp pardavėjo - UAB „Antira“ ir pirkėjo - UAB „Emsi“, pardavėjas pirkėjui pardavė, o pirkėjas nuosavybės teise nusipirko nekilnojamuosius daiktus: dalį (221/1000) pastato – ūkio pastatas, plane pažymėto 56I1p (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), - ūkio pastatas; dalį (196/1000) kitų statinių (inžineriniai) - kuro rezervuarai (kuro rezervuarai – 48 vnt. (60 kub.m), kuro rezervuarai - 14 vnt. (50 kub. m)), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), - toliau sutartyje kuro rezervuarai; sutartyje nurodyta, kad parduodamas turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose: kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); prieš sudarant ir pasirašant sutartį yra gauta 2009-12-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. SR-4431-(1.12) dėl pastatų dalių valstybinės žemės sklype (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, pagal kurią neprieštaraujama, kad būtų parduotas žemės sklypuose esantis turtas; naujajam pastato ir pastatų dalių savininkui žemės sklypas ar jo dalis bus parduota arba išnuomota LR įstatymų nustatyta tvarka.

2010-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. Sutikimu „Dėl pastatų valstybinės žemės sklype perdavimo“ Nr. NSR (48)-2109-(1.12) į UAB „Petroleum“ 2010-10-28 prašymą „Dėl sutikimo parduoti statinius valstybinėje žemėje“ (b.l.9-39, t.3), patvirtino, kad neprieštarauja, jog būtų parduoti pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – sandėlis), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – siurblinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – siurblinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – siurblinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – siurblinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – siurblinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai (inžineriniai) –inžinerinė įranga), nuosavybės teise priklausantys UAB „Petroleum“, esantys valstybinėje žemėje 17,3433 ha bendro ploto žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas UAB „Petroleum“ 2000-07-28 sutartimi „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ Nr. 473.

2010-11-23 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.170-175, t.1, b.l.53-80, 81-85, t.2), UAB „Baltic Petroleum“ – pardavėjas pardavė UAB KC projektai“ – pirkėjui nuosavybės teise turtą – sandėlį, plane pažymėtą 16F1p; siurblines, plane pažymėtas: 49H1p (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), 50H1p ((duomenys neskelbtini)), 51H1p (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), 52H1p (unikal,Nr. (duomenys neskelbtini)), 59H1p (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinerinius) – inžinerinę įrangą kuro rezervuarus, tepalų bei kuro, mazuto cisternas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis kiti statiniai – toliau – nekilnojamąjį turtą, esantį 17,3433 ha ploto valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini).; nuo 2010-12-03 aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas VĮ Registrų centras UAB „KC projektai“ nuosavybės teise (b.l.78-111, t.3). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad nurodytas turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui neiškilo.

2011-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-21 įsakymo Nr. 2127-41 tikslinimo“ Nr. 48VĮ-114.48.21-8 (b.l.4, 54-55, t. 3), buvo patikslinta valstybinės žemės sklypo (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos; pripažinta, kad AB „Baltic Petroleum“ pagal 2000-07-28 sutartį Nr. 443 ‚Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „KC Projektai“; papildytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-21 įsakymas Nr. 2127-41 nauju 5 punktu – „UAB „KC Projektai“ gali būti suteikta teisė žemės sklypą sunuomoti pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, gavus raštišką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą; esamų išnuomojamame žemės sklype statinių rekonstrukcija ir naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos: galima, gavus raštišką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais“.

2011-01-07 Susitarimu dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo Nr.N48/2011-NS004 (b.l.6-7, t.1; 5-8, t.3), sudarytu tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, toliau vadinamu – nuomotoju ir UAB „KC Projektai“, toliau vadinamu – nuomininku, tame tarpe buvo susitarta, kad AB „Baltic Petroleum“ pagal 2000-07-28 sutartį Nr.473 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „KC projektai ( susitarimo 1 p.); valstybinės žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos ( susitarimo 2 p.); esamų išnuomojamame žemės sklype statinių rekonstrukcija ir naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos; galima, gavus raštišką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais (susitarimo 3 p.); šis susitarimas yra neatskiriamoji 2000-07-28 sutarties Nr. 473 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ dalis (susitarimo 10 p.).

2011-04-28 UAB „Emsi“ Akte (b.l.44, t.1), konstatuota, kad UAB „Emsi“ nuosavybės teise priklausančiame kelyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris netinkamas pagal kelio techninį stovį geležinkelio transporto eismui, šių metų balandžio 28, apžiūrėjus apie 260 metrų geležinkelio kelių ir įrenginių rasti įrankiai tinkami kelio depontavimui bei nustatytas trūkstamų akte išvardintų detalių (tvarslių, padėklių, bėgvinių, sąndūrinių varžtų, iešmo pervedimo balansyrų, iešmo indėkų) kiekis, kurių bendras svoris sudaro apie 4272,48 kg.

2011-05-18 anstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - protokole (b.l.131-140, t.1) užfiksuota, kad antstolis, 2011-05-18, 10 val., apžiūrėjęs žemės sklype (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančio geležinkelio privažiuojamojo kelio būklę, konstatuoja, jog yra atliekami geležinkelio bėgių demontavimo darbai; žemėlapyje antstolis nurodė žemės sklypo buvimo vietą bei pažymėjo sumontuotų bėgių ir jų demontavimo vietą; šios aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose.

2011-05-24 anstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - protokole (b.l.141-146, t.1) nurodyta, kad UAB „KC projektai“ prašymu konstatuoti faktinę žemės sklype esančio dar nedemontuoto geležinkelio privažiuojamojo kelio būklę, taip pat faktą, kad UAB „Emsi“ pavedimu dalis geležinkelio privažiuojamojo kelio jau yra demontuota, antstolis, 2011-05-24, 10.40 val., apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esantį sklypą; antstolis žemėlapyje užfiksavo kurioje vietoje geležinkelio bėgiai yra demontuoti; nurodyta, kad iš kaimyninio sklypo į apžiūrėtą sklypą įeina tik dalis bėgių; jog kaimyniniame sklype nesimato požymių, kad bėgiai būtų demontuojami, prie protokolo pridėtos fotonuotraukos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame protokole nenurodyta apie kokį kaimyninį sklypą, kam priklausantį eina kalba; aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis matyti iš kadastro žemėlapio ir žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje (b.l. 1-3, t.3).

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1d.). Taigi, servitutu suteikiama ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi, tačiau visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Todėl servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik išimtiniai atvejais. Pagal CK 4.112 str., servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str.1d.). Servitutą gali nustatyti įstatymas, sandoris ir teismo sprendimas, o įstatymų numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str.1d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio Kodekso 4.126 straipsnio taikymą ( 2005-04-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-246/2005, 2005-05-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-315/2005) yra konstatavęs, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę.

Esant tokioms aplinkybėms servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis objektyviai yra būtinas, jei asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu būdu reikštų nepagrįstą kito savininko (savininkų) nuosavybės teisės ribojimą. Aplinkybė, kad asmuo prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrą sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.

Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009 ir kt.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės; servituto nustatymas neatima iš tarnaujančio daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui; viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga (CK 4.112 str.1,4-5 d. d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str.1 d.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovas neįrodė, kad ieškovo teisės yra pažeistos ir ieškovo atstovo prašomas nustatyti servitutas turi būti nustatytas (CPK 178, 185 str. str.). Ieškovo atstovas, grįsdamas prašomo nustatyti servituto būtinumą ieškovo išsinuomoto valstybinio žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ir pobūdžio - pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos bei ketinamos vykdyti veiklos - krovinių įvežimas geležinkeliais ir sandėliavimas, perdirbimas, fasavimas bei paskirstymas (iš esmės - birių krovinių logistikos centro veikla) pagrindu, nepateikė jokių įrodymų (susitarimų sutarčių, preliminarių planų, ieškovo veiklos strateginių planų, projektų ir/ar projektinės dokumentacijos, sąmatų ir pan.), įrodančių, jog ieškovas būtent ketina užsiimti ar jau pradėjo vykdyti aukščiau nurodytą veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo direktorius V. S., apklaustas liudytoju, nurodydamas, kad yra reikalingas prašomas nustatyti servitutas, patvirtino, kad dokumentų, patvirtinančių ketinamą atlikti privažiuojamojo geležinkelio kelio rekonstrukciją nėra, dėl logistikos sandėlių projektavimo dar niekur nesikreipė. Vien ta aplinkybė, kad 2011-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-21 įsakymo Nr. 2127-41 tikslinimo“ Nr. 48VĮ-114.48.21-8 (b.l.4, 54-55, t. 3), buvo patikslinta ieškovo išsinuomoto valstybinės žemės sklypo (kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos – nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovo įstatuose, tiek Juridinių asmenų registro 2010-11-03, 2011-10-04 išrašuose (b.l. 18-24, 119-120, t. 1; b.l. 59-60, 61-68, t. 3), nurodyti ieškovo veiklos tikslai ir rūšys: komercinė ūkinė veikla, susijusi su prekyba, paslaugų teikimu, tarpininkavimu, konsultavimu bei kita teisės aktų nedraudžiama veikla.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina (tai pripažino ir abiejų šalių atstovai), kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1968 m ilgio privažiuojamasis geležinkelio kelias (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nekilnojamasis daiktas faktiškai ir realiai pilnai nėra išlikęs. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl servituto, kaip daiktinės teisės registracijos, išaiškino, jog, CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima.

Be to, ieškovo atstovas, reikšdamas, tame tarpe, ieškinio reikalavimą – rekonstruoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 1968 m ilgio privažiuojamąjį geležinkelio kelią (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikė jokių įrodymų (rekonstrukcijos projektų ir pan.), pagrindžiančių paminėto privažiuojamojo geležinkelio kelio galimą rekonstrukciją, jos mastą. Ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1d.). Taip pat, nėra aišku, kokiu pagrindu, ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1968 m ilgio privažiuojamasis geležinkelio kelias (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini); b.l.10-12, t.1), yra skirtas būtent ieškovo išsinuomotam valstybiniam žemės sklypui (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), aptarnauti, kadangi 1999-04-15 Apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui yra nustatyta geležinkelio ir jų įrenginių apsaugos zona. Priešingai, kaip nustatyta byloje, ieškovo išsinuomotame valstybiniame žemės sklype (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik dalis 1968 m ilgio privažiuojamojo geležinkelio kelio, o ne visas geležinkelio kelias, kurio dalies dislokacijos vieta yra ir žemės sklype, kadastrin, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, ieškovo atstovas nepateikė prašomo nustatyti servituto schemos, plano, kuriame būtų užfiksuotos servituto ribos, taškai, nurodytas privažiuojamojo geležinkelio kelio dalies, esančios ieškovo išsinuomotame valstybinės žemės sklype (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgis (CK 4.128 str.).

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse: 2009-02-17 civ.byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-03 civ.byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-12-23 civ.byloje 3K-3-581/2009 ir kt.). Taigi, civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Tuo tarpu ieškovo atstovas, reikšdamas ieškinį ir vėliau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl servituto atlygintinumo klausimo nekėlė, nors, būtent viešpataujančio daikto savininkui tenka procesinė pareiga kelti klausimą dėl prašomo nustatyti servituto atlygintinumo. Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini ieškovo atstovo argumentai (išdėstyti ir rašytiniuose paaiškinimuose b.l.33-36, t.2), jog servituto planas nėra reikalingas, nes prašomas nustatyti servitutas nustatytinas ne žemės sklypui ar jo daliai, o nekilnojamajam daiktui, statiniui, kuris yra aiškiai apibrėžtas bei, kad ieškovas, prieš pradėdamas naudoti privažiuojamąjį kelią, ketina jį rekonstruoti ir padaryti tinkamu naudoti, t.y. ieškovas ketina iš esmės pagerinti atsakovo nekilnojamąjį daiktą, dėl ko atsakovas nepatirs jokių nuostolių - todėl servituto atlygintinumo klausimas nekeltinas.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaip viešpataujančio daikto savininko valios nebuvimo dėl servituto nustatymo, nes ieškovas buvo atstovaujamas atstovo (b.l. 5, 25, t.1; CPK 56 str.,57 str. 3 d.), bei argumentai dėl ieškovo teisių perėmimo iš UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Lietuvos Kuras“ pagrindžiančių dokumentų nebuvimo, ką paneigia aukščiau nurodyta bylos medžiaga.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei valstybei – 12,15 Lt pašto išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.). Vienok, atsakovo prašomos priteisti 8712 Lt turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 151-152, t. 1; b.l. 78-79, t.4) yra mažintinos iki 4000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta į bylą ataskaita apie šių išlaidų dydžio paskaičiavimą, bei vadovaujantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio „ 2., 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 4, 8, 8.2, 9, 11 p. p.).

2011-05-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 26-27, t.1), ieškovo ieškinio užtikrinimui taikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus –naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str.,

n u sprend ė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „KC Projektai“, į. k. 302560449, atsakovui UAB „Emsi“, į. k. 120643955, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „KC Projektai“, į. k. 302560449, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), 12,15 Lt (dvylika litų 15 ct.) pašto išlaidų.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2011-05-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „KC Projektai“, į. k. 302560449, ieškinio užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui UAB „Emsi“, į. k. 120643955, vykdyti susisiekimo komunikacijos – geležinkelio privažiuojamojo kelio, kurio ilgis 1968 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), demontavimo darbus ar kitaip bloginti šio geležinkelio privažiuojamojo kelio būklę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė